Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for 11 vasario, 2010

Besibaigiant EP sesijai Strasbūre vieni aktualiausių klausimų – dujotiekis Nord Stream, azartiniai lošimai internete, pastangos sumažinti užkrėtimų adatos dūriais medicinos įstaigose skaičių.

Apie Nord Stream dujotiekį ir konkrečius veiksmus

Europos Baltijos intergrupės posėdžio metu kėliau problemas, susijusias su Šiaurės dujotiekio tiesimu Baltijos jūroje, nes turime nenuleisti rankų ir ieškoti būdų, ką dar galime konkrečiai nuveikti, siekdami apsaugoti Baltijos jūrą.

Pasisakydama apie šį vieną iš kontravesiškiausių energetikos projektų,  kuris kelia daugybę diskusijų nuo pat jo įgyvendinimo pradžios, išsakiau nuomonę, kad pirmiausia, svarbu nuolat priminti ES institucijoms apie nevykdomus įsipareigojimus, kylančius iš EP rezoliucijos dėl Nord Stream, ir skleidžiant atitinkamą aplinkosaugos informaciją apie situaciją Baltijos jūroje. Antra, reikalingi tam tikri veiksmai ir garantijos iš Europos Komisijos arba Nord Stream dėl įsipareigojimų kompensuoti galimą žalą aplinkai.

Europos Sąjunga turi spartinti tokių projektų, kaip Nabucco, įgyvendinimą kaip alternatyvą Šiaurės ir Pietų dujotiekiams, kad būtų mažinama priklausomybė nuo vieno tiekėjo.

Be to, turime užtikrinti, kad Europos Komisija monopoloninkei Gazpromui nedelsdama pradėtų taikyti ES konkurencijos taisykles. Galiausiai – reikalavimų poveikio aplinkai vertinimams problema ir Europos Komisijos dalyvavimas šio klausimo sprendime galėtų padėti išspręsti daugelį problemų ateityje.

Derėtų platesnėje diskusijoje kartu su Europos Komisijos atstovais aptarti griežtesnių reikalavimų taikymo didesnių infrastruktūros projektų  aplinkos poveikio analizei.

Vieninga ES azartinių lošimų internete reguliavimo sistema – būtina

Plenarinio posėdžio metu vykusiuose debatuose su Europos Komisija svarstytas azartinių lošimų internete klausimas, sulaukęs nemažai pasisakymų ir diskusijų. Mano nuomone, būtina nedelsiant imtis kurti bendrą ES internetinių azartinių lošimų reguliavimo sistemą.

Juk azartiniai lošimai – kompleksinė problema, kuri, kaip ir kitos priklausomybės formos, sukelia rimtų socialinių pasekmių, dėl kurių kenčia ne tik pats lošėjas, bet ir visa visuomenė. O globaliam pasaulyje sparčiai plintant interneto prieigai, stipriai didėja nauja priklausomybės forma – priklausomybė nuo azartinių lošimų internete.

Juolab, kad per pastaruosius 14 m. azartinių lošimų rinka smarkiai išaugo. Kaip ir pati rinka, taip ir bendrosios įplaukos iš lošimų pasaulyje augs ir šiais metais turėtų sudaryti apie 18 mlrd. eurų, o kol nėra sukurta bendra ES internetinių azartinių lošimų reguliavimo sistema, šie skaičiai gali džiuginti tik internetinių azartinių lošimų verslo atstovus.

Ir nors Europos Teisingumo teismas yra pareiškęs, kad ir azartinių lošimų paslaugos turi naudotis judėjimo laisve ir kad valstybės narės turėtų šiuos klausimus reguliuoti pačios, atsižvelgdamos į savo vertybes bei tradicijas.  Pavyzdžiui, Lietuva yra tarp tų ES šalių, kuriose internetiniai lošimai yra uždrausti. Tačiau net ir tokiu atveju, laisvas paslaugų judėjimas užtikrina galimybę lošti, turėti laisvą priėjimą prie internetinių lošimų kitoje šalyje ir, uždraudus lošimus visoje ES, vis tiek nebūsime apsaugoti nuo lošimų, vykdomų kitose pasaulio valstybėse.

Todėl turime siekti sukurti bendrą ES internetinių azartinių lošimų reguliavimo sistemą, atsižvelgiant į rizikos grupių apsaugą, ypatingai atkreipiant dėmesį į nepilnamečių apsaugą, bei piniginių atsiskaitymų kontrolę.

Kalbant apie nepilnamečių priklausomybę, mano įsitikinimu, reikėtų kalbėti ne vien apie azartinius lošimus ar žaidimus, turinčius piniginę išraišką, bet ir apie internetinius žaidimus, dažnai esančius agresyvaus turinio ir turinčio neigiamos įtakos.

Situacija dėl ES internetinių azartinių labai panaši į neretai aptariamą CO2 emisijų problemą, juk internetas irgi neturi sienų, todėl turėdami skirtingas internetinių lošimų taisykles ir nuostatas – galime tikėtis panašaus rezultato kaip ir su klimato kaitos problema – daug kalbų ir, deja,  mažai rezultatų.

Read Full Post »