Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for 19 gruodžio, 2009

Šį penktadienį paskyriau apsilankymui keliose Vilniaus rajono lietuviškose mokyklose. Su vyresniųjų klasių mokiniais diskutavome apie Europos Parlamentą, jo veiklą, aktualiausias temas ir sprendimus, taip  pat – apie pasikeitėme nuomonėmis apie ekologiją, aplinkosaugą, kiekvieno iš mūsų pastangas ir galimybes būti “draugiškesniais” gamtai, būtinybę tausoti aplinką.

Labai maloniai nustebijo vaikų atvirumas ir domėjimasis ne tik Europos Parlamento ar kitų ES institucijų veikla, bet ir iniciatyvumas, noras savo idėjomis, kūrybiškumu prisidėti prie aktualių problemų sprendimo.

Tačiau apsilankymo tikslas buvo ne tik papasakoti apie savo bei Europos Parlamento aktualijas ir su jaunąja karta pasikalbėti apie “žaliąsias” idėjas ir pastangas. Man pačiai – labai svarbu buvo sužinoti, kokia šių mokyklų šiandieninė situacija, kaip gyvena jaunąją kartą čia ugdantys mokytojai, su kokiomis problemomis kasdien susiduria šių mokyklų administracija.

Iš kelionės Nemenčinės ir Maišiagalos krašto mokyklose bei priešmokyklinio ugdymo įstaigose parsivežtas įspūdis dvejopas: mokytojų, auklėtojų bei vadovų šiose ugdymo institucijose pastangos ir patriotizmas – įkvepia ir džiugina, tačiau negaliu pamiršti ir antrosios šio reikalo pusės – liūdna žiūrėti, kaip engiamas šių ugdymo specialistų noras puoselėti lietuviškumą šiuose regionuose ir kaip stinga švietimo politiką formuojančių pareigūnų dėmesio ir jautrumo jų problemoms, kaip neretos, šalia pat Lietuvos sostinės, gyvenančios šeimos patiria spaudimą, vos tik išsako sprendimą savo vaikus leisti į lietuvišką mokyklą. Stebėtina, kiek tvirtybės, ištvermės ir “šviesos” savyje turi rasti čia gyvenančios lietuvių šeimos, pedagogai ir lietuviškų ugdymo institucijų vadovai, nuolat kankinami iškvietimais pasiaiškinti ir dirbtiniais skundais.

Gyvename valstybėje, kurioje kiekvieno piliečio kultūra, etninė savimonė ir branda yra skatinamos, tad lankytuose regionuose susiklosčiusią situaciją nėra paprasta ir lengva suprasti.

Man pačiai liūdna dar ir dėl to, kad pati labai realiai suprantu, jog negaliu prisidėti niekaip kitaip, o tik tarpininkavimu sprendžiant šias problemas.

Tačiau savo biurą Lietuvoje paskatinsiu ir pati ketinu daugiau laiko skirti šiems regionams ir jų problemoms savo kalendoriuje, nes panašu, kad susiklostė situacija – kai nieko nelaukiant būtina padėti ir palaikyti taip svarbias lietuviškas ugdymo įstaigas ir šeimas, gyvenančias minėtuose regionuose.

Read Full Post »