Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for 10 lapkričio, 2009

1

Vakar surengtoje konferencijoje apie Lietuvos pasirengimą įgyvendinti Baltijos jūros regiono strategiją susibūrę mokslininkai, politikai, aplinkosaugos srityje dirbančių nevyriausybinių organizacijų bei atsakingų institucijų atstovai sutarė, jog yra nemažai strateginių dokumentų, vienu ar kitu aspektu nagrinėjančių Baltijos jūros aplinką ir, panašu, jog jų jau gana – dabar būtina kuo greičiau pradėti minėtas strategijas įgyvendinti.

Baltijos jūros regiono strategija, kuriai po ilgo laukimo ir nemažų ES pirmininkaujančios Švedijos pastangų prieš savaitę pritarė ES Vadovų Taryba, brėžiama viso Baltijos regiono vystymosi ir bendradarbiavimo vizija.

Taip, iš tiesų tikimasi, kad ši strategija bus naujas postūmis išjudinti valstybių bendradarbiavimą tose srityse, apie kurias kalbama jau keliolika metų, tačiau šalia džiugesio, reikia nepamiršti ir to, kad paversti aplinkosaugos, ekonominio konkurencingumo, energetinės infrastruktūros ir jūrinio saugumo vizijas tikrove bus įmanoma tik dirbant, bendradarbiaujant tarp valstybių, tarp institucijų.

O kalbant apie tarpvalstybinį bendradarbiavimą įgyvendinant Baltijos jūros regiono strategiją, konferencijoje teko pripažinti, jog glaudesnio bendradarbiavimo trūksta pirmiausia ir tarp Lietuvos institucijų. Pasikeitimas nuomonėmis šioje konferencijoje pirmiausia buvo proga suprasti, kad Lietuvos institucijoms priimant sprendimus bei teisės aktus trūksta integruoto aplinkosauginio požiūrio. Tai atsispindi tiek ūkinę veiklą, tiek ekonominius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Pirmiausia, tikintis kitokių rezultatų, turėtų būti ugdomas valstybės institucijų darbuotojų aplinkosauginis išprusimas bei supratimas. Ir, be abejonės, būtinas gilesnis ekspertų įtraukimas į teisėkūros procesą. Juk mokslo institucijos vykdo ir įgyvendina tikrai nemažai didelę vertę sukuriančių mokslinių Baltijos jūros aplinkos tyrimų. Deja, šių tyrimų rezultatai dažniausiai lieka mokslininkų stalčiuose. O nemažai tokių tyrimų galėtų prisidėti bei padėti ir valstybės institucijoms formuojant įvairias politikos sritis.

Baršienė

Baršienė

Skirtingų organizacijų bei institucijų atstovai, mokslininkai sutarė, kad labai aktualūs ir būtini išsamesni didelį poveikį aplinkai darančių projektų tyrimai – kalbant tiek apie planuojamas atomines elektrines Baltarusijos ir Rusijos teritorijose, tiek ir apie pačios Lietuvos planuojamus įgyvendinti projektus – Visagino atominę elektrinę bei Švedijos-Lietuvos elektros jungtį Baltijos dugnu. Nors esame pozityviai nusiteikę pastarųjų dviejų projektų atžvilgiu, deja, nesame išsamiai išnagrinėję galimo jų poveikio tiek jūros, tiek sausumos aplinkai.

Be abejonės, konferencijoje, aptariant Baltijos jūros būklę ir mokslinių tyrimų, monitoringų rezultatus, kalbėta ir apie dujotiekio “Nord Stream“ poveikį. Juk paradoksas, jog dėl projekto poveikio aplinkai tariamasi ne su poveikį patiriančiomis, o tą poveikį sukeliančiomis šalimis – tarsi valstybes, kurių teritorija gali būti užteršta, taip dėl kažko nubaudžiant. Su tokia pozicija niekuomet nesutiko ir Europos Parlamentas. Susirinkę mokslininkai ir specialistai sutarė, kad turėdami duomenų apie pražūtingą projekto poveikį, turime dėti visas pastangas tam, kad šie duomenys būtų viešinami – ne tik ES institucijoms ir Suomijos mokslininkams, bet ir plačiajai Europos visuomenei, jog šioji žinotų tikrąją jų taip siekiamo energetinio saugumo (ar tikrai?) kainą. Labai svarbus aspektas – kad galutinė Suomijos pozicija dėl leidimo tiesti vamzdį bus suformuluota ekologų. Todėl visos ekspertų ir politikų lygiu dedamos pastangos, kad priimdami šį sprendimą, jie turėtų kuo išsamesnius duomenis dėl galimos nepataisomos genetinės žalos, labai svarbios.

Na, o grįžtant prie Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimo bei regiono ateities – bene daugiausiai priklauso nuo to, kaip pačioms Baltijos regiono šalims, iki šiol neturėjusioms bendro identiteto, pavyks dirbant kartu padaryti šią strategiją rezultatus duodančia iniciatyva.

konferencijaM. Mikulėno nuotraukos [c], [p].

Read Full Post »