Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for 2009 gegužės

Artėjant rinkimų į Europos Parlamentą dienai, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų kandidatai aktyviai dalyvauja susitikimuose su visuomene. Gegužės 27 d. gausi kandidatų komanda viešėjo Panevėžio mieste, kur padėję gėlių prie tremtinių atminimui skirto paminklo, susitiko su miesto žmonėmis. Europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis, susirinkusiems panevėžiečiams pristatė ligšiolinę Lietuvos atstovų veiklą Europos Sąjungos institucijose bei svarbiausius darbus ateities perspektyvoje. Kalbėdamas apie artėjančius rinkimus, jis išreiškė viltį, kad atsinaujinusio Europos parlamento sudėtyje TS – LKD atstovų skaičiaus, kitų partijų tarpe proporcijos bus kitokios nei dabar. Šiuo metu Europos liaudies partijos frakcijoje dirba du TS – LKD nariai – prof. V. Landsbergis ir Laima L. Andrikienė.
„Mes – Europos Parlamento nariai iš buvusių komunistinių šalių, įnešame „blaivaus“ proto, kai Europai reikia suprasti įvykius Estijoje, Gruzijoje, ar Baltijos jūros reikšmę, kuri yra svarbi ne tik Lietuvai, Latvijai ir Estijai, bet ir kitoms Europos valstybėms“, – sakė prof. V. Landsbergis. Rusijos dujų magnato “Gazprom“ užmojai Baltijos jūros dugnu nutiesti dujotiekio trasą, graso ekologinėmis problemomis, bei nėra ekonomiškai naudingi Lietuvai. Vykdant Šiaurės Europos dujotiekio projektą Lietuvą, kaip ir Latviją ar Estiją dujos aplenks, o tokių „energetinių salų“ neturi likti, todėl atsakingas mūsų atstovų darbas Europos Sąjungoje turi užtikrinti visapusišką Lietuvos ir kitų valstybių saugumą.
 
Iš susitikimo su Prezidentu Valdu Adamkumi į Panevėžį atskubėjusi Radvilė Morkūnaitė pasakojo, kad žiniasklaida viešinti šios problemos neskuba. Kandidatė į Europarlamentą džiaugėsi Jaunųjų konservatorių iniciatyva, kurios dėka pavyko surinkti 30 tūkst. Europos piliečių parašų ir atkreipti visuomenės dėmesį į realias dujotiekio Baltijos jūros dugnu keliamas grėsmes. Pasak europarlamentaro V. Landsbergio, kuris ėmėsi neatidėliotinų veiksmų beatodairiškam projektui sustabdyti, šiandien jau yra priimti europiniai Baltijos jūros strategijos dokumentai.
„Europos parlamente svarstyta peticija dėl protesto prieš Šiaurės Europos dujotiekio tiesimą įrodo, kad žmonių nuomonė šiandien gali daug“, – kalbėjo profesorius.
Daugiau:

Read Full Post »

Pilietiškumo pamoka Kazimiero Paltaroko gimnazijoje.

Panevėžio katalikiškoje K. Paltaroko gimnazijoje vyko netradicinė pilietiškumo pamoka. Aktų salėje gausiai susirinkę vyresniųjų klasių gimnazistai susipažino su kandidate į Europos Parlamentą Radvile Morkūnaite. Pristatyti jaunąją politikę sumanė istorijos mokytojas – ekspertas Juozas Brazauskas, kuris jau ne pirmą kartą savo mokinius stengiasi „užkrėsti“ gerais pavyzdžiais.

„Pilietiškumas yra tokia veikla, kai neapsiriboji savimi pačiu, o stengiesi gyventi ir dirbti bendruomenei ir savo šaliai“, – pradėjo pamoką, pirmą kartą mokytojo amplua atsidūrusi, Radvilė. Smalsiems Panevėžio gimnazistams ji pasakojo, kad norint nuveikti ką nors reikšmingo, būtinas bendraminčių ratas, ji tokį ratą radusi Jaunųjų konservatorių lygoje. Vieną kadenciją buvusi šios lygos prezidente, Radvilė prisipažino, kad pradžioje neigiama viešosios opinijos nuomonė apie politiką vertė jaustis nejaukiai, tačiau vėliau ji ryžtingai žengė pasirinktu keliu ir šiandien gali būti jauno, perspektyvaus politiko pavyzdžiu Lietuvoje.
Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnaziją, vėliau Lietuvos muzikos ir teatro akademiją baigusi R. Morkūnaitė įgijo UNESCO katedros Kultūros vadybos ir kultūros politikos specialybę. Tačiau ne tik kultūros sritį išmananti kandidatė teigia, kad Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijoje yra pavyzdžių, kai meno žmonės tampa gerais politikais, įtakojančiais valstybės gyvavimo kokybę. Didžiausiu autoritetu politikoje atvirai įvardijusi Profesorių Vytautą Landsbergį Radvilė pabrėžė, kad svarbiausi prioritetai jai yra gerbianti savo tradicijas ir išpažįstanti krikščioniškąsias vertybes Lietuva bei energetinė šalies nepriklausomybė.
Parengė Jurga Girdzijauskienė
Pilietiskumo pamoka

Pilietiskumo pamoka 2

Read Full Post »

Vakar, gegužės 27 d. LR Prezidentas Valdas Adamkus susitiko su nevyriausybinių organizacijų iniciatyvinės grupės “Apgink Baltijos jūrą kol ne vėlu!“ atstovais.

Susitikimo metu iniciatyvinės grupės koordinatorė Radvilė Morkūnaitė pristatė pilietinę iniciatyvą, prieštaraujančią dujotiekio „Nord Stream“ tiesimui Baltijos dugnu iš Rusijos į Vokietiją.  Ji akcentavo, kad šiuo laikotarpiu, kai yra formuojama Lietuvos pozicija – labai svarbu sutelkti pajėgas vardan Lietuvos intereso tausoti saugią, švarią Baltijos jūrą.

Jaunieji nevyriausybininkai atkreipė šalies vadovo dėmesį į tai, kad daugelio ekspertų nuomone, šio projekto įgyvendinimas kelia didelį pavojų jūros ekologinei būklei, nes dugne nuo Antrojo pasaulinio karo yra palaidoti gyvajai aplinkai pavojingi cheminiai ginklai.

Prezidentas Valdas Adamkus pasveikino ir padrąsino jaunimą aktyviai įgyvendinti šią labai aktualią pilietinę iniciatyvą.

„Būdami paskendę kasdieniuose reikaluose, pristigome didesnio visuomenės dėmesio tarptautiniam projektui, kurio tiesimo darbai gali sukelti ekologinę katastrofą, galinčią labai smarkiai paveikti daugelį Baltijos regiono šalių“, – sakė valstybės vadovas.

“Būtų apmaudu nepaisyti, kad tiesiant šį dujotiekį, vardan “Nord Stream” interesų, būtų leista įvykti ekologinei katastrofai užnuodytoje dugno nuosėdomis Baltijos dalyje. Ir tai baisiai paliestų pakrantės tautas. Todėl manome, kad valstybės pozicijos šiuo klausimu negali lemti vien pragmatiškumas ir interesai – didelė svarba ir reikšmė turi tekti atsakomybei prieš šalies piliečius, principiniams, vertybiniams dalykams”, – įsitikinusi R. Morkūnaitė.

Prezidento nuomone, reikia kartu su kitų šalių panašaus judėjimo dalyviais garsiai kalbėtis apie keliamus dujotakio tiesybos pavojus ir kelti klausimą, kas ir kaip atlygins galimą žalą. Lieka neaišku, kodėl nebuvo įvertintos alternatyvaus dujotiekio tiesimo sausuma galimybės. Šie klausimai iš esmės turėtų būti įvertinti bei atsispindėti ir oficialioje valstybės pozicijoje, kurią, kaip ir kitos aštuonios prie Baltijos jūros esančios šalys, Lietuva turi suformuoti iki š.m. birželio 9 dienos.

***

2007 m. Lietuvos nevyriausybinės organizacijos inicijavo akciją „Apgink Baltijos jūrą kol ne vėlu“, kurios metu buvo raginama pasirašyti Peticiją, raginančią atkreipti dėmesį į iškilusias grėsmes Baltijos jūrai dėl didžiųjų Vokietijos ir Rusijos kompanijų susitarimo tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu. Peticiją pasirašė daugiau nei 30 tūkst. Baltijos jūrai neabejingų žmonių bei 18 nevyriausybinių organizacijų. Peticija 2007 spalio mėn. buvo pristatyta Europos Parlamento nariams, kurios pagrindu 2008 m. liepos mėn. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria išreikštas raginamas inicijuoti nepriklausomą dujotakio “Nord Stream” tiesimo poveikio Baltijos jūrai vertinimą.

 

Džojos Gundos Barysaitės ir Mindaugo Mikulėno fotografijos.

Read Full Post »

Amžinai besitęsiančios derybos tarp ES ir Turkijos dėl pastarosios narystės Europos Sąjungoje truks, ko gero, dar ilgai. Yra nemažai kliūčių jai įsijungti į Europos tautų šeimą, tačiau bene pagrindinė – žmogaus teisių pažeidinėjimas, besireiškiantis per tautinių mažumų diskriminavimą, demokratijos stoką ir pan. Dar viena didžiulė problema – santykiai su kaimyninėmis šalimis: Armėnija, Sirija, Iranu. Tai sąlygoja istorinė patirtis dėl kurios dar ilgai tvyros įtampa tarp minėtų valstybių. Kaip pavyzdys – Kipro atvejis, sostinė Nikosija padalinta į dvi dalis- graikiškąją ir turkiškąją. Sunku suvokti, kad XXI taip gali būti. Turkų požiūrį į kaimynus iliustruoja ant Kipro kalvų iš akmenų išdėliotos gigantiškos Turkijos vėliavos. Galbūt turistams tai didelių išgyvenimų nesukelia, tačiau neįsivaizduoju, kaip turi jaustis kipriečiai, nuolat matydami savo istorinėje žemėje svetimųjų simbolius. Turkija netgi nepripažįsta Kipro vyriausybės, veikiančios padalintoje Nikosijoje ir atstovaujančios šalį Europos Sąjungoje.
Silpna ekonomika, socialinė, švietimo sistemos – Turkijos bėdos, kurios laikui bėgant bus išspręstos. Tačiau požiūris į žmogaus teises, santykius su kaimynais, matyt, dar negreit pasikeis.
Kai kurios “senosios“ ES valstybės aktyviai priešinasi Turkijos narystei dėl jose esančio didelio emigrantų iš šios šalies skaičiaus (bijodamos dar didesnio antplūdžio). Taip pat dėl vertybinių dalykų – Turkija yra musulmoniška valstybė, tuo tarpu ES pagrindas – “krikščioniškos vertybės“.
Turkijai, siekiančiai tapti ES nare nuo 1963-ųjų, reikia paruošti namų darbus, o užduočių yra labai daug.

Read Full Post »

Susitinkant su žmonėmis, vienas pagrindinių klausimų – sunki ekonominė situacija. Kaip išgyvensim? Kokia bus mūsų ateitis?

Suprantama, kad finansai tiek asmeniniai, tiek valstybės yra svarbūs. Vienas didžiausių uždavinių artimiausiu metu Lietuvai ir Europos Sąjungai – ekonomikos stabilizavimas. Tačiau kaip mes jo sieksime? Yra daug  pasiūlymų, paremtų skaičiavimais, sutelktos ekonomistų pajėgos. Visos šios priemonės labai reikalingos. Bet visgi, raginčiau nepamiršti pamatinių dalykų. To, kas valstybę, žmoniją veda į priekį – vertybių. Europos Sąjunga davė pradžią naujam, pokariniam, taikiam, pasauliui, kuris remiasi pagrindinėmis vertybėmis – laisve, solidarumu, demokratija. Netgi jei viena pagrindinių ES atsiradimo priežasčių buvo ekonominis gerbūvis, Europa gavo žinutę – tai pradžia tikro valstybių tarpusavio supratimo, vienijimosi vertybiniu pagrindu. Ir šiandien tai aktualu.. Todėl turime išlaikyti savo identitetą, didžiavimąsi istorija, tęsti tikėjimą tuo, jog esame ypatingi ir galime Europai duoti labai daug. Išsaugodami savo individualumą, galėsime praturtinti Europos šalių šeimą, kurioje kiekvienas vaikas yra skirtingas ir išskirtinis.

Read Full Post »

Įspūdžiai

Lankantis įvairiuose Lietuvos miestuose ir bendraujant su žmonėmis kyla visokių jausmų ir minčių. Dažniausiai jos esti gražios ir gerai nuteikiančios. Deja, yra ir tokių dalykų, kurie liūdina. O liūdina tai, kad didelė dalis piliečių nežino, kokios institucijos rūpinasi tam tikromis gyvenimo sritimis. Taip yra dėl politinio išprusimo stokos. Žmonės iš europarlamentarų tikisi, jog jie išspręs labai konkrečias, vietines problemas. Todėl dažnos tokios situacijos, kai politikai žada: balsuok už mane ir Tavo vaikas mokysis nemokamai universitete. Akių dūmimas, nes daugelis žmonių nežino valstybės veikimo principų, todėl jais lengva manipuliuoti. Tačiau vėliau viskas atsisuka prieš valstybę, nes žmonės, patikėję neįgyvendinamais pažadais, praranda bet kokį pasitikėjimą politikais.
Mūsų visų, tiek politikų, tiek visuomenės užduotis – ugdyti pilietinį sąmoningumą.

Read Full Post »

Bendruomenės šventė Rumšiškėse

Šiandien, gegužės 22 d., Rumšiškėse vyko praėjusiai Šeimos dienai skirtas koncertas, parodėlių atidarymas. Džiaugiuosi, kad nepaisant politinio maratono, su savo šeima galėjau sudalyvauti šioje šventėje. Smagu matyti, kad yra tiek daug veiklių ir kūrybingų žmonių – kas piešia, kas dainuoja, kas lipdo, kas groja. Mes su sesėm giedojom sutartines ir dainavom prosenelės dainas, kurias išmokom iš savo mamos.
Malonu būti tokiuose jaukiuose bendruomenės susibūrimuose, kuriuose galima išvysti ir atrasti kaimynų bei pažįstamų kūrybinius pasiekimus!

Read Full Post »

Older Posts »