2009 metų birželio 10 dieną Europos Komisija pristatė ES Baltijos jūros regiono strategiją. Tai – išsamus dokumentas, kuriuo Europos Komisija kitoms ES institucijoms (Europos Parlamentui, Europos Tarybai, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui ir Europos regionų komitetui) pristato ES viziją Baltijos jūros regiono (o jame – net 8 ES valstybės, tarp kurių – ir Lietuva) klausimu, pagrindinius tikslus ir veiksmus šiame regione.
Strategija faktiškai buvo pradėta kurti dar 2006 metais, kuomet Europos Parlamentas priėmė dabartinio Suomijos užsienio reikalų ministro A.Stubb’o parengtą dokumentą, išdėstantį pagrindines Baltijos jūros regiono problemas ir raginantį ES imtis aktyvesnių veiksmų šioje ES pusėje. Trečiadienį Europos Komisijos pristatytame dokumente pateikiami keturi pagrindiniai Baltijos jūros regionui kylantys iššūkiai – užtikrinti tvarią aplinką; paspartinti regiono plėtrą; padidinti regiono patrauklumą bei prieinamumą; užtikrinti saugumą regione.
Strategijos įgyvendinimo plane numatyta, kad užtikrinant tvarią aplinką, visų pirma turi būti mažinamas teršalų išmetimas, imamasi priemonių natūralių zonų ir biologinės įvairovės išsaugojimui, pavojingų medžiagų naudojimo sumažinimui.
Įgyvendinant Baltijos jūros strategiją, Komisija siūlo nesteigti naujų institucijų, neskirti papildomo finansavimo – tiesiog paskirstyti turimus išteklius taip, kad tai kuo geriau prisidėtų prie strategijos įgyvendinimo. Todėl Baltijos jūros valstybėms pasiūlyta koordinuoti atskiras Strategijos įgyvendinimo sritis. Lietuva kartu su Švedija koordinuos transporto jungčių klausimus (į tai įeina tokie projektai kaip Rail Baltica, Via Baltica), taip pat prisidės ir prie kitų sričių.
Tenka apgailestauti dėl to, kad Šiaurės srovės dujotiekis (‘Nord Stream’) nepateko į Baltijos jūros strategiją. Deja, Europos Sąjungoje tokie dažni kompromisai lėmė tai, kad kai kurių projektu suinteresuotų valstybių prašymu atsisakyta šio jautraus klausimo iškėlimo į ES lygį.
Sveiki,
vakar skaičiau BJS veiksmų planą. Deja, bet likau labai nusivylusi. Tas dokumentas tikrai nėra išsamus, po jo skiečiu surinkti visi jau nuo seniau vykdomi projektai ir sudelioti tam tikromis kryptimis (iš viso 15 sryčų, jei neklystu). Tačiau be galo trūksta konkretumo, aiškumo, beje ir apibrėžtos naudos Lietuvai. Transporto sritį ji koordinuos su Švedija, tai tiesa, tačiau pastaroji šalis – transporto infrastkrūra ir eksporto-importo vystymu toli toliausiai lenkia Lietuvą. Mums nauda iš dalyvavimo – tik pats dalyvavimas. Dar nustebino ir tai, kad daugiausia “veiksmų planu” pavadintame komunikate vyrauja tik gražios mintys, o veiksmų nematyti, konkrečių projektų nėra, na tik jų pavyzdžiai ir jau vykdomų aprašai. Bijau, kad ir vėl susidursime su ta pačia problema – ES valdžios aparato dydis ir sudėtingumas visiškai neatitinka jo duodamos naudos.
Beje, ir kas dėl finansavimo. Papildomo jo nereikia todėl, kad po BJS skiečiu surinkti jau vykdomi ar pradėti vystyti projektai, kuriems finansavimas jau išskirtas arba numatytas is fondų. Tas pats ir dėl vykdytojų ir institucijų.