Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for 20 spalio, 2009

Danija pasidavė

M. Mikulėno piešinys [c], [p].

Šiandien Danijos valdžios institucijos pranešė apie leidimą tiesti “Nord Stream“ savo teritoriniuose vandenyse. Per šios šalies teritorinius vandenis ir išskirtinę ekonominę zoną planuojama nutiesti 137,6 km iš 1220 km gamtinių dujų vamzdyno.

Pati “Nord Stream“, šiomis dienomis lankanti ir Lietuvos parlamentarus, praneša didelę pažangą tariantis su valdžios institucijomis ir kitose valstybėse, per kurių teritorinius vandenis planuojama tiesti dujotiekį.

Panašu, kad rugsėjį Rusijos Ministro pirmininko V.Putino išsakytas prašymas dėl dujotiekio tiesimo per ekonominę zoną kolegai iš Danijos Løkke Rasmussen buvo išties veiksmingas. Be abejonės, pasitarnavo ir užuomina apie “specialias lengvatines sąlygas“ mainais už leidimą. Tas sąlygas spalio pradžioje įtvirtino “Gazprom“ ir “DONG Energy“ susitarimas dvigubai padidinti dujų tiekimo į Daniją kiekį – jis nuo 2012 m. sieks du milijardus kubinių metrų.

Beveik kiekvienoje Europos Parlamento sesijoje formaliuose ar neformaliuose paisikeitimuose nuomonėmis daug dėmesio skiriama aplinkosauginiams naujųjų dujotiekių („Nabukas“, „Šiaurės“ ir „Pietų“ srautai) aspektams. Tai aptarti   planuojama ir šiuo metu Strasbūre vykstančioje EP sesijoje.

“Nord Stream“ arba “Šiaurės srovė“  – išskirtinis savo dydžiu ir galimu aplinkosauginiu poveikiu Baltijos regionui, apie jo poveikį, pavojus gamtai ir jų pašalinimo priemones ne kartą kalbėta ir mokslininkų, ir politikų.

Nežiūrint į tai, “Nord Stream“ griežtai laikosi grafiko visus leidimus dėl dujietiekio statybos gauti iki 2009 m. pabaigos. Ir tai daro ignoruodama Europos Parlamento (EP) sprendimą, kuriuo pareikalauta prieš tiesiant dujotiekį nepriklausomai įvertinti jo poveikį aplinkai, apsvarstyti alternatyvius jo maršrutus bei aiškiai numatyti atsakomybę už galimą žalą.

Be viešų aptarimų, keliamų klausimų ir planuojamų veiksmų ar iniciatyvų Europos Parlamente, visgi didžiausias dėmesys krypsta į valstybes, kurios dar ketina apsispręsti dėl leidimo tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu.

Sutikimą dar turėtų duoti keturios šalys – Švedija, Suomija, Rusija ir Vokietija. Valstybių, kurių bendrovės valdo didįjį “Nord Stream“ akcijų paketą, sprendimą nuspėti tikriausiai nebūtų sunku…

Tad, svarbiausia, ar “žalią šviesą“ įžiebs spalio pradžioje jau leidusi jūros dugne naikinti minas Suomija ir šiuo metu ES pirmininkaujanti Švedija, nemažai pastangų dedanti siekiui įgyvendinti Baltijos jūros strategiją.

Read Full Post »