ELP jaunimo bendruomenės susitikimas Porto: apie darbą kartu po Lisabonos sutarties ratifikavimo

Įpusėjus “žaliajai” savaitei, šiandien rašau iš Porto. Tai antrasis pagal dydį Portugalijos miestas, įsikūręs šalies šiaurinėje dalyje, žavintis magiškais senamiesčio gatvelių labirintais, glazūruotomis plytelėmis puoštais namų fasadais.  Net per didžiausią liūtį čia siauras gatveles puošia svyrančios džiūstančių skalbinių girliandos, žavi vos trejeto ar penkių staliukų kavinukės. Vyno, balkonų ir tiltų miestas, branginantis savo istorinį palikimą, bet kartu ir besistengiantis tapti moderniu.

Rytoj Porte prasidės ketvirtasis ELP (Europos liaudies partijos) jaunimo bendruomenės susitikimas, kuriame nacionalinių parlamentų bei Europos Parlamento nariai (apie 300 dalyvių) šįkart pasikeis nuomonėmis apie parlamentarizmą Europoje bei naujų būdų, kaip dirbti kartu po Lisabonos sutarties ratifikavimo, paiešką.  Taip pat ketinama aptarti ir Europos finansinės priežiūros mechanizmo poreikį, Europos Komisijos viziją dėl darbo vietų kūrimo Europoje.

Numatyta, kad susitikime taip pat dalyvaus ir savo pozicijas išsakys ir ES transporto komisaras Antonio Tajani,  Europos Sąjungai pirmininkaujančios Švedijos finansų bei ekonomikos ministras Anders Borg, ELP grupės Europos Parlamente pirmininko pavaduotojas Paolo Rangel, ELP jaunimo bendruomenės tinklo koordinatorius Andreas Schwab.

Read Full Post »

Šiltų prisiminimų savaitgalis. Močiutės 100-ųjų gimimo metinių minėjimas Kėdainiuose.

Vakar mano šeimai ypatinga diena – tai ne tik Konstitucijos diena, svarbi kiekvienam Lietuvos piliečiui, bet ir šeimos šventė – močiutės, stomatologės Vincentos Morkūnienės, 100-ųjų gimimo metinių minėjimas. Pačiai jai iki šios datos pritrūko pusketvirtų metų, tačiau šiandien Kėdainiuose buvo smagu sutikti močiutės kolegas, pažįstamus, vaikų draugus, pacientus, gimines.

Močiutė Vincenta Morkūnienė 1909 m. spalio 25 d. gimė Kairinėliuose (dabar Radviliškio raj.) Ignaco ir Petronelės Petrauskų šeimoje. Ji buvo devintasis vaikas iš dešimties. Nuo pat mažumės labai norėjo mokytis, tad žąsų ganymą 8 metų amžiaus pakeitė į mokyklą – Grinkiškyje, Kėdainiuose, ir gimnaziją Telšiuose. Jubiliejiniais Vytauto Didžiojo metais, 1930 m., įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą ir po šešerių metų baigė su pagyrimu Medicinos fakultetą, Odontologijos skyrių. Grįžusi dirbti į Kėdainius, čia sutiko Marijoną Morkūną, su kuriuo sukūrė šeimą – užaugino 3 vaikus (Vidą Aureliją –odontologė, Eligijų Juvencijų – hum. mokslų daktarą ir Remigijų Orūną – daktarą, odontologą), džiaugėsi 5 anūkėmis ir sulaukė 5 proanūkų.

Šiandien buvo smagu sulaukti gražių ir šiltų prisiminimų. Ir keista, pagalvojus, koks įdomus, o kartu ir nelengvas buvo jos gyvenimas – beveik 100 metų, kurie mūsų valstybei ir pasauliui atnešė tiek daug permainų.  Jų visų liudininke buvo močiutė: nuo I-ojo Pasaulinio karo, nepriklausomybės kovų, tarpukario Lietuvos, II-ojo Pasaulinio karo, sunkaus okupacijos laikotarpio ir represijų iki Sąjūdžio ir Nepriklausomybės. O jei prie šių istorinių įvykių bei patirčių pridėtume technologinę pažangą: nuo vienintelio radijo aparato kaime, kuris buvo Petrauskų namuose, iki bendravimo “Skype“ su anūkėmis…

Močiutę Vincentą ne tik mes, artimieji, tačiau ir visi susirinkę į minėjimą, prisiminė kaip  teisingą, sąžiningą, kuklią, stiprios sielos moterį, atsakingai žiūrėjusią į savo darbą, pacientus, taip pat ir šeimą.

Džiaugiuosi galėjusi pasimatyti su Kėdainių krašto žmonėmis, kad visi kartu galėjome prisiminti brangų žmogų, o tuo pačiu pasiklausyti taip mėgiamos močiutės muzikos garsų ir pasidalinti prisiminimais.  Kartu dalyvavome Šv. Mišiose ir  šventinant koplytstulpį stomatologų globėjai Šv. Apolonijai (aut. E.J. Morkūnas) šeimos namų kieme.

M. Mikuleno nuotraukos (c), (p).

Read Full Post »

Su Konstitucijos diena!

Prieš septynioliką metų, 1992-ųjų spalio 25 dieną, Lietuvos piliečiai referendume priėmė dabartinę Lietuvos Respublikos Konstituciją – pagrindinį valstybės įstatymą, turintį aukščiausią teisinę galią, nustatantį šalies politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindus.

Sveikindama visus su šia nepaprasta švente, noriu palinkėti, kad nuostatos, piliečių valia įtvirtintos šame dokumente, skatintų puoselėti savo tautos dvasią, gimtąją kalbą, papročius, vertybes, lydėtų kiekvieno iš mūsų darbus, siekius ir kasdienybę.

Su Konstitucijos diena!

Read Full Post »

EP Sacharovo premija už minties laisvę – Rusijos žmogaus teisių gynimo draugijai „Memorial“

Šios savaitės sesija Strasbūre – spalvinga temomis ir emocijomis. Vienas aktualiausių klausimų – 2010 m. ES biudžetas bei EP narių išsakyti lūkesčiai dėl lėšų Europos ekonomikos gaivinimo planui bei 300 mln. eurų pienininkystės fondui.

Bene daugiausiai diskusijų ir emocijų sukėlė rezoliucijos dėl informacijos laisvės Italijoje ir kitose ES šalyse klausimas. Nė vienas iš devynių rezoliucijų projektų, kuriuose vertinama informacijos laisvės padėtis Italijoje ir kitose ES šalyse, trečiadienį nesurinko europarlamentarų balsų daugumos. EP nariai atmetė du bendrus kelių frakcijų parengtus rezoliucijų projektus, taip pat atskirų frakcijų projektus.

Artėjant Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijai Kopenhagoje (lapkričio 30 – gruodžio 11 d.), vis dažniau aptariamos ir aktualijos, susijusios su šiuo svarbiu įvykiu. Šioje sesijoje – kartu su ES Tarybos ir Europos Komisijos atstovais aptarti būdai padėti besivystančioms šalims įveikti klimato kaitos sukeliamus sunkumus.

Na, o šiandien plenariniame posėdyje EP pirmininkas Jerzy Buzekas paskelbė Pirmininkų sueigos sprendimą dėl 2009 m. Sacharovo premijos už minties laisvę laimėtojo. Šių metų Sacharovo premija paskirta 1989 m. įkurtai Rusijos žmogaus teisių gynimo draugijai „Memorial“.

Labai simboliška, kad būtent ši organizacija nominuota premijai, pavadintai vieno iš “Memorial“ įkūrėjų – Andrejaus Sacharovo vardu.

2009 m. Sacharovo premijos laureatei “Memorial“ Strasbūre gruodžio 16 d. rengiamoje apdovanojimo ceremonijoje bus įteiktas diplomas ir 50 tūkst. eurų čekis.

Tradiciškai ketvirtadienio popietę vyksta diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų ir balsuojama dėl rezoliucijų šiomis temomis. Šiandien Europos Parlamentas pasikeitė nuomonėmis ir balsavo dėl žmogaus teisių ir laisvių padėties Irane, Šri Lankoje bei Gvinėjoje.

Labai džiaugiuosi, kad rytoj jau dirbsiu biure Vilniuje, kuriame lauks susitikimų su piliečiais diena.

Read Full Post »

Dvigubos dujų dozės pažadas. Danija pritarė „Nord Stream“.

M. Mikulėno piešinys [c], [p].

Šiandien Danijos valdžios institucijos pranešė apie leidimą tiesti “Nord Stream“ savo teritoriniuose vandenyse. Per šios šalies teritorinius vandenis ir išskirtinę ekonominę zoną planuojama nutiesti 137,6 km iš 1220 km gamtinių dujų vamzdyno.

Pati “Nord Stream“, šiomis dienomis lankanti ir Lietuvos parlamentarus, praneša didelę pažangą tariantis su valdžios institucijomis ir kitose valstybėse, per kurių teritorinius vandenis planuojama tiesti dujotiekį.

Panašu, kad rugsėjį Rusijos Ministro pirmininko V.Putino išsakytas prašymas dėl dujotiekio tiesimo per ekonominę zoną kolegai iš Danijos Løkke Rasmussen buvo išties veiksmingas. Be abejonės, pasitarnavo ir užuomina apie “specialias lengvatines sąlygas“ mainais už leidimą. Tas sąlygas spalio pradžioje įtvirtino “Gazprom“ ir “DONG Energy“ susitarimas dvigubai padidinti dujų tiekimo į Daniją kiekį – jis nuo 2012 m. sieks du milijardus kubinių metrų.

Beveik kiekvienoje Europos Parlamento sesijoje formaliuose ar neformaliuose paisikeitimuose nuomonėmis daug dėmesio skiriama aplinkosauginiams naujųjų dujotiekių („Nabukas“, „Šiaurės“ ir „Pietų“ srautai) aspektams. Tai aptarti   planuojama ir šiuo metu Strasbūre vykstančioje EP sesijoje.

“Nord Stream“ arba “Šiaurės srovė“  – išskirtinis savo dydžiu ir galimu aplinkosauginiu poveikiu Baltijos regionui, apie jo poveikį, pavojus gamtai ir jų pašalinimo priemones ne kartą kalbėta ir mokslininkų, ir politikų.

Nežiūrint į tai, “Nord Stream“ griežtai laikosi grafiko visus leidimus dėl dujietiekio statybos gauti iki 2009 m. pabaigos. Ir tai daro ignoruodama Europos Parlamento (EP) sprendimą, kuriuo pareikalauta prieš tiesiant dujotiekį nepriklausomai įvertinti jo poveikį aplinkai, apsvarstyti alternatyvius jo maršrutus bei aiškiai numatyti atsakomybę už galimą žalą.

Be viešų aptarimų, keliamų klausimų ir planuojamų veiksmų ar iniciatyvų Europos Parlamente, visgi didžiausias dėmesys krypsta į valstybes, kurios dar ketina apsispręsti dėl leidimo tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu.

Sutikimą dar turėtų duoti keturios šalys – Švedija, Suomija, Rusija ir Vokietija. Valstybių, kurių bendrovės valdo didįjį “Nord Stream“ akcijų paketą, sprendimą nuspėti tikriausiai nebūtų sunku…

Tad, svarbiausia, ar “žalią šviesą“ įžiebs spalio pradžioje jau leidusi jūros dugne naikinti minas Suomija ir šiuo metu ES pirmininkaujanti Švedija, nemažai pastangų dedanti siekiui įgyvendinti Baltijos jūros strategiją.

Read Full Post »

Susitikime su socialiniais partneriais – apie aplinkosaugos problemas ir neatidėliotinus veiksmus tausojant aplinką

M. Mikulėno nuotrauka [c], [p].

Biologinės įvairovės, gamtinių vertybių išsaugojimas, aplinkosaugos politika, vandenų tarša ir visuomenės švietimo situacija Lietuvoje – pagrindinės temos, apie kurias Vilniaus biure pirmadienį  kalbėjomės su nevyriausybinių organizacijų, dirbančių aplinkosaugos srityje, atsovais.

Vandens telkinių eutrofikacija ir tarša fosfatais, modifikuoti ir nano technologijomis sukurti produktai, atliekų tvarkymas, žalioji energetika – aktualijos, kurios labai dažnai aptariamos su kolegomis Europos Parlamente, todėl Lietuvos socialinių partnerių nuomonė, keliamos problemos – labai vertinga informacija ir patirtis dirbant EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete.

Labai svarbu ir tai, kad susitikime dalyvavę organizacijų atstovai atkreipė dėmesį į problemas, kurių sprendimo paieškos negalime atidėlioti čia, Lietuvoje – tai ir ES struktūrinės paramos aplinkosaugai klausimas, ir Lentvario pramoninės teritorijos zona, ir nevykdomos ES direktyvos dėl rūšių apsaugos, ir tinkamo biologinės įvairovės monitoringo stoka įgyvendinant aplinkosaugos politiką Lietuvoje, ir realiai neveikianti šiukšlių rūšiavimo sistema.

Džiaugiuosi, kad šiame neformaliame susitikime pavyko labai konstruktyviai pasikeisti nuomonėmis ir aptarti nemažai svarbių aplinkosaugos klausimų bei problemų, viliuosi, kad pavyks šiuos klausimus ir problemas spręsti dirbant kartu su organizacijomis ir žmonėmis, kurie yra neabejingi aplinkai, jos pusiausvyrai ir gamtos vertybių saugojimui.

Read Full Post »

Vietos savivaldai – 90 metų.

 M. Mikulėno piešinys “Laukuvos valsčiaus komitetas 1919m.“ [c], [p].

1919 metų spalio 10-ąją buvo priimtas pirmasis Lietuvos savivaldybių įstatymas. Šio įstatymo rengėjas Jonas Vileišis vėliau pasakys, kad Savivaldybių įstatymas „pirmasis mūsų gyvenimo laikais padėjo susiorganizuoti mūsų savivaldybėms, o per jas susitverti ir pačiai valstybei“. 1920 m. visuotiniuose demokratiniuose vietos valdžios rinkimuose pirmą kartą Lietuvos istorijoje išrinktos savivaldybių tarybos.

Prieš dvejus metus Seimas įteisino šią dieną Atmintinų dienų įstatyme.

Šia proga noriu pasveikinti visų 60 Lietuvos savivaldybių atstovus su garbingu vietos savivaldos 90 metų jubiliejumi.

Tikiu, kad vietos savivaldos istorijos vingiai gali suteikti vertingos patirties, sprendžiant šių dienų problemas.

Linkiu visiems stiprybės, išminties ir susitelkimo dirbant savo krašto ir žmonių gerovei, stiprinti savivaldą ir didinti visuomenės pasitikėjimą ja.

Read Full Post »

Europos Parlamente – pasirengimas netrukus prasidėsiančiai plenarinei sesijai

Ką tik pasibaigė EPP frakcijos pasitarimas ir netrukus prasidės dviejų dienų plenarinė sesija. Joje – labai įvairi tematika: referendumo Airijoje rezultatų aptarimas, informacijos laisvė Italijoje, specialiojo EP komiteto krizei analizuoti steigimas, G20 susitikimo rezultatų įvertinimas, transporto, plėtros ir bendradarbiavimo, teisingumo ir vidaus reikalų aktualijos.

Numatoma sesiją pradėti spalio 2 d. Airijoje surengto referendumo dėl Lisabonos sutarties rezultatų aptarimu, kuriame dalyvaus EP politinių frakcijų delegatai, taip pat Europos Komisijos ir ES Tarybos atstovai.

Vėliau, dalyvaujant Europos Komisijos atstovams, ketinama aptarti informacijos laisvės padėtį Italijoje, tačiau balsuoti dėl šio klausimo numatoma kitoje EP plenarinėje sesijoje Strasbūre.

Rytoj tęsime darbą pradėdami nuo labai jautrių klausimų šiomis dienomis: pirmiausia ketinama balsuoti dėl siūlymo įsteigti specialųjį komitetą finansų bei ekonomikos krizei analizuoti. Komitetas nagrinės padėtį, taip pat įvertins ES pritaikytas priemones bei pasiūlys naujų. Per savo veiklos laikotarpį jis parengs dvi ataskaitas. Savo ruožtu komitetas rengs svarstymus dalyvaujant socialiniams partneriams, ekspertams, taip pat šalių parlamentų ir vyriausybių atstovams.

Antrasis klausimas – keleivių situacija skrydžių bendrovių bankroto atveju.  Daugelio EP narių nuomone, esant tokiai situacijai, keleiviai turėtų gauti kompensacijas. Debatai šiuo klausimu numatomi šiandien: ketinama aptarti siūlymus Europos Komisijai, kaip patobulinti esamus teisės aktus arba priimti naujus, kurie leistų apsaugoti keleivius.

Read Full Post »

Spalio 7-oji. Žvilgsnis atgal ir į priekį.

Nors laikas darbų sukūryje bėgte bėga, šiandiena – be diskusijų, susitikimų  bei sprendimų, išskirtinė ir dar keliais įvykiais.

Spalio 7 suėjo treji metai, kai Maskvoje buvo nužudyta žurnalistė Ana Politkovskaja, garsi žurnalistė, žmogaus teisių aktyvistė, negailestinga režimo bei karo Čečėnijoje kritikė, už savo veiklą sumokėjusi gyvybe. Nors kartas nuo karto pasirodo optimistiški pranešimai, jog jos nužudymo byla juda į priekį, panašu, kad kol kas galutinio ir absoliutaus teisingumo tikėtis būtų naivu.

Antrojo įvykiu nepavadinsi. Tai labiau įvykių tąsa. Kalbu apie vis agresyviau stumiamo “Nord Stream“ projekto  reikalus: pasiskelbę apie susitikimų ciklą su LRS frakcijomis, “Nord Stream“ atstovai įnirtingai bando kurti viešąją nuomonę, koks nekenksmingas šis projektas, o tuo metu, kai imituojamos diskusijos ir tariamas dialogas – nė nesulaukęs visų šalių pritarimo, „Nord Stream“ jau pradėjo naikinti senas minas ir amuniciją Suomijos vandenyse. Be jokios abejonės, tokį leidimą davė Suomijos aplinkosaugos agentūra, nors Suomija kol kas teigia sprendimo dėl paties dujotiekio tiesimo dar nepriėmusi.

Akivaizdu, kad verslo rykliams („Gazprom“ (valdo 51 proc. „Nord Stream“ akcijų), du Vokietijos koncernai BASF ir E.ON (po 20 proc.) ir Nyderlandų „Gasunie“ (9 proc.)) nė motais mokslininkų pateikiami duomenys, kad pagal dabartinius planus įgyvendinamo projekto poveikis nužudys mūsų jūrą per 300 metų, nes dujotiekio trasa praktiškai sutampa su didžiausiomis Baltijos jūroje teršalų sankaupomis, kurios išjudintos paveiks ne tik ekosistemą, bet ir aplink jūrą gyvenančių žmonių sveikatą.  Liūdna, kad paminant atsakomybę prieš aplinką ir žmones, tiesiamas kelias įžūlumui.

Read Full Post »

Galimybė saugoti anglies dioksido srautus po jūros dugnu reikalaus ypatingo budrumo ir atsakomybės

Neseniai pasibaigusiame EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto posėdyje, teko pristatyti Europos liaudies partijos frakcijos poziciją dėl OSPAR konvencijos pakeitimų, kuriais aplinkai saugiu būdu būtų leidžiama geologiškai saugoti anglies dioksido srautus po jūros dugnu.

M. Mikulėno piešinys [c], [p].

Paprastai komitetuose galimybę išsakyti savo poziciją turi ne daugiau, nei penki EP nariai. Šiandien pasisakiau kaip šešėlinė pranešėja, labai džiaugiuosi šia frakcijos patikėta galimybe, juo labiau, kad tema – susijusi su jūrų apsauga.

Išklausius pagrindinės pranešėjos šiuo klausimu frakcijos „Laisvės ir demokratijos Europa“ narės Annos Rosbach paruoštą pranešimą, teko pateikti keletą komentarų apie Šiaurės rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos konvencijos (OSPAR konvencija) II ir III priedų pakeitimus, susijusius su anglies dioksido srautų saugojimu žemės gelmių geologinėse formacijose bei siekį suteikti galimybę vykdyti anglies dioksido surinkimo ir saugojimo operacijas OSPAR jūros baseine.

Tokius Šiaurės rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos konvencijos pakeitimus paskatino Bendrijos vadovų Tarybos susirūpinimas dėl klimato kaitos ir vandenynų rūgštingumo, kuriuos sukelia padidėjusi anglies dioksido koncentracija atmosferoje.

Galima sveikinti technologijų pažangą, kuri nuo tada, kai buvo pasirašyta Konvencija, suteikė naujų galimybių surinkti pramonės ir su energija susijusių šaltinių išmetamą anglies dioksidą, jį transportuoti ir šalinti į po jūros dugnu esančias geologines formacijas, ilgam laikui izoliuojant nuo atmosferos ir jūros.

Tačiau, mano įsitikinimu, svarbiausia, kad įteisinant šiuos pakeitimus būtų toliau įgyvendinamas pagrindinis Konvencijos tikslas – užkirsti kelią taršai ir apsaugoti jūros baseiną nuo kenksmingo žmogaus veiklos poveikio.

Sveikindama pastangas saugiai šalinti anglies dioksido srautus į geologines formacijas, taip pat akcentavau svarbą užtikrinti, jog nuolatinis laikymas šiose formacijose neturėtų neigiamų pasekmių jūros aplinkai, žmonių sveikatai ir kitiems teisėtiems jūros aplinkos naudojimo būdams.

Juk pati esu iš Lietuvos. Ir šiandien ši šalis, kaip ir kaimynės, gyvenančios aplink Baltijos jūrą, puikiai žino, kokią grėsmę ekosistemai kelia jos dugne dėl neatsakingų žmonių veiksmų susikaupusios kenksmingos medžiagos.

Dar labiau baimintis dėl jų šiandien skatina siekis jūros dugnu tiesti dujotiekį Nord Stream ir atsisakymas pripažinti, kad tiesimo jūros dugnu procesas grasina rimta ekologine katastrofa.

Tad būtina nepamiršti atsakomybės, kuri visada keliauja kartu su naujomis galimybėmis. Reikia būti budriems, kad pastangos mažinti anglies dioksido kiekį atmosferoje nepaveiktų jautrios jūrų aplinkos.

Dėl galutinio pranešimo teksto Europos Parlamentas turėtų balsuoti šių metų lapkričio 24 dienos plenariniame posėdyje.

Read Full Post »