Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for 2009 spalio

Įpusėjus “žaliajai” savaitei, šiandien rašau iš Porto. Tai antrasis pagal dydį Portugalijos miestas, įsikūręs šalies šiaurinėje dalyje, žavintis magiškais senamiesčio gatvelių labirintais, glazūruotomis plytelėmis puoštais namų fasadais.  Net per didžiausią liūtį čia siauras gatveles puošia svyrančios džiūstančių skalbinių girliandos, žavi vos trejeto ar penkių staliukų kavinukės. Vyno, balkonų ir tiltų miestas, branginantis savo istorinį palikimą, bet kartu ir besistengiantis tapti moderniu.

Žuvies pardavėja
Rytoj Porte prasidės ketvirtasis ELP (Europos liaudies partijos) jaunimo bendruomenės susitikimas, kuriame nacionalinių parlamentų bei Europos Parlamento nariai (apie 300 dalyvių) šįkart pasikeis nuomonėmis apie parlamentarizmą Europoje bei naujų būdų, kaip dirbti kartu po Lisabonos sutarties ratifikavimo, paiešką.  Taip pat ketinama aptarti ir Europos finansinės priežiūros mechanizmo poreikį, Europos Komisijos viziją dėl darbo vietų kūrimo Europoje.

Numatyta, kad susitikime taip pat dalyvaus ir savo pozicijas išsakys ir ES transporto komisaras Antonio Tajani,  Europos Sąjungai pirmininkaujančios Švedijos finansų bei ekonomikos ministras Anders Borg, ELP grupės Europos Parlamente pirmininko pavaduotojas Paolo Rangel, ELP jaunimo bendruomenės tinklo koordinatorius Andreas Schwab.

Reklama

Read Full Post »

Vakar mano šeimai ypatinga diena – tai ne tik Konstitucijos diena, svarbi kiekvienam Lietuvos piliečiui, bet ir šeimos šventė – močiutės, stomatologės Vincentos Morkūnienės, 100-ųjų gimimo metinių minėjimas. Pačiai jai iki šios datos pritrūko pusketvirtų metų, tačiau šiandien Kėdainiuose buvo smagu sutikti močiutės kolegas, pažįstamus, vaikų draugus, pacientus, gimines.

Močiutė Vincenta Morkūnienė 1909 m. spalio 25 d. gimė Kairinėliuose (dabar Radviliškio raj.) Ignaco ir Petronelės Petrauskų šeimoje. Ji buvo devintasis vaikas iš dešimties. Nuo pat mažumės labai norėjo mokytis, tad žąsų ganymą 8 metų amžiaus pakeitė į mokyklą – Grinkiškyje, Kėdainiuose, ir gimnaziją Telšiuose. Jubiliejiniais Vytauto Didžiojo metais, 1930 m., įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą ir po šešerių metų baigė su pagyrimu Medicinos fakultetą, Odontologijos skyrių. Grįžusi dirbti į Kėdainius, čia sutiko Marijoną Morkūną, su kuriuo sukūrė šeimą – užaugino 3 vaikus (Vidą Aureliją –odontologė, Eligijų Juvencijų – hum. mokslų daktarą ir Remigijų Orūną – daktarą, odontologą), džiaugėsi 5 anūkėmis ir sulaukė 5 proanūkų.

Šiandien buvo smagu sulaukti gražių ir šiltų prisiminimų. Ir keista, pagalvojus, koks įdomus, o kartu ir nelengvas buvo jos gyvenimas – beveik 100 metų, kurie mūsų valstybei ir pasauliui atnešė tiek daug permainų.  Jų visų liudininke buvo močiutė: nuo I-ojo Pasaulinio karo, nepriklausomybės kovų, tarpukario Lietuvos, II-ojo Pasaulinio karo, sunkaus okupacijos laikotarpio ir represijų iki Sąjūdžio ir Nepriklausomybės. O jei prie šių istorinių įvykių bei patirčių pridėtume technologinę pažangą: nuo vienintelio radijo aparato kaime, kuris buvo Petrauskų namuose, iki bendravimo “Skype“ su anūkėmis…

Močiutę Vincentą ne tik mes, artimieji, tačiau ir visi susirinkę į minėjimą, prisiminė kaip  teisingą, sąžiningą, kuklią, stiprios sielos moterį, atsakingai žiūrėjusią į savo darbą, pacientus, taip pat ir šeimą.

Džiaugiuosi galėjusi pasimatyti su Kėdainių krašto žmonėmis, kad visi kartu galėjome prisiminti brangų žmogų, o tuo pačiu pasiklausyti taip mėgiamos močiutės muzikos garsų ir pasidalinti prisiminimais.  Kartu dalyvavome Šv. Mišiose ir  šventinant koplytstulpį stomatologų globėjai Šv. Apolonijai (aut. E.J. Morkūnas) šeimos namų kieme.

Koplytstulpis Šv. Apolonijai

Močiutės gimimo metinių minėjimas Kėdainiuose

Močiutės gimimo minėjimas

M. Mikuleno nuotraukos (c), (p).

Read Full Post »

Prieš septynioliką metų, 1992-ųjų spalio 25 dieną, Lietuvos piliečiai referendume priėmė dabartinę Lietuvos Respublikos Konstituciją – pagrindinį valstybės įstatymą, turintį aukščiausią teisinę galią, nustatantį šalies politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindus.

Sveikindama visus su šia nepaprasta švente, noriu palinkėti, kad nuostatos, piliečių valia įtvirtintos šame dokumente, skatintų puoselėti savo tautos dvasią, gimtąją kalbą, papročius, vertybes, lydėtų kiekvieno iš mūsų darbus, siekius ir kasdienybę.

Su Konstitucijos diena!

Read Full Post »

Šios savaitės sesija Strasbūre – spalvinga temomis ir emocijomis. Vienas aktualiausių klausimų – 2010 m. ES biudžetas bei EP narių išsakyti lūkesčiai dėl lėšų Europos ekonomikos gaivinimo planui bei 300 mln. eurų pienininkystės fondui.

Bene daugiausiai diskusijų ir emocijų sukėlė rezoliucijos dėl informacijos laisvės Italijoje ir kitose ES šalyse klausimas. Nė vienas iš devynių rezoliucijų projektų, kuriuose vertinama informacijos laisvės padėtis Italijoje ir kitose ES šalyse, trečiadienį nesurinko europarlamentarų balsų daugumos. EP nariai atmetė du bendrus kelių frakcijų parengtus rezoliucijų projektus, taip pat atskirų frakcijų projektus.

Artėjant Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijai Kopenhagoje (lapkričio 30 – gruodžio 11 d.), vis dažniau aptariamos ir aktualijos, susijusios su šiuo svarbiu įvykiu. Šioje sesijoje – kartu su ES Tarybos ir Europos Komisijos atstovais aptarti būdai padėti besivystančioms šalims įveikti klimato kaitos sukeliamus sunkumus.

Na, o šiandien plenariniame posėdyje EP pirmininkas Jerzy Buzekas paskelbė Pirmininkų sueigos sprendimą dėl 2009 m. Sacharovo premijos už minties laisvę laimėtojo. Šių metų Sacharovo premija paskirta 1989 m. įkurtai Rusijos žmogaus teisių gynimo draugijai „Memorial“.

Labai simboliška, kad būtent ši organizacija nominuota premijai, pavadintai vieno iš “Memorial“ įkūrėjų – Andrejaus Sacharovo vardu.

2009 m. Sacharovo premijos laureatei “Memorial“ Strasbūre gruodžio 16 d. rengiamoje apdovanojimo ceremonijoje bus įteiktas diplomas ir 50 tūkst. eurų čekis.

Tradiciškai ketvirtadienio popietę vyksta diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų ir balsuojama dėl rezoliucijų šiomis temomis. Šiandien Europos Parlamentas pasikeitė nuomonėmis ir balsavo dėl žmogaus teisių ir laisvių padėties Irane, Šri Lankoje bei Gvinėjoje.

Labai džiaugiuosi, kad rytoj jau dirbsiu biure Vilniuje, kuriame lauks susitikimų su piliečiais diena.

Read Full Post »

Danija pasidavė

M. Mikulėno piešinys [c], [p].

Šiandien Danijos valdžios institucijos pranešė apie leidimą tiesti “Nord Stream“ savo teritoriniuose vandenyse. Per šios šalies teritorinius vandenis ir išskirtinę ekonominę zoną planuojama nutiesti 137,6 km iš 1220 km gamtinių dujų vamzdyno.

Pati “Nord Stream“, šiomis dienomis lankanti ir Lietuvos parlamentarus, praneša didelę pažangą tariantis su valdžios institucijomis ir kitose valstybėse, per kurių teritorinius vandenis planuojama tiesti dujotiekį.

Panašu, kad rugsėjį Rusijos Ministro pirmininko V.Putino išsakytas prašymas dėl dujotiekio tiesimo per ekonominę zoną kolegai iš Danijos Løkke Rasmussen buvo išties veiksmingas. Be abejonės, pasitarnavo ir užuomina apie “specialias lengvatines sąlygas“ mainais už leidimą. Tas sąlygas spalio pradžioje įtvirtino “Gazprom“ ir “DONG Energy“ susitarimas dvigubai padidinti dujų tiekimo į Daniją kiekį – jis nuo 2012 m. sieks du milijardus kubinių metrų.

Beveik kiekvienoje Europos Parlamento sesijoje formaliuose ar neformaliuose paisikeitimuose nuomonėmis daug dėmesio skiriama aplinkosauginiams naujųjų dujotiekių („Nabukas“, „Šiaurės“ ir „Pietų“ srautai) aspektams. Tai aptarti   planuojama ir šiuo metu Strasbūre vykstančioje EP sesijoje.

“Nord Stream“ arba “Šiaurės srovė“  – išskirtinis savo dydžiu ir galimu aplinkosauginiu poveikiu Baltijos regionui, apie jo poveikį, pavojus gamtai ir jų pašalinimo priemones ne kartą kalbėta ir mokslininkų, ir politikų.

Nežiūrint į tai, “Nord Stream“ griežtai laikosi grafiko visus leidimus dėl dujietiekio statybos gauti iki 2009 m. pabaigos. Ir tai daro ignoruodama Europos Parlamento (EP) sprendimą, kuriuo pareikalauta prieš tiesiant dujotiekį nepriklausomai įvertinti jo poveikį aplinkai, apsvarstyti alternatyvius jo maršrutus bei aiškiai numatyti atsakomybę už galimą žalą.

Be viešų aptarimų, keliamų klausimų ir planuojamų veiksmų ar iniciatyvų Europos Parlamente, visgi didžiausias dėmesys krypsta į valstybes, kurios dar ketina apsispręsti dėl leidimo tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu.

Sutikimą dar turėtų duoti keturios šalys – Švedija, Suomija, Rusija ir Vokietija. Valstybių, kurių bendrovės valdo didįjį “Nord Stream“ akcijų paketą, sprendimą nuspėti tikriausiai nebūtų sunku…

Tad, svarbiausia, ar “žalią šviesą“ įžiebs spalio pradžioje jau leidusi jūros dugne naikinti minas Suomija ir šiuo metu ES pirmininkaujanti Švedija, nemažai pastangų dedanti siekiui įgyvendinti Baltijos jūros strategiją.

Read Full Post »

aplinkosauga

M. Mikulėno nuotrauka [c], [p].

Biologinės įvairovės, gamtinių vertybių išsaugojimas, aplinkosaugos politika, vandenų tarša ir visuomenės švietimo situacija Lietuvoje – pagrindinės temos, apie kurias Vilniaus biure pirmadienį  kalbėjomės su nevyriausybinių organizacijų, dirbančių aplinkosaugos srityje, atsovais.

Vandens telkinių eutrofikacija ir tarša fosfatais, modifikuoti ir nano technologijomis sukurti produktai, atliekų tvarkymas, žalioji energetika – aktualijos, kurios labai dažnai aptariamos su kolegomis Europos Parlamente, todėl Lietuvos socialinių partnerių nuomonė, keliamos problemos – labai vertinga informacija ir patirtis dirbant EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete.

Labai svarbu ir tai, kad susitikime dalyvavę organizacijų atstovai atkreipė dėmesį į problemas, kurių sprendimo paieškos negalime atidėlioti čia, Lietuvoje – tai ir ES struktūrinės paramos aplinkosaugai klausimas, ir Lentvario pramoninės teritorijos zona, ir nevykdomos ES direktyvos dėl rūšių apsaugos, ir tinkamo biologinės įvairovės monitoringo stoka įgyvendinant aplinkosaugos politiką Lietuvoje, ir realiai neveikianti šiukšlių rūšiavimo sistema.

Džiaugiuosi, kad šiame neformaliame susitikime pavyko labai konstruktyviai pasikeisti nuomonėmis ir aptarti nemažai svarbių aplinkosaugos klausimų bei problemų, viliuosi, kad pavyks šiuos klausimus ir problemas spręsti dirbant kartu su organizacijomis ir žmonėmis, kurie yra neabejingi aplinkai, jos pusiausvyrai ir gamtos vertybių saugojimui.

Read Full Post »

Laukuvos valsčiaus komitetas 1919m. M. Mikulėno piešinys “Laukuvos valsčiaus komitetas 1919m.“ [c], [p].

1919 metų spalio 10-ąją buvo priimtas pirmasis Lietuvos savivaldybių įstatymas. Šio įstatymo rengėjas Jonas Vileišis vėliau pasakys, kad Savivaldybių įstatymas „pirmasis mūsų gyvenimo laikais padėjo susiorganizuoti mūsų savivaldybėms, o per jas susitverti ir pačiai valstybei“. 1920 m. visuotiniuose demokratiniuose vietos valdžios rinkimuose pirmą kartą Lietuvos istorijoje išrinktos savivaldybių tarybos.

Prieš dvejus metus Seimas įteisino šią dieną Atmintinų dienų įstatyme.

Šia proga noriu pasveikinti visų 60 Lietuvos savivaldybių atstovus su garbingu vietos savivaldos 90 metų jubiliejumi.

Tikiu, kad vietos savivaldos istorijos vingiai gali suteikti vertingos patirties, sprendžiant šių dienų problemas.

Linkiu visiems stiprybės, išminties ir susitelkimo dirbant savo krašto ir žmonių gerovei, stiprinti savivaldą ir didinti visuomenės pasitikėjimą ja.

Read Full Post »

Older Posts »