Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for 2010 sausio

Šią savaitę Briuselyje Europos Parlamento nariai darbavosi komitetuose. ENVI (Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete) šią savaitę diskutuota apie farmakologinį budrumą dėl vaistų, glaudesnį valstybių narių bendradarbiavimą organų donorystės ir transplantacijos srityje, pandemijos (H1N1) valdymą Europos Sąjungoje 2009 m., informacijos apie maistą teikimą vartotojams ir daugybę kitų aktualių temų, reikiamų sprendimų, aptarta ir EP delegacijos JT klimato kaitos konferencijoje ataskaita.

Komitete pasikeista nuomonėmis su šį pusmetį ES pirmininkaujančios Ispanijos Sveikatos ministe Trinidada Jiménez bei Aplinkos apsaugos ir žemės ūkio ministre Elena Espinosa.

Komitete apsilankiusios Ispanijos sveikatos ministrės teiravausi, ar Ispanija savo pirmininkavimo laikotarpiu yra numačiusi į farmacijos teisės aktų paketą įtraukti daugiau pacientus ginančių nuostatų, kolegos  domėjosi  donorystės, organų transplantacijos, pacientų mobilumo ir jų teisių užtikrinimo, sveikatos saugos abipus sienos  aktualijomis.

Pasak ministrės Trinidados Jiménez, pirmininkavimo laikotarpiu Ispanijos prioritetinėmis sritimis sveikatos srityje bus organų donorystė ir transplantacija, farmacijos teisės aktų paketas ir maisto saugos reikalai.

Ministrės teigimu, kuriant ir plėtojant vieningą Europos sveikatos erdvę, kuri piliečiams užtikrintų saugių ir aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, svarbu remtis universalumo, lygybės ir solidarumo principais.

Aplinkos apsaugos ir žemės ūkio ministrė Elena Espinosa atkreipė dėmesį, jog šioje srityje Ispanija labiausiai rūpinsis darbo tąsa prie Kopenhagos viršūnių susitikimo rezultatų, nes norima, kad tarp valstybių būtų pasiektas įpareigojančio susitarimo, kuris realiai įtakotų pasaulio emisijų mažinimą. Kiti prioritetai apims biologinės įvairovės, dirvožemio, oro kokybės politiką.

Read Full Post »

Nors savaitgalis jau prabėgo ir šios savaitės dienotvarkėje jau rikiuojasi darbų Briuselyje aktualijos, noriu prisiminti penktadienio viešnagę Plungėje, kurios apylinkėse kartu su LRS nariu Jurgiu Razma bendravome su žmonėmis, jaunimu ir miesto vadovais.

Pradėję nuo susitikimo su Savivaldybės mere Elvyra Valerija Lapukiene, vizitą baigėme smagiu, bet naudingu pabendravimu su Plungės jaunimu.

Susitikime su mere, Savivaldybės administracijos direktoriumi Albertu Krauleidžiu bei ekologe Asta Eigirdienė aptarėme aktualiausius aplinkosaugos klausimus: hidroelektrinių situaciją ir atsinaujinančios energijos plėtros poreikį, atliekų rūšiavimą.

Keliaujant po Lietuvą, man pačiai labai svarbu ir įdomu žinoti, kaip kuris miestas tvarkosi, kaip sprendžia aplinkosaugos problemas, kokie sprendimai yra aktualūs ir būtini, kokie žmonių kasdieniniai rūpesčiai.

Apie kasdieninius džiaugsmus ir skaudulius kalbėjomės ir su „Saulės“ gimnazijos moksleiviais ir mokytojais,  ekologinius projektus vykdančios Platelių gimnazijos bendruomene, susitikome ir su Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.

Grįžę į Plungę susitikome su jaunimo organizacijų atstovais, kurie pasidalino gausybės tarptautinių projektų, jaunimo mainų ir pilietiškumo akcijų patirtimi, išsakė, kuo susirūpinęs Plungės jaunimo aktyvas.

M. Mikulėno fotoreportažas [c], [p].

Read Full Post »

Karšta ir audringa pasikeitimo nuomonėmis bei sprendimų kupina Europos Parlamento darbo savaitė Strasbūre juda į pabaigą.

Pasibaigė kandidatų į eurokomisarus klausymai,  dėl nemažo spaudimo savo kandidatūrą atsiėmė Bulgarijos užsienio reikalų ministrė Rumiana Jeleva, aptarta padėtis Haityje, Irake, Irane ir Jemene, o pirmojoje 2010 m. plenarinėje sesijoje Ispanijos ministras pirmininkas J. Zapatero pristatė savo šalies pirmininkavimo ES Tarybai programą.

Šią savaitę europarlamentarai taip pat įvertino Europą nuvylusius Kopenhagos klimato kaitos konferencijos rezultatus.

Pasitarimų frakcijose metu keičiantis nomonėmis kelta idėja, kad kovos su klimato kaita tikslai turėtų būti ambicingesni.  Aiškiai išsakyta nuomonė, kad Kopenhagos vadovų susitikimo rezultatai nuvylė, jie buvo įvardinti kaip “žlugimas“ ir susiskaldymas. Pripažinta, kad susitarime nėra numatyti vidutinės ir artimiausios trukmės tikslai, o apriboti temperatūros kilimą 2 laipsniais – per mažas įsipareigojimas.

Europarlamentarai keitėsi nuomonėmis ir ragino pasirūpinti, kad priešingai nei Kopenhagoje, ES pagaliau imtų kalbėti “vienu balsu“. Akcentuota, kad EP būtų pageidavęs ambicingesnių tikslų. Išsakyta nuomonė, kad reikėtų išanalizuoti ES indėlį į susitarimo rezultatus, kad ne visos galimybės tinkamai atstovauti vieningą ES poziciją buvo išnaudotos.

Svarstyta ir klausta, kaip pirmininkavimą perimanti Ispanija sukurs sąlygas privalomam susitarimui Meksikoje? Taip pat atkreiptas dėmesys, kad kai kur mūsų pačių (ES) emisijų lygis išauga 20-30 proc., tad kaip galime būti pavyzdžiu ir raginti ambicingesniems tikslams?

Akivaizdu, kad Kopenhagos konferencijos žlugimas reikalauja griežtesnės strategijos dėl ambicingesnių tikslų (30 proc. emisijų mažinimas, žaliųjų technologijų skatinimas ir plėtra), tačiau negaliu nepritarti kolegų ironijai ir nuomonei, kad  reikia susitelkti ir savo politines ambicijas atstovauti vieningiau, taip pat – būti realiais, o ne deklaratyviais lyderiais, kartais leidžiančiais sau peržengti emisijų ribas ir tuo pačiu metu neretai kalbančiais apie 40 proc. emisijų mažinimo tikslus, kai nesugebama tinkamai susitarti nė dėl dvidešimties.

Apie šios savaitės Europos Parlamento plenarinės sesijos aktualijas kviečiu pasiklausyti radijo stoties   FM99 laidoje “Europos klubas“.

Read Full Post »

Rytoj Strasbūre tęsis eurokomisarų klausymai ir prasidės pirmoji 2010-tųjų plenarinė sesija. Tačiau dar prieš įžengdama į EP koridorius, noriu priminti –  jau prasidėjo nacionalinis rašinių konkursas “Žaliasis kodas“.

Jo metu moksleiviai ir studentai iš visos Lietuvos yra kviečiami pasidalinti mintimis, nuomonėmis ir argumentais apie aplinkosaugą. Kai kurių galvose įvairios “žalios“ idėjos –  tiesiog kunkuliuote kunkuliuoja, o kitiems neretai reikia stabtelėti ir trumpam pamąstyti, rasti sau patiems reikšmingų paskatų saugoti save, aplinką, gamtą.

Taigi, iki vasario 15 dienos visus kviečiu pasidalinti “žaliomis“ mintimis ir idėjomis, nes nežiūrint į tai, kad apie aplinkosaugą pastaraisiais metais kalbama daug, norisi, kad kiekvienas atrastume mums svarbiausiais atrodančius argumentus, kodėl turėtume rūšiuoti šiukšles, taupyti energiją ar kitais būdais prisidėti prie aplinkos apsaugos.

Skubu pasidžiaugti, kad “Žaliasis kodas“ ne tik sulaukė gerbėjų bei Aplinkos ministro palaikymo, bet iš karto po paskelbimo – sulaukė ir pirmųjų rašinių! Dėkoju pirmiesiems autoriams Adomui ir Simonai bei skatinu visus, turinčius laisvą minutę, pasinerti į “žaliąsias“ paieškas.

Beje, rašinių konkursas – tai tik pirmasis “Žaliojo kodo“ etapas. Vėliau šiais metais jaunimas bus pakviestas kurti socialines reklamas bei video projektus aplinkos apsaugos tematika. Tad rašykite ir ruoškitės!!!

Read Full Post »

Europos Parlamente tęsiasi sausio 11 dieną prasidėję kandidatų į eurokomisarus klausymai. Jiems pasibaigus  – europarlamentarai spręs, ar pritarti iš ES valstybių pasiūlytų kandidatų José-Manuelio Barroso suformuotai Komisijos sudėčiai.  Galutinį sprendimą Europos Parlamentas ketina priimti sausio 26 d.

Šiandien į skirtingų EP komitetų narių klausimus, pagal kuriuos vertinama kompetencija ir pasirengimas užimti naująsias pareigas, atsakinėja šeši kandidatai į eurokomisarus: Siim Kallas (Transportas),  Günther Oettinger (Energetika), John Dalli  (Sveikatos ir vartotojų politika), Androulla Vassiliou (Švietimas, kultūra, daugiakalbystė ir jaunimas), Johannes Hahn (Regioninė politika) ir Neelie Kroes (Skaitmeninė darbotvarkė).

Šiandienos klausymuose p. John Dalli klausiau dėl Pacientų mobilumo direktyvos, kuri užtikrintų pacientų teisę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis užsienyje, o išlaidos jiems turėtų būti atlyginamos taip, kaip būtų atlygintos namuose suteiktų paslaugų išlaidos.

Dėkodama už iniciatyvas keliant klausimus dėl šios direktyvos p. F. Grossetete, atkreipiau dėmesį, jog ši direktyva ne tik palengvintų bendradarbiavimą dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kitose valstybėse narėse, bet ir būtų puikus pavyzdys, kaip Europos Sąjunga prisidėtų kuriant konkrečią naudą žmonėms jų kasdieniame gyvenime.

Teiravausi p. Dalli, ar komisija planuotų grąžinti šį labai aktualų klausimą į darbotvarkę. Atsakydamas J.Dalli patikino, kad jis pats nusiteikęs imtis pastangų ir bandyti pasirūpinti, jog būtų pasiektas sutarimas dėl šios direktyvos.

Kandidatas į sveikatos ir vartotojų politikos eurokomisarus akcentavo, kad jo vizija siejasi su Europos piliečiais, kurie galės gyventi ilgiau ir sveikiau, pasitelkiant sveiką gyvenseną, savalaikį gydymą, vaistų ir naujų technologijų prieinamumą. Besikeisdamas nuomonėmis klausymuose jis taip pat iškėlė minti, kad vienas iš pagrindinių tikslų šiuo metu būtų užtikrinti balansą tarp prevencijos ir gydymo sveikatos sistemoje, daugiau dėmesio ir investicijų skiriant prevencijai.

Rytojaus darbotvarkėje – aktualūs, ENVI komiteto rengiami, kandidatės į Veiksmų klimato srityje komisares Connie Hedegaard klausymai. Kitą savaitę jau įsibėgėjęs 26 siūlomų eurokomisarų “egzaminas“ pasibaigs Strasbūre.

Read Full Post »

Vakar vakare, kaip ir tuomet – Sausio 13-ąją  prie LR Seimo susirinkome prie laužų. Susikaupę, su skambančiomis laisvės dainomis.

Minėdami Laisvės gynėjų dieną, atidavėme pagarbą 1991 m. sausio 13-osios naktį kovojusiems už Lietuvos laisvę. Atsakomybė ir vienybė, ginant laisvės bei nepriklausomybės idealus – nuostabi ir nepamirštama. Ji skatina susitelkimui, ištvermei ir drąsiems poelgiams.

Šiandien iškilmingame posėdyje Seime nevengta prabilti ir apie tai, kas per 19 metų buvo prarasta ar iššvaistyta: idealizmas, pagarba maldai, tikėjimas demokratija.

Amžinosios ir dvasinės vertybės šiuo nelengvu Lietuvos žmonėms laikotarpiu  “atitraukiamos“ į antrą planą, tačiau prieš 19 metų žuvusiųjų ir nukentėjusių auka yra nepakartojama ir įpareigojanti paspirtis kiekvienam iš mūsų.

M. Mikulėno nuotraukos [c], [p].

Read Full Post »

Šį savaitgalį teko lankytis TS-LKD Lazdynų ir Kėdainių skyrių susirinkimuose, bendrauti ir pasidalinti mintimis su kolegomis, bendraminčiais.

Džiaugiuosi šia galimybe pabendrauti su aktyviais žmonėmis, besirūpinančiais savo krašto, paveldo ir aplinkosaugos reikalais. Labai jauku ir miela susitikti, pasidalinti  rūpesčiais, sulaukti linkėjimų, patarimų, kartu vakaronėje dainuoti lietuviškas dainas.

Taip pat džiaugiuosi galėjusi visus pasveikinti su naujais – Lietuvos nepriklausomybės 20-mečio metais.

Read Full Post »

Vakar kartu su Seimo nare Vilija Aleknaite-Abramikiene 230 vaikučių iš Rumšiškių miestelio ir sostinės apylinkių mokyklų, Vilniaus miesto antrųjų vaikų namų, Žirmūnų apygardos socialiai remtinų ir daugiavaikių šeimų pakvietėme į nuotaikingą Kalėdinės nuotaikos renginį “Lėlės“ teatre.

Visi galėjome džiaugtis gausiai susirinkusiais vaikais, o „Lėlės“ teatro aktorių raginami mažieji vaidinimo metu aktyviai bendravo su personažais: juokėsi, plojo, atsakinėjo į klausimus. Po spektaklio oro balionu tiesiai į žiūrovų salę nusileidęs Kalėdų Senelis vaikučių buvo sutiktas gausiomis ovacijomis.

Susitikimas su mažaisiais draugais ir jų auklėtojais, tėveliais – it mažas stebuklas. Kalėdos pačiai man – ne tik viena gražiausių žiemos švenčių, bet ir puiki galimybė parodyti dėmesį, šilumą vienas kitam ir šalia esantiems. Tokio artumo, šilumos ir dalijimosi viskuo, daugiau stebuklingų akimirkų noriu visiems palinkėti ir artėjančiais metais.

“Lėlės“ teatro vadovui ir aktoriams noriu padėkoti už jaukias akimirkas ir džiaugsmą mažiesiems, Rumšiškių vyskupo Antano Baranausko vidurinės mokyklos bei Antakalnio pagrindinės mokyklos vadovams ir mokytojams – dėkoju už pagalbą suburiant vaikučius ir lydint juos viešnagei pas “Merės Popins“ herojus.

M.Mikulėno nuotraukos [c], [p].

Read Full Post »

Europos Spalvos

Kiekvienais metais žiemos šventės – Šv.Kalėdos ir Naujųjų metų sutikimas – yra ne tik proga daugiau laiko praleisti su brangiausiais žmonėmis. Tas stabtelėjimas metų pabaigoje, tam tikra pauzė, kai visi aplink labiau susirūpinę ne darbais, o dovanomis ar šventine ruoša, suteikia laiko pažvelgti atgal: įvertinti nuveiktus darbus, prisiminti išmoktas pamokas, svarbiausius praėjusių 12 mėnesių įvykius.

Tad šventiniame „Europos spalvų“ numeryje taip pat stabtelėjome prisiminti, kokie buvo 2009-ieji. Tad šiame – jau trečiajame – žurnalo numeryje kartu su redakcijos komanda daug dėmesio skyrėme, mūsų akimis, patiems svarbiausiems Europos įvykiams bei žmonėms.

Trečiasis “Europos spalvų“ numeris, kuris jau  rytoj keliaus pas skaitytojus, kvies pasidomėti, kokios asmenybės šiemet labiausiai formavo Senojo Žemyno gyvenimą ir turėtų patekti į istorijos vadovėlius. Saitytojai turės galimybę apžvelgti esminius Europos įvykius ir susipažinti su jų vertinimais. Tuo pačiu nepamiršome ir mėnesio aktualijų, jose – apie Ignalinos atominės elektrinės uždarymą, 2010 m. ES biudžetą bei naujosios Europos Komisijos sudėtį.

*   *   *

2009-ieji buvo nelengvi metai. Tiek Lietuvoje, tiek Europoje, tiek visame pasaulyje. Tačiau tikiu, kad didžiausi išbandymai ir sunkiausios akimirkos – jau paliktos užnugaryje. Be abejo, šiemet kelias taip pat nebus paprastas, bet esu tikra – ryžtas ir kantrus darbas padės imti vėl kilti aukštyn.

Linkiu malonaus skaitymo vartant paskutiniojo 2009-tųjų metų numerio puslapius ar “Europos spalvų“ straipsnius internete, adresu http://www.europosspalvos.lt

Read Full Post »

Bepradedant įsibėgėti naujiesiems metams ir darbams, džiaugiuosi galėjusi sausio 1 dieną sutikti Lietuvoje – minint Lietuvos vėliavos dieną.

Kaip ir kasmet ant Gedimino kalno rengiama iškilminga vėliavos pakeitimo ceremonija primena 1919 m. sausio 1 d., kuomet Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvę kaip laisvos Lietuvos ženklą iškėlė Lietuvos savanorių būrys. Pakelta vėliava buvo palydėta šūviais, savanorių dainuojamu Lietuvos himnu. Tą savanorių būrį sudarė dešimt savanorių: karininkas Kazys Škirpa, karo valdininkai Jonas Nistelis ir Petras Gužas, kareiviai Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus.

1919 metų sausio 6 dieną į sostinę įsiveržę bolševikai nuo lietuviškos trispalvės nuplėšė geltoną ir žalią spalvas, palikę tik raudoną.
Antrąkart Lietuvos trispalvė suplevėsavo 1920-ųjų rugpjūčio 26 dieną, į Vilnių sugrįžus Lietuvos kariuomenei, tačiau lietuviška trispalvė vėl buvo nuplėšta tų pačių metų spalio 9 d.

Po ilgų nelaisvės dešimtmečių 1988 metų spalio 7 dieną virš Gedimino bokšto iškelta Lietuvos trispalvė dabar plevėsuoja visą laiką.

Prisiminti pirmąjį trispalvės iškėlimą jau tapo tradicija, į kurią susiburia Vilniečiai ir sostinės svečiai.

M. Mikulėno fotoreportažas [c], [p].

Read Full Post »