Viena iš pagrindinių temų ENVI posėdyje – situacija dėl pasirengimo H1N1 gripo prevencijai ES šalyse narėse

Šiandien vykusiame Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete bene daugiausiai dėmesio skirta visuomenės informavimui apie gripo H1N1 (Meksikietiškojo) pavojų, taip pat pasikeista nuomonėmis apie situaciją dėl šio gripo ir jo prevencijos vastybėse narėse.

Atkreiptas dėmesys, kad žmonės turi būti geriau informuojami apie H1N1 gripo pavojus ir kaip jų išvengti. Aptardami gripo prevencijos klausimą su Sveikatos komisare Androulla Vassiliou, Europos Parlamento nariai kvietė aptarti ir vakcinos saugos klausimą, kadangi su H1N1 vakcina klinikinių tyrimų atlikta nedaug. Tačiau, Europos vaistų agentūros vykdomasis direktorius T. Lönngren patikino, kad šalutinių poveikių rizika yra minimali.

Taip pat EP nariai pabrėžė, kad turėtų būti aiškiau komunikuojama visuomenei, kaip šis H1N1 gripas skiriasi nuo sezoninio gripo. Skatinta pateikti žmonėms daugiau informacijos, kaip elgtis važiuojant visuomeniniu transportu, ar saugu sveikintis spaudžiant rankas, prašyta aiškiai įvardinti, kokios visuomenės grupės turėtų būti skiepijamos ir pan.

Komisarės Vassiliou teigimu, Komisija informuoja ir koordinuoja, bet ES valstybės narės turi priimti sprendimus dėl prioritetinių skiepijimo grupių.

Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybėse narėse informacija tiek apie sezoninį gripą, tiek apie H1N1 kol kas pateikiama fragmentiškai. Tad atsižvelgdama į komiteto narių susirūpinimą ir informacijos, pateikiamos Lietuvos gyventojams stoką, rugsėjo 9 dieną,  kreipiausi į LR Sveikatos ministeriją kviesdama informuoti apie Lietuvos pasirengimą sezoninio ir A tipo gripo viruso (H1N1) prevencijai. Tikiuosi, kad nebus delsiama pateikti šią informaciją.

Nors posėdyje buvo nuomonių, jog keliamas bereikalingas sąmyšis, nes mirties atvejų pasitaiko ir užsikrėtus sezoniniu gripu, tačiau atkreiptas dėmesys, kad niekas nežino ir negali būti tikras, kaip naujasis gripo virusas gali vystytis. Nuogąstauta, kad jei šią žiemą būtų pasiektas pandemijos lygis, pastangos aiškintis ir reaguoti gali būti pavėluotos.  Todel Komisarė Androulla Vassiliou paragino nacionalinių valstybių Sveikatos ministrus būti budriais ir deramai pasiruošti.

Read Full Post »

Įsibėgėja nauja, rudeniškai kupina darbų savaitė

Beveik savaitę leidau Lietuvoje, lankydama įvairius miestus ir miestelius, tačiau jau šįryt vėl išvykstu į Briuselį. Laukia susitikimai ir diskusijos su kolegomis, komitetų ir delegacijų posėdžiai su daugybe aktualių klausimų.

Plenarinis posėdis prasidės vėliau – kitą savaitę, spalio 7 dieną, bet prieš tai Europos Parlamento nariai susitiks pasikeitimui nuomonėmis ir darbui frakcijose bei komitetuose.

Pagrindinėmis Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, kuriame dirbu, temomis šios sesijos metu bus klimato kaita ir „farmacijos paketas“.

Pasaulinei klimato kaitos konferencijai Kopenhagoje besirengiantys europarlamentarai po diskusijų komitete ruošiasi priimti rezoliuciją dėl Europos Parlamento pozicijos pasaulinio susitarimo atžvilgiu.

Taip pat daug dėmesio ketinama skirti pasiūlymams dėl farmacijos sektoriaus reformos, apimsiančios informaciją apie vaistus, vaistų priežiūros ir kovos su jų falsifikavimu taisykles. Kiti svarbūs europarlamentarų laukiantys klausimai – biocidiniai produktai, organų transplantacija, elektros įrangos atliekos.

Po susitikimo su EPP frakcijos kolegomis ir posėdžio Aplinkos komitete, ketvirtadienį jau leisiu biure Vilniuje: čia veikla įsibėgėja, sulaukiu vis daugiau paklausimų, prašymų padėti išspręsti vienokias ar kitokias keblias situacijas.

Penktadienį ketinu dalyvauti LRS vyksiančiame Europos reikalų komiteto posėdyje, kuriame ketinama aptarti parlamentinio pranešimo „Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija ir jos veiksmų planas: Lietuvos požiūris“ projektą. Džiaugiuosi, kad šios temos aktualumas auga ne tik Baltijos regiono valstybėse, bet ir Europos Parlamente, nes Baltijos jūros regionas yra neabejotinai unikalus. Ne tik dėl savo galimybių, bet ir dėl rimtų iššūkių, kuriuos būtina spręsti visoms ES valstybėms kartu. Man pačiai pirmiausia aktualios regiono ekosistemos problemos ir galimybės ieškoti sprendimų šioje srityje.

Spalio 1-2 dienomis oficialiam vizitui į Lietuvą žada atvykti ir Europos Parlamento pirmininkas Jerzy Buzekas, taip pat nekantriai laukiama ir šį penktadienį Airijoje įvyksiančio antrojo referendumo rezultatų dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo.

Žodžiu, įsibėgėja dar viena rudeniška, bet gyva, kupina įvykių savaitė.

(M. Mikulėno nuotrauka)

Read Full Post »

Apie Baltijos jūros strategiją – radijo laidoje

Ši savaitė skirta Europos Parlamento narių išorinei veiklai. Tad ją visą leisiu Lietuvoje, ketinu apsilankyti miestuose ir miesteliuose, pabendrauti su žmonėmis, biure Vilniuje susikaupė nemažai aktualių klausimų, susijusių su artėjančiais renginiais, svečių iš Lietuvos vizitais į EP ir daugybė kitų.

Vienas aktualiausių klausimų pastarosiomis dienomis tiek EP, tiek Lietuvoje – Baltijos jūros apsauga ir regiono strategija. Tai turėtų būti svarbus ir jautrus klausimas ne tik mums, bet ir dar septynioms šalims, išsidėsčiusioms palei Baltijos jūros pakrantę – Latvijai, Estijai, Danijai, Suomijai, Vokietijai, Lenkijai, Švedijai bei Rusijos Kaliningrado ir Sankt Peterburgo sritims.

Tačiau mūsų jūrą, jau šiandien esančią viena labiausiai užterštų pasaulyje, dar labiau užteršti gali sekliame dugne pradėję irti nuskendę laivai ir abiejų pasaulinių karų metu nuskandinta amunicija bei cheminiai ginklai.

Apie šią situaciją bei jūros dugnu planuojamo tiesti Vokietijos ir Rusijos „Nord Stream“ dujotiekio grėsmes kartu su kolega EP nariu J. Paleckiu diskutavau radijo laidoje “Europos klubas“.

Kviečiu pasiklausyti.

Read Full Post »

Su Tarptautine Taikos diena!

Jungtinių tautų organizacija paskelbė rugsėjo 21-ąją Tarptautine taikos diena, skatindama visas valstybes šią dieną laikyti visuotine susitaikymo diena ir net karo metu šią dieną nutraukti karo veiksmus.

Tikrosios taikos siekimas neatskiriamas nuo pagarbos žmogaus teisėms – pilietinėms bei politinėms, ekonominėms, socialinėms bei kultūrinėms. Tik vadovaujantis pagarbos žmogaus teisėms ir orumui principu gali būti dedami tvirti bei ilgalaikiai pamatai taikai kurti.

Ir priešingai, kai žmogaus teisės ignoruojamos, o asmeniniai interesai  nustelbia bendrąjį gėrį, tada neišvengiama nestabilumo, maišto ar kitų pavojų.

Sveikinu Jus su Taikos diena, linkėdama, kad mūsų, tūkstantmetį mininčios valstybės, piliečių bendrybe be išlygų siektume pagarbos žmogaus teisėms ir kad buvimas kartu paskatintų dar aktyviau ieškoti valstybės ir visuomenės kelių, grindžiamų pamatinėmis vertybėmis ir pasitikėjimu vieni kitais.

Read Full Post »

EP Piliečių laisvių komitetas ir Pagrindinių teisių agentūra raginama stebėti situaciją Lietuvoje po Nepilnamečių apsaugos įstatymo priėmimo

Šiandien Europos Parlamente balsuota dėl rezoliucijos, susijusios su LR Nepilnamečių apsaugos įstatymu.

Dokumento tekste EP Piliečių laisvių komitetas raginamas stebėti padėtį, o Pagrindinių teisių agentūra – pateikti savo nuomonę apie šį įstatymą bei jo pakeitimus atsižvelgiant į ES sutartis ir ES teisės aktus.

Ir nors Lietuvos Respublikos Prezidentės pareiškimai ir Lietuvoje įsteigta darbo grupė, kuriai patikėta įvertinti galimus įstatymo pakeitimus – vertinami teigiamai, šalies vadovė ir valdžios institucijos raginamos užtikrinti, kad nacionaliniai įstatymai būtų suderinami su žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, įtvirtintomis tarptautinėje ir Europos teisėje.

Balsų dauguma (349 – už, 219 – prieš, 46 – susilaikę) patvirtintoje rezoliucijoje nuspręsta atsisakyti EPP (Europos Liaudies partijos) siūlyto punkto, kuriame akcentuojamas 1959 m. lapkričio 20 d. JT Vaiko teisių deklaracijos preambulėje nurodytas principas, kad „vaikui, atsižvelgiant į jo fizinį ir psichinį nebrandumą, reikia ypatingos apsaugos ir priežiūros, taip pat atitinkamos teisinės apsaugos“.

Be jokios abejonės, paisyti tarptautinių ir europinių žmogaus teisių srities reikalavimų – svarbu, tačiau, ar verta nepripažinti  poreikio apsaugoti vaikus nuo nesavalaikio informacijos propagavimo bei iššūkių, kurie gali “užgriūti“ dar neatėjus brandai?

Read Full Post »

Šiandienos plenarinėje sesijoje – neeiliniai sprendimai ir karštos diskusijos

Šiandien Europos Parlamente išties “karšta“ – daugybė įvykių, diskusijų, nuomonių ir emocijų.

Bene daugiausiai dėmesio šiandien skirta naujojo Europos Komisijos Pirmininko rinkimams, diskusijoms dėl Europos Komisijos ir Tarybos pristatytos ES siūlomos Baltijos jūros regiono plėtros skatinimo strategijos, o daugybę emocijų sukėlė Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymas.

Antrai EK pirmininko penkerių metų kadencijai  slaptu balsavimu Europos Parlamentas šiandien patvirtino Žozė Manuelį Barozą. Už J.M. Barroso balsavo 382 EP nariai, prieš – 219, o susilaikė 117. Pagal galiojančią Nicos sutartį Komisijos pirmininkui patvirtinti pakanka paprastos EP narių balsų daugumos. Vakar europarlamentarai išklausė ir aptarė jo kalbą: dalis EP politinių frakcijų lyderių parėmė J.M. Barroso kandidatūrą, tuo tarpu kiti kalbėtojai jo nepalaikė arba reikalavo konkretesnių veiksmų.

Europos Komisijos ir Tarybos pristatyta Baltijos jūros regiono strategija, kurią patvirtinti tikimasi spalį vyksiančiame ES vadovų susitikime (tuomet ji galėtų būti pradėta įgyvendinti 2010 m.), numato keturis pagrindinius tikslus: pagerinti Baltijos jūros aplinką, sustiprinti regiono ekonominę gerovę, pagerinti regiono prieinamumą bei padidinti regiono saugumą, visų pirma – energetinį.

Jeigu dėl šios strategijos bus sutarta, tai būtų pirmasis iš keleto Europos makroregionų plėtros planų.

Bene karščiausių debatų šiandien sulaukė Lietuvoje priimtas Nepilnamečių apsaugos įstatymas. Kritikos jam negailėjo tiek kitų ES narių, tiek pačios Lietuvos europarlamentarai. Šiandienos diskusijų metu kai kurie EP nariai siūlė kreiptis į Pagrindinių teisių agentūrą, kad ši pateiktų teisinį įstatymo vertinimą. Nepilnamečių apsaugos įstatymas Europos Parlamento dėmesio nestokos ir rytoj – bus balsuojama, ar priimti rezoliuciją šiuo klausimu.

Šiandien taip pat balsuota ir dėl tarpparlamentinių delegacijų sudėties. Šiuo metu Europos Parlamente veikia 5 daugiašalės asamblėjos ir 35 delegacijos, palaikančių ryšius ir plėtojančių dialogą su ES nepriklausančių šalių parlamentais.

Patvirtinus europarlamentarų narystę – dirbsiu dvišalėje delegacijoje su JAV ir Europos Parlamento daugiašalėje parlamentinėje asamblėjoje ES santykiams su Viduržemio jūros valstybėmis (EMPA).

Read Full Post »

Švenčiame Tarptautinę Demokratijos dieną

2007 – taisiais Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja rugsėjo 15 d. paskelbė Tarptautine demokratijos diena. Šią dieną Jungtinės Tautos skatina visuomenės domėjimąsi demokratija, laisve ir tolerancijos kultūra.

Šių metų liepą, Lisabonoje vykusioje Demokratijų bendrijos ministrų konferencijoje Lietuva iš Portugalijos perėmė pirmininkavimą šiam tarptautiniam forumui. Bendrijai, apimančiai daugiau kaip 100 valstybių, Lietuva pirmininkaus iki 2011 metų.

Šis tarptautinis pasitikėjimas neabejotinai įpareigoja Lietuvą aktyviai siekti demokratinių vertybių, žmogaus teisių, teisės viršenybės įtvirtinimo bei pastangų puoselėti sąlygas žmogaus orumui, pažangai ir klestėjimui.

Tiesa, šiandienos pasaulis – kitoks. Jis kasdien kupinas įvairiausių iššūkių, žaibiškų pokyčių, tačiau, kad ir koks jis būtų – žmogaus gyvybė ir žmogaus teisės turėtų išlikti pagrindinėmis vertybėmis.  Tik tokiame pasaulyje gali būti kuriami tvarūs žmonių bei valstybių tarpusavio santykiai, paremti pasitikėjimu, atvirumu ir pagarba žmogaus teisėms.

Pastarojo laikotarpio pamokos, kai nepaisoma pagrindinių teisių, kyla žiaurūs konfliktai ir naikinamos esminės vertybės, skatina susitelkti ir bendromis jėgomis siekti visuotinių vertybių ir principų įgyvendinimo. Kad būtume vieningi, eitume ta pačia kryptimi ir tvirčiau.

Su Demokratijos diena Jus visus!

Read Full Post »

Šiandien prasidėjusioje EP sesijoje – Algis Šemeta patvirtintas eurokomisaru

Šiandien Strasbūre prasidėjo plenarinė sesija, kurioje Europos Parlamentas patvirtino Lietuvos, Lenkijos ir Belgijos pasiūlytus Europos Komisijos narius, dirbsiančius iki šios Komisijos kadencijos pabaigos.

Savo programą bei požiūrius atitinkamuose EP komitetuose komisarai pristatė dar rugsėjo pradžioje: Lietuvos pasiūlytas komisaras savo prioritetais įvardino susitarimą dėl 2010-ųjų Europos Sąjungos biudžeto ir ES fondų naudojimo supaprastinimą. Šią savaitę savo interviu “European Voice“ A.Šemetą “patikimu partneriu“ sakė laikąs ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso. Lietuvos deleguotą eurokomisarą balsavimo metu šiandien palaikę 347 europarlamentarai, prieš balsavo – 47, o susilaikė 67.

Šiandienos sesijoje Europarlamentarai nusprendė nekeisti sesijos darbotvarkės dėl Europos Komisijos pirmininko rinkimų, tad Žaliųjų frakcijos EP narių siūlymas atidėti Komisijos pirmininko tvirtinimą nesulaukė daugumos paramos – šiam siūlymui nepritarė 248 europarlamentarai, o pritarė tik 135.

Rytoj laukia J.M. Barroso pasisakymas, o trečiadienį EP balsuos dėl siūlymo skirti jį Komisijos pirmininku antrai penkerių metų kadencijai. Trečiadienį Europos Parlamente taip pat bus aptartos ir prieštaringai vertinamo Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos.

Read Full Post »

Energetika ir aplinkosauga. Kokia riba tarp saugumo ir nesaugumo?

Šiandien vykusioje apskritojo stalo diskusijoje teko pasikeisti nuomonėmis apie energetinį saugumą Baltijos jūros regione ir Europos Sąjungos – Rusijos bendradarbiavimą Baltijos jūros apsaugos stityje.

Pastaruoju metu nemažai kalbame apie bendradarbiavimą tarp Rusijos ir Europos Sąjungos, ar tarp Rusijos ir viso Baltijos jūros regiono. Šis bendradarbiavimas apima daug svarbių sričių: ekonomikos, kultūros, transporto, pagaliau – energetikos.

Vienas aktualiausių klausimų pastaruoju metu – energetinis saugumas, tačiau turime nepamiršti, kad, kalbant apie jį aplinkosaugos klausimai taip pat turėtų būti aptarti.

Aplink Baltijos jūrą, yra devynios šalys, tačiau neseniai Pasaulio gamtos fondas paskelbė duomenis, kad imamasi nepakankamai priemonių ją apsaugoti, nors dokumentų ir susitarimų, kurie turėtų reglamentuoti tiek ES, tiek Rusijos veiksmus Baltijos jūrai apsaugoti, yra nemažai.

Mums gerai žinoma ir ESPOO konvencija dėl jūros aplinkos apsaugos Baltijos jūros regione, ir Rusijos bei ES susitarimai dėl įsipareigojimų saugoti biologinę įvairovę, ir, be abejonės, Baltijos jūros regiono strategija. Tačiau ar galime būti tikri, kad šios priemonės nenustos veikusios ir jų įgyvendinimas nenutrūks vos tik atsiradus stambiems politiniams ar ekonominiams vienos ar kitos šalies interesams?

Pirmosiomis darbo Europos Parlamente dienomis teko neformalaus trumpo pokalbio metu šiuos energetinio saugumo ir aplinkosaugos klausimus bei abejones aptarti su Švedijos Aplinkos ministru Andreasu Kalgrenu.

Tiesa, mūsų unikaliosios jūros situacija išties sudėtinga – Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų, eutrofikacijos procesas yra labai greitas, kyla jūros temperatūra, joje – gausybė pavojingų medžiagų, lėtas vandens atsinaujinimas ir pan. Tad prognozės – gana pesimistiškos, nebent skubiai būtų imtasi esminių sprendimų. Vienas iš tokių – ES strategijos dėl Baltijos jūros regiono įgyvendinimas, kuriuo siekiama, kad mūsų regionas taptų aplinką tausojančiu, klestinčiu, saugiu ir patikimu.

Bet čia ir kyla nelengvas aplinkosaugos bei energetinio saugumo poreikio suderinamumo klausimas.  Prieštaringas “Nord Stream“ dujotiekio projektas – vienas iš opiausių šiandienos klausimų. Ir aplinkosaugos. Ir energetinio saugumo. “Nord Stream“ galutinis susitarimas su Danija, Suomija, Vokietija, Rusija ir Švedija dėl dujotiekio tiesimo Baltijos jūros dugnu – lemtingas klausimas ir mums, ir Baltijos jūrai.

Baltijai, kuri laikoma viena nešvariausių jūrų pasaulyje ir dėl joje sukauptų teršalų. Sunku tikėti, kad tiesiant 1200 km dujotiekį nebus mechaniškai pažeistas jūros dugne palaidotas cheminis ginklas. Tad ekologinė katastrofa – labai reali. Kadangi Baltija yra uždara ir sekli, galimos taršos poveikis gamtai ir žmonių sveikatai būtų dar didesnis. Negana to, planuojama, kad dujotiekio „Nord Stream“ maršrutas eis netoliese kelių „Natura 2000“ tinklo teritorijų ir kai kurias iš jų kirs. Ir tai tik keletas faktų… Tai ar išties neturime ko bijoti?

Taip, nuo aplinkosaugos grįždami prie energetikos saugumo, neturime pamiršti, kad “Gazprom“ planuojamos karinės pajėgos (su Rusijos palaiminimu) rengiasi “saugoti” energetikos objektus, tarp jų ir  “Nord Stream“ (tuo atveju, jei pavyktų įgyvendinti šį projektą).

Pabaigai keletas klausimų – ar  tokie pačios Europos aplingai nesaugūs projektai garantuotų energetinį saugumą? Ir ar turime kitų išeičių?

Viliuosi, kad taip, ir nemažai – turime imtis išnaudoti atsinaujinančios, “žaliosios” energijos išteklius, planuoti alternatyvios energijos projektus, ir galiausiai – tvirtai patys sau įsipareigoti, kad rūpindamiesi energetiniu saugumu, negalime ignoruoti aplinkosaugos poreikių.

Read Full Post »

Susitikime su kauniečiais – rūpestis paveldu, aplinkosauga ir energetikos klausimais

Vakar vakare buvau pakviesta susitikti su kauniečiais ir diskutuoti aktualiausiomis Europos, Lietuvos ir Kauno temomis. Susitikime iškelti aktualūs klausimai dėl LEO LT sandorio ir jo atitikimo ES direktyvoms, dėl Kauno Termofikacinės elektrinės, valdomos “Gazprom“, finansavimo ES lėšomis. Išsakytas susirūpinimas ir vienos seniausių mūrinių Lietuvos pilių – Kauno pilies atstatymo reikalais, apgailestauta, kad rengiant pilies rekonstrukcijos projektą nepaisoma Orhuso konvencijos, Rygos chartijos reikalavimų glaudžiai bendradarbiauti su visuomene.

Susitikimo dalyviai taip pat domėjosi aplinkosaugos problemomis Lietuvoje ir Kaune, ES naudojamų naujausių atliekų perdirbimo technologijų privalumais ir ES šalių patirtimi, dalinosi rūpesčiais dėl Kauno LEZ statomų gamyklų poveikio aplinkai, vandens telkinių taršos, Baltijos jūros apsaugos.

Visiems dalyvavusiems norėčiau padėkoti už išsakytus klausimus ir atvirą diskusiją. Tai labai vertinga pagalba kasdieniniam darbui Europos Parlamente ir jo komitetuose.

M. Mikulėno nuotraukos

Read Full Post »