Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for 2009 lapkričio

Pasak mokslininkų, anglies dvideginio ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija pasiekė 435 dalelių iš milijono (ppm) CO2 ekvivalento, tuo tarpu – prieš prasidedant industrializacijai XIX amžiuje šis skaičius siekė 280 ppm. Tačiau tai – ne pabaiga. Tikinama, kad jei nesikuklindami ir toliau tokiais tempais deginsime iškastinį kurą ir naikinsime miškus iki šio amžiaus pabaigos koncentracija gali pasiekti 750 ppm, o pasaulinė temperatūra pakiltų 5 ar daugiau laipsnių (tokia aukšta ji buvo prieš daugiau nei 30 mln. metų!).

Prognozės labai liūdnos, o vis daugiau pagrindo jas prisiminti suteikia dažnėjančios diskusijos ir artėjantis Kopenhagos susitarimo laikas, pasaulinės sutarties kovojant su klimato kaita kulminacija.

Šiandien Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas visiška dauguma (49 – už, 1 – prieš, 3 – susilaikę) pritarė  OSPAR konvencijos pakeitimams dėl anglies dioksido srautų saugojimo geologinėse formacijose.  Artimiausiu metu šiems pakeitimams turėtų pritarti ir Europos Taryba,  Europos Parlamentas šiuo  klausimu atliko konsultuojantį vaidmenį.

CCS

Nepaisant pakankamai ryškios pakeitimus remiančių balsų persvaros, mano manymu, visgi kyla nemažai klausimų dėl tokio CO2 saugojimo po jūros dugnu poveikio aplinkai. Nors šie konvencijos pakeitimai ir CO2 sandėliavimo būdas matomas kaip naujas technologinis žingsnis į priekį, tačiau ir šiandien komitete išsakyta nemažai nuogąstavimų dėl galimo seisminių zonų aktyvumo.

Išsakydama ELP grupės nuomonę, pripažindama pastangų poreikį mažinti CO2 kiekį atmosferoje, atkreipiau ENVI kolegų dėmesį į atsakomybę užtikrinti jūrų aplinkos saugumą. Taip pat išsakytas ir ELP grupės įsitikinimas,  kad imantis bet kokių naujų technologijų taikymo, būtina dar kartą paraginti visas šalis, pirmiausia ieškoti būdų, kaip iš tikrųjų mažinti išmetamųjų CO2 dujų kiekį.

Mano nuomone, CCS (anglies dujų surinkimo ir saugojimo) technologijos turėtų būti naudojamos tik tuomet, kai kitų kelių nebeturime. Tačiau ši technologija neturėtų tapti visų pasaulinio atšilimo problemų panacėja, neskatinančia imtis realių, prevencinių aplinkos taršos veiksmų. Visų pirma turime stengtis sumažinti CO2 emisijas mūsų kasdienėje veikloje, o ne slėpdami šias dujas apsimesti, kad problema išsprendžiama ir be mūsų pastangų.

Juk šiandien negalime prognozuoti, ar nekils šių geologinėse formacijose saugomų dujų nutekėjimo grėsmė ir kokių pasekmių aplinkai ji galėtų turėti. Tačiau tokiam nuotėkiui įvykus – bet kokios priemonės jau gali būti pavėluotos.

Šiandien taip pat teko apsilankyti ir konferencijoje, kurioje buvo aptariama anglies dioksido surinkimo ir saugojimo tema.

Paklausus, ką reiškia teiginys, jog “CO2 po dugnu galima bus laikyti labai ilgai“ – atsakyta, jog kalbama apie tūkstantmečius, nes tokią projekciją jau patvirtinę geologai. Pasak jų, formacijų, kurias ketinama naudoti CO2 saugojimui, sluoksniai nepasikeitę nuo “dinozaurų laikų”, todėl nenumatoma tokių pokyčių ir artimiausiu laikotarpiu. Be to, Šiaurės jūroje jau vykdomi pilotiniai projektai, kurių procesai – akylai stebimi. Tvirtinama, jog per 14 metų – jokių pakitimų nepastebėta.

Taip pat pristatytas ir pilotinis projektas, nuo 2006 metų vykdomas Schwarze Pumpe (Vokietijoje) – tai pirmoji pasaulyje anglį deginanti elektrinė, kurioje taikoma anglies dvideginio surinkimo ir saugojimo (CCS) technologija.

Šios technologijos entuziastai taip pat teigia, kad bet kokiu atveju iškastinis kuras dar bus naudojamas mažiausiai 3-4 dešimtmečius.

Tad panašu, kad  beveik kasdien  kalbant apie tokių išteklių naudojimo mažinimą, realius žingsnius ketinama žengti ne savo valia, o tik tuomet, kai  ištekliai pasibaigs.

Laikas ir Kopenhagos susitarimui, ir pastangoms gyventi kitaip. Labiau tausojant aplinką.

Read Full Post »

Nors EP darbo savaitė Briuselyje jau įsibėgėja, noriu prisiminti vieną gražiausių tradicijų  –  prisiminti mums brangius žmones, iškeliavusius iš šio gyvenimo.

Gyvųjų ir mirusiųjų bendravimu, pastarųjų pagalba savo artimiesiems žmonės nuo senų laikų tikėjo visoje Europoje. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės lanko žmones vėlyvą rudenį. Tad lapkričio pradžioje minimos net dvi vėlių minėjimo šventės. Lapkričio 1-ąją – visų šventųjų diena, o lapkričio 2-ąją – Vėlinės.

Tai susikaupimo, ramybės ir prisiminimų laikas, kurį skiriame  ne tik artimųjų, bet ir valstybės, visuomenės veikėjų, Lietuvos Laisvės kovotojų atminimui.

Vėlinės

Vėlinės_

Vėlinės

M. Mikulėno nuotraukos [c], [p].

Read Full Post »

« Newer Posts