Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for 9 gruodžio, 2009

Praėjusi savaitė kupina tokios daugybės įvykių, jog tampa nelengva pasirinkti, kurį aptarti svarbiau.

Tarpparlamentinės EP delegacijos vizitas JAV su daugybe įdomių susitikimų, diskusijų, išsakyta pozicija dėl totalitarizmo nusikaltimų ir Lietuvos energetinio saugumo situacijos; oficialus Baltijos intergrupės Europos Parlamente įsteigimas ir formalaus veikimo pradžia, kreipimasi į Baltijos ministrus dėl “Nord Stream“, EPP susitikimo aktualijos ir prasidedantis EPP kongresas Bonoje, kur bus renkama nauja EPP vadovybė…

Tačiau, kaip bebūtų, šiandien – apie klausimą, į kurį nukreiptas viso pasaulio dėmesys. Taip, Kopenhaga.

Šis Danijos sostinėje jau trečią dieną vykstantis forumas, kuriame dalyvauja 105 pasaulio šalių vyriausybių ir valstybių vadovai, 192 valstybių atstovai iš viso pasaulio, tęsis iki gruodžio 18 dienos.

Lyg ir visiems aišku, kad Kopenhagoje sprendimą priimti būtina ir labai svarbu. Apie tai daug kalbėta ir neprasidėjus konferencijai, nemaža emocionalių raginimų ir šiandienos Kopenhagos gatvėse, gyvais, jaudinančiais filmo kadrais pradėdas ir pats forumas.

Tačiau netrūksta ir spėlionių, kaip baigsis šis forumas ir ar nepasikartos Kioto situacija. Ir skeptiškų nuomonių dėl konferencijos baigties ir žadamo priimti susitarimo yra gal net daugiau – ir visos jos akcentuoj didžiausią nesusikalbėjimą dėl klimato taršos tarp ekonomiškai išsivysčiusių ir besivystančių šalių.

Europos Parlamentas ne tik anksčiau, bet ir artėjant Kopenhagos pradžiai ragino (ir ragina) siekti ambicingo, teisiškai įpareigojančio susitarimo.

Pernai priėmusi „20-20-20 iki 2020“ Klimato kaitos paketą, Europos Sąjunga savo CO2 išlakas žada apkarpyti net 30 proc., jei panašius įsipareigojimus prisiims likusios pramoninės šalys. Europa taip pat baigia tvirtinti Energijos vartojimo efektyvumo paketą, kuris leis užkirsti kelią energijos švaistymui. Akivaizdu, kad Europa išlieka kovos su klimato kaita lydere.

Yra kuo džiaugtis ir lietuvių pozicija. Palyginti su pasaulio milžinais (JAV ir Kinija) menka gamtos teršėja esanti Lietuva Kopenhagoje laikysis bendrosios ES pozicijos ir siekio šioje konferencijoje patvirtinti vieningą teisiškai privalomą tarptautinį susitarimą. Tačiau… Interesai. Besikertantys, didžiųjų ir mažųjų, ambicingi ir nuosaikūs…

Didžausia grėsmė, kurios turime baimintis Kopenhagoje išlieka nepasikeitusi – trumparegiškumas ir politinės valios stoka. Kaip jau pademonstravo sunkiai vykstančios derybos dėl pradinių valstybių pozicijų nustatymo įvairiose šalyse, net ir daugybė skaudžių istorinių pamokų mūsų dar neišmokė atsisakyti siauro požiūrio į savokas „nauda“, „interesai“. Jei to nepavyks padaryti Kopenhagoje, ir vėl neribotam laikui liksime be jokio konkretaus įsipareigojimo imtis realių veiksmų. Atidėliojome jau ir taip pernelyg ilgai ir privalome keisti padėtį tuojau pat, antraip bus tiesiog vėlu.

Ar galų gale pavyks susirinkusiems nuo „šiandien“, pažvelgti į „rytoj“ ir suvokti, kad jokių ilgalaikėje perspektyvoje besikertančių interesų nėra. Interesas gali būti tik vienas – išsaugoti namus ateities kartoms.

Read Full Post »