Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for 28 gruodžio, 2009

Vakar kartu su Užsienio reikalų ministru Vygaudu Ušacku bei Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LRV direktoriumi Arvydu Daunoravičiumi lankiausi Tilžėje (Sovetske). Tai trečiasis vizitas į lietuvių etnines žemes. Dar iki Kalėdų aplankytos lietuvių bendruomenės Seinuose ir Gervėčiuose.

Kalėdinio apsilankymo metu Tilžėje taip pat susitikome su lietuvių draugijos „Birutė“ aktyvu, draugijos būstinėje atidarėme Vydūno darbų ekspoziciją, kurią sudaro knygos ir nuotraukų iš jo gyvenimo reprodukcijos, taip pat susitikome su Kaliningrado srities lietuvių kalbos mokytojų asociacijos atstovais bei LR konsulato darbuotojais.

Bene šilčiausias apsilankymo Tilžėje susitikimas – su kunigu Anupru Gauronsku, dalyvavimas jo aukojamose šv. Mišiose. Mišių aukoje meldėmės ypatinga intencija – už šeimas (šventąją šeimą ir kiekvieno iš mūsų šeimas), už šeimą, kuri apima Didžiąją ir Mažąją Lietuvą.  Tad, kaip sakė Jurgis Zauerveinas –„Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt, tą garbę gavome užgimę“. Tad didžiuokimės savo kilme ir saugokime tai, ką paveldėjome iš savo protėvių.

Labai smagu buvo pasveikinti visus su šventomis Kalėdomis, kurias, tikiu, kaip ir Jūs, lietuvių bendruomenė Tilžėje sutiko jaukiai, su artimaisiais. Maloniai džiugina ir kunigo A.Gauronsko švietėjiška veikla, entuziazmas ir noras skleisti lietuvybę bei Kristaus mokslą.

1991 m. kun. Anupras Gauronskas Karaliaučiuje įregistravo Šv. Šeimos parapiją (pirmoji po Antrojo pasaulinio karo Kaliningrado srityje), paskirtas jos klebonu. 1994 m. pastatydino šios parapijos koplyčią – po Antrojo pasaulinio karo pirmieji maldos namai Kaliningrado srityje, o 2000 m. duris atvėrė ir Kristaus Prisikėlimo bažnyčia. Šiuo metu klausytis šv. Mišių lietuvių kalba į šią bažnyčią renkasi lietuvių bendruomenė, iš bet kurio Karaliaučiaus kampelio lietuviai vyksta čia, norėdami pakrikštyti vaikus ar atlikti kitas apeigas lietuviškai.

Nors Tilžėje lankiausi pirmą sykį, bet iš tėvų pasakojimų žinojau, jog tai ypatingas kraštas.  Būtent čia visais laikais buvo kultūrinis Lietuvos centras. Didžiajai Lietuvai kenčiant sunkumus – spaudos draudimo metą, iš čia keliavo lietuviškas žodis. Čia išleista pirmoji spausdinta lietuvių kalbos gramatika, čia jau 1885 m. susikūrė kultūros draugija „Birutė“, kuri puoselėjo Lietuvos tradicijas, istorinę atmintį ir pan. (jau 1910 m. organizavo Žalgirio mūšio 500 m. minėjimą). Man šis kraštas visada asocijuosis su Kristijonu Donelaičiu, Martynu Mažvydu,  Jurgiu Zauerveinu, Vydūnu ir kitomis šviesiomis asmenybėmis, melodingomis ir be galo gražiomis dainomis, kurias rinko Liudvikas Rėza.

Širdį glosto, girdint, kaip čia gyvenantys lietuviai nepamiršta ir puoselėja lietuvišką žodį, tuo įsitikinome ir klausydamiesi  Švento Rašto skaitinių.

Nepaprastai menu ir adventinį apsilankymą Gervėčiuose, kuris buvo ne tik jaukus susitikimo ir bendravimo šiltumu, jis pažadino daugybę prisiminimų: iš tėvų vaikystėje visuomet girdėjau, jog Lietuva, kokioje gyvename šiandien, ne visada buvo tokia. Kad lietuviai pasklidę po pasaulį dėl įvairiausių aplinkybių, jog nemaža dalis mūsiškių gyvena čia pat – kaiminystėje.  Šeimoje sakome – ne Baltarusijoje, bet dabartinėje Baltarusijoje.  Mano pažintis su šiuo kraštu atėjo iš tėvų pasakojimų, kurie 1970 m. dalyvavo didžiulėje kraštotyrinėje ekspedicijoje Gervėčiuose – rinko dainas, pasakas, šokius, papročius, užrašinėjo žmonių pasakojimus apie gyvenimą šiose apylinkėse.  Vėliau pati su folkloro ansambliu esu ne kartą lankiusis šiuose kraštuose. Džiaugiuosi, galėdama dainuoti šio krašto dainas.

M. Vidzbelio nuotraukos

Už šių susitikimų iniciatyvą ir galimybę kartu aplankyti lietuvius – dar kartą dėkoju  Užsienio reikalų ministrui Vygaudui Ušackui, taip pat norisi dar kartą Jums ir visiems po pasaulį pasklidusiems kraštiečiams palinkėti, kad tas Šv. Kalėdų artumas, darna ir šiluma lydėtų šeimas per visus metus.

Read Full Post »