Kino pavasaryje – europietiškas kinas

Šių metų Kino pavasaryje  žiūrovus europietiškam kinui kviečia ir trys Europos Parlamento  LUX kino apdovanojimui nominuoti filmai “Sveiki atvykę“, “Anderis“ ir “Rytų pjesės“, kurias kartu su EP kino apdovanojimo idėja, pristatyti buvau pakviesta šį sekmadienį.

Tai 21 festivalį aplankęs ir prizus Tokijuje (geriausias filmas, režisierius, aktorius), Varšuvoje, Antalijoje laimėjęs filmas, kuriame jaunas bulgarų režisierius Kamen Kalev kuria realistišką dramą, skatinančią susimąstyti apie šiandienos jaunų žmonių gyvenimą ir pasirinkimus daugiakultūriškame pasaulyje, kai netrūksta išbandymų. Būtent tokiems – diskusijas provokuojantiems, europines vertybes puoselėjantiems bei kultūrinę žemyno įvairovę vaizduojantiems filmams kasmet nuo 2007 metų teikiamas LUX kino apdovanojimas. Apdovanojimas, reiškiantis šviesą ir simbolizuojantis  brolių Lumiere‘ų  svarbą kinematografijai.

Tad ir Jus noriu pakviesti Kino pavasario ir europietiško kino akimirkoms!

M.Mikulėno nuotraukos

Read Full Post »

213:348 gėdingų “kompromisų“ naudai

348 už, 213 prieš ir 60 susilaikiusių. Tokiais rezultatais Europos Parlamento trumposios plenarinės savaitės metu Europos Audito rūmų nariu “nominuotas“ komunistinėms Vengrijos slaptosioms tarnyboms 13 metų savo noru dirbęs  slaptasis agentas, Vengrijos  atstovas R. Szabolcs Fazekašas.

Nuo vaikystės girdim, kad meluoti negražu, kad už blogus darbus bus ir atitinkamas, jokio džiaugsmo neteikiantis, atpildas. Tačiau, pasirodo, kad realybėje, ne moralinių nuostatų teorijoje, būna ir kitaip. Nes už niekšybes nebūtinai atlyginama bausme ar bent jau pagrūmojimu. Ir tai atsitinka ne tik mūsų kieme ar kaimynystėje, tai vyksta įvairiais formatais visame pasaulyje.

Spalvinga p. Fazekašo istorija. Be įvairių pareigų ir kilimo karjeros laiptais, nuo 1976 m. iki 1989 m. tarnaudamas Vengrijos slaptosiose tarnybose, šnipinėjo Austrijos ir Vokietijos diplomatus. Priklausė teroro struktūrai, sukėlusiai begalinį skausmą daugybei žmonių. Ir tai ne buvimas spaliukuose ar komjaunime, tai tarnyba! Ir dar savanoriška.

Nuvilnijus karštoms diskusijoms ir emocingiems pasisakymams apie žmogaus teises, demokratiją, vertybes, lemiamu momentu balsai, tarsi “duoklė“ pakrypo  Austrijos ir Vokietijos diplomatus šnipinėjusio (tai rodo atitinkami dokumentai), praėjusios kadencijos EP nario naudai. Tai štai tuo lemiamu momentu kartota, kad EP ne teismas, kad žmogus kompetentingas, patikimas ir stropus. Netgi nuskambėjo replikų, kad vadovaujantis tokia logika, pusę Komisijos reikėtų “išvaikyt“… Štai Jums ir istorinis teisingumas.

Įdomu, jei paaiškėtų, jog tam tikras asmuo, siekiantis aukštos pozicijos ES institucijose, turėjo sąsajų su Gestapu – ar jo galimybės būtų tokios pat realios? Tikriausiai, toli gražu…

Tačiau šįkart požiūris toks, kad reikia „solidarizuotis su mūsų rytų kaimynais“, juos reikia  užjausti, paguosti, kad nesijaustų užguiti. Žodžiu, solidarumas=užuojauta. O kur vertybės? Kaip su nuolat aptariamomis  žmogaus teisėmis? Po sienos griuvimo visi troškom, kad požiūris į mus ardžiusią struktūrą ir santvarką pasikeistų, tačiau panašu, kad verta apgailestauti, jog sienos griuvo tik  fiziškai. Tad kokiomis vertybėmis iš tikrųjų grindžiamas bendrijos pamatas??? Ar iš tiesų žmonės, kurie atstovavo “blogio“ struktūras, engė mūsų tėvus ir senelius, gali kurti ES ateitį?

Kaip p. Fazekašui, ne šiaip bendradarbiavusiam su diktatūra, o savo noru prisijungusiam prie vienos iš sudėtingiausių ir labiausiai represinių komunistinio režimo žinybų, aiškiai engusių žmogaus teises, pavyks savo veiklą Audito rūmuose grįsti europinėmis nepriklausomumo, vientisumo ir nešališkumo, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms vertybėmis, sunku pasakyti. Naivu.

Tai beveik aišku jau dabar, kai kandidatas motyvuotai nutylėjo tokias (matyt, jam pačiam neesmines…) karjeros ir gyvenimo aplinkybes, rodo, jog nuo to laiko, kai savo ataskaitas pateikinėdavo kodiniu pavadinimu “Stefan“, vertybės nedaug tepasikeitė.

M.Mikulėno piešinys [c], [p].

Read Full Post »

Nuomonės, sprendimai ir lietuviškos aktualijos EP sesijoje

Pavasarėjančios savaitės pabaigą jau sutinku savo biure Vilniuje, kur laukė jau senokai suplanuoti susitikimai.  Popietę ketinu susitikti su Sveikatos apsaugos viceministre Nora Ribokiene.  Aptarsime ES Pacientų mobilumo direktyvos projektą, jo reikšmę pacientų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimui bei Lietuvos Respublikos poziciją šiuo klausimu.

Nors diena labai gyva, visgi noriu rasti laiko trumpai pasidalinti šios, labai įvairios nuomonėmis ir sprendimais bei labai “lietuviškos“  savaitės Europos Parlamente aktualijomis.

ES Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo parama darbo netekusiems lietuviams – ne tik aktualiausia naujiena, o ir reali pagalba, kuriai didele balsų dauguma pritarė Europos Parlamentas.  Daugiau kaip 1 tūkst. 100 be darbo likusių Lietuvos drabužių ir baldų pramonės įmonių darbuotojų gaus paramą persikvalifikavimui, darbo paieškai arba savo įmonių kūrimui.  Galimybė suteikti šio fondo paramą Lietuvos baldininkams ir tekstilininkams atsirado po to, kai  per 9 mėnesius šiose ūkio šakose darbo neteko daugiau nei 500 žmonių.

Nemažai diskusijų apie nedarbą, o ypatingai jaunimo situaciją, sukėlė pasikeitimas nuomonėmis ir sprendimo priėmimas dėl 2011 m. ES biudžeto prioritetų. Tarp jų EP nariai nori matyti paramą būtent jaunimui, ekonomikos plėtrai ir moksliniams tyrimams.

Pasisakydama dėl balsavimo motyvų, atkreipiau dėmesį, kad prioritetas jaunimo įsiliejimui į darbo rinką, aktyvesnė darbo rinkos ir švietimo sistemos sąsaja yra labai svarbūs. Verslumo įgūdžių plėtra, specialiosios programos yra labai reikalingos, ypač reikalingi skubūs postūmiai vykdant specialiąsias programas, skirtas padėti jaunimui susirasti pirmąjį darbą. Be jokios abejonės, turime nepamiršti ir kito svarbaus aspekto – privalu garantuoti galimybes skatinti sklandų jaunimo perėjimą iš pirmų darbų į stabilesnius ir pelningesnius.

Kitas Lietuvai aktualus sprendimas – 545 kolegų europarlamentarų pritarimu Audito rūmuose, kurie tikrina, ar tinkamai renkamos ir išleidžiamos Europos Sąjungos (ES) lėšos, pradės dirbti Valstybės kontrolės vadovė Rasa Budbergytė.

Norisi nepamiršti ir bene daugiausiai diskusijų sukėlusio kandidato  į Audito rūmų narius,  kurio galimybės buvo karštai  ir emocingai aptariamos dėl sąsajų su slaptosiomis tarnybomis, šnipinėjant Austrijos ir Vokietijos diplomatus. Tačiau Vengrijos atstovo p. Fazekašo kandidatūra visgi patvirtinta. Tačiau tai jau atskiro įrašo tema.

Read Full Post »

Trumpojoje EP sesijoje – dėmesys jaunimo padėties gerinimui ir moksliniams tyrimams

Šiandien Briuselyje prasidėsiančioje dviejų dienų plenarinėje sesijoje su kolegomis ketiname balsuoti dėl Audito Rūmų narių skyrimo, tvirtinti 2011 m. biudžeto prioritetus ir 2008 m. Europos centrinio banko ataskaitą.

Kalbant apie biudžeto prioritetus, aktualiausios temos – jaunimo padėties gerinimas, ekonomikos gaivinimas bei moksliniai tyrimai. Rezoliucijoje, dėl kurios rytoj balsuos Europos Parlamento nariai akcentuojama, kad būtent šios sritys turėtų būti tarp kitų metų ES biudžeto prioritetų.

Rezoliucijoje dėl biudžeto prioritetų pabrėžiama, jog ir dabarčiai, ir ateičiai jaunimas labai svarbus. Tuo, matyt, niekur neabejojama, tačiau daug aktualiau imtis realių veiksmų, kurie būtų svertais jauniems žmonėms įsilieti į darbo rinką, nuolat tobulėti, taikyti naujoves savo veikloje. Vienas iš svarbiausių  uždavinių yra pirmiausia užtikrinti darnų perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką, taip pat – sudaryti galimybes keletą kartų gyvenime keisti pareigas, statusą ir nevaržomai rinktis aplinką.

Švietimo ir darbo rinkos sąsaja yra gyvybiškai svarbi ekonomikai vystytis ir atsigauti. Tad galima pasidžiaugti, kad Lietuvos Vyriausybė jaunimo nedarbo mažinimą mato kaip vieną iš svarbiausių skubiai spręstinų klausimų ir aiškiai supranta, kad jaunimui, pirmą kartą ateinančiam į rinką, situacija yra sunkiausia. Be jokios abejonės, prognozuoti labai greitus ir stebuklingų rezultatus vargiai ar galime tikėtis, tačiau kovai su jaunimo nedarbu numatomos priemonės, o ypatingai mokestinės lengvatos, gali būti pakankamai rimta paskata verslui samdyti jaunus žmones. Visgi, šalia šių priemonių dar turi būti taikomos papildomos, skiriamas pakankamas dėmesys jaunimo verslumo ugdymo ir verslininkystės aspektams.

Grįžtant prie EP aktualijų – Parlamento nariai, atsižvelgdami į dabartinę situaciją ir neabejotinai svarbų jaunimo įsitraukimo į darbo rinką aspektą, taip pat ragina Europos Komisiją pasistūmėti vykdant specialią programą „ERASMUS pirmasis darbas“, kuri būtų skirta padėti jaunimui susirasti pirmąjį darbą.

Be minėtų klausimų šioje sesijoje taip pat bus aptartas pasirengimas kovo 25–26 d. vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui. Kitos svarbios šios sesijos temos –  žemės ūkio produktų kokybės politika, kova su tuberkulioze, romų teisės, padėtis Tibete ir aviacijos sauga.

Read Full Post »

Susitikimų savaitė

Beprabėgančią savaitę pavadinčiau ne tik komitetų, bet ir susitikimų savaite.

Trečiadienį pradėjau susitikimu su ELSA (Europos studentų teisininkų asociacija) Lietuva atstovais, atvykusiais susipažinti su darbu ES institucijose. Jaunieji teisininkai domėjosi darbo Europos Parlamente specifika, sprendimų priėmimo procedūra, kiekvieno Europos Parlamento nario galimybėmis dalyvauti ES teisėkūroje.

Jau tos pačios dienos vakare skubėjau į Kovo 11-osios, Lietuvos Nepriklausomybės 20-ųjų metinių minėjimą Europos Parlamente. Minėjimą Europos Parlamente inicijavo profesorius Vytauto Landsbergis, Lietuvos atstovybė Europos Sąjungoje ir Lietuvos ambasada Belgijoje. Lietuvą ir jos atstovus Europos Parlamente bei gausiai susirinkusius lietuvius sveikino Europos Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompuy, Europos Parlamento prezidentas J. Buzek, lietuvių dainomis – Vilniaus choras  “Aidija“. Iki vėlyvo vakaro šurmuliavę tautiečiai ne tik klausėsi koncerto, apžiūrinėjo kovo 11-ajai skirtą parodą, bet ir ragavo tikro lietuviško maisto.

Ketvirtadienį iš pat ryto dalyvavau susitikime su Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleiviais. Apžiūrėti Europos Parlamento, susipažinti su darbu jame atvykusi grupė 9 – 12 klasių moksleivių, domėjosi Europos Parlamento nario kasdieniais darbais, mano interesų sritimis, jauno žmogaus galimybėmis Europos Parlamente.

Panašiais klausimais kalbėjomės ir su Serbijos jaunimu. Serbijos nevyriausybinių organizacijų atstovai domėjosi apie Lietuvos integraciją į ES, privalumus ir trūkumus, Lietuvos eurointegracinę kampaniją, rinkiminę kampaniją į Europos Parlamentą. Serbų jaunimo lyderiai Europos Sąjungos institucijose lankėsi pakviesti Švedijos Jarl Hjalmarson fondo.

Read Full Post »

Prasidėjo komitetų savaitė

Prasidėjo komitetų savaitė. Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete aktualiausias klausimas – maisto ženklinimas ir informacija vartotojams.

Dėl maisto ženklinimo ir informacijos vartotojams svarstymai tęsiasi jau pusantrų metų. Didžiausią interesą šio klausimo sprendimui rodo gamintojai, na,  o  vartotojų teisių gynėjai sakosi neturį tiek pinigų, kad  aktyviai vykdytų lobistinę kampaniją. Taigi diskutuojama dėl produktų kilmės žymėjimo,  pačios žymėjimo schemos pasirinkimo. Manoma, jog reikia suvienodinti žymėjimą, tačiau, pasak Europos Komisijos,  iki šiol to nepavyko padaryti.

Komitete diskutavome apie atskirus pakeitimus, kaip antai – ar reikia nurodyti etiketėje vaisių ir daržovių    paviršiaus apdirbimui naudotas medžiagas, o gal tai tėra perteklinė informacija, kuri tik sukels vartotojų baimes. Daug klausimų kyla ir dėl skerdienos žymėjimo. Kita vertus, žymėjimas vis tik  didžiausia problema ne didiesiems gamintojams, bet mažiesiems – šviežių bandelių kepykloms ir panašiai.

Beje,  skirtingos vartotojų ir gamintojų pozicijos sutapo  dėl informacijos ant pakuočių įskaitomumo ir vartotojų neklaidinimo. 

Taip pat šią savaitę vyko balsavimai dėl Jungtinės Baltijos jūros mokslinių tyrimų ir vystymo programos BONUS-169.  Pranešimui dėl programos BONUS-169 pateikiau siūlymų dėl projektų atrinkimo finansavimui, atsižvelgiant į kuo tolygesnį jų paskirstymą tarp Baltijos jūros regiono valstybių narių, ypatingą dėmesį skiriant energetiniams projektams.  

Programos BONUS-169 tikslas – padidinti ES valstybių narių, Europos Sąjungos ir dalyvaujančių šalių Baltijos jūrai tyrinėti skiriamus mokslinių tyrimų pajėgumus. Džiaugiuosi, kad trims su šia programa susijusiems mano pateiktiems pasiūlymams, komitete buvo pritarta.

 

Read Full Post »

Įsteigtas Demokratijų bendrijos parlamentinis forumas

Kovo 12 dieną dalyvavau Seime vykusiame tarptautiniame Demokratijų bendrijai priklausančių šalių parlamentarų susitikime, kuriame pasirašiau Vilniaus deklaraciją, įsteigiančią Demokratijų bendrijos parlamentinį forumą ir numatančią tolesnius jo veiklos principus:

“Demokratijų bendrijos parlamentinis forumas yra koalicija panašiai mąstančių parlamentarų, pasiryžusių dirbti kartu stiprinant demokratiją ten, kur ji silpna, ir skatinti ją netgi ten, kur ji turi gilias tradicijas, remti taiką, plėtrą ir žmogaus teises bei laisves, lyčių lygybę ir lygias galimybes savo šalyje ir visame pasaulyje“.

Demokratijų bendrija, kuriai Lietuva pirmininkauja 2009-2011 m., yra pasaulinė tarpvyriausybinė sąjunga, jungianti per 100 demokratinių valstybių.

O. Posaškovos nuotr.

Read Full Post »

“Kovo 11osios taurės” krepšinio turnyras Ukmergėje

Ukmergės jaunimas kovo 11osios didžiai progai minėti jau penktus metus rengia krepšinio turnyrą. Renginio organizatoriai pakvietė globoti šį renginį.

Šeštadienį gausiai susirinkę ukmergiškiai atkakliai kovojo krepšinio aikštelėje dėl “Kovo 11osios taurės”. Susirinko bemaž 22 komandos, ir, pasak renginio organizatoriaus Andriaus Kalesniko, džiugino laimėjimais ir sportine aistra.

Sveikindama su Valstybės švente, susirinkusiems linkėjau branginti mūsų tėvų ir senelių iškovotą Nepriklausomybę, ir savo laimėjimais garsinti Tėvynės vardą.

Po renginio nuvykau susitikti su Petronių kaimo bendruomene, Ukmergės rajone.

Read Full Post »

Puiki Lietuvos gimtadienio šventė!

Džiaugiuosi, kad gimiau prieš Nepriklausomybę, kad atsimenu tą Laisvės sutikimo jausmą ir emociją. 1990 m. kovo 11-osios vakarą su šeima savo oranžiniu „zapuku“ važiavom kažkur Šakių rajone, per radiją klausėmės tiesioginės transliacijos iš Aukščiausios tarybos rūmų.  Ir išgirdom žodžius, kad Lietuva atkūrė Nepriklausomybę! Sustoję pakelyje visa šeima apsikabinę giedojom himną. Man, mažai mergaitei, tai buvo nepakartojamas jausmas, supratimas, kad nutiko kažkas be galo svarbaus! Tos akimirkos, ko gero, liks mano atmintyje visam gyvenimui.

Šiandien jau viskas kiek kitaip. Po dvidešimties metų Laisvę dažnai priimame kaip savaime suprantamą dalyką, gyvename kitu tempu, turim kitokias galimybes. Todėl prieš tokias šventes, kaip Kovo 11-toji, susimąstau, ar sugebėsime tinkamai jas paminėti, ar kasdieniai reikalai ir neretai niūrios nuotaikos nenustelbs šviesių šventinių minčių. Bet juk viskas priklauso nuo mūsų pačių, nuo kiekvieno piliečio ir jo jausmo Valstybei.

Jau vakare, po minėjimų Seime, Nepriklausomybės aikštėje Kaune, dainų popietėje Kaišiadoryse ir bendravimo Širvintose, buvau minioje žmonių Vilniaus Katedros aikštėje. Vienybė, kartu dainuojamos visiems gerai žinomos dainos ir skanduojamas žodis LIE-TU-VA galutinai įtikino, kad nesame apsnūdę ir  mokame vertinti iškovotą Laisvę.

Tai sustiprina supratimą, kad anuomet kartu Nepriklausomybę kūrusi tauta turėjo bendrą idėją ir kovojo už Lietuvą, kurioje nesivadinsime svetimais vardais, ir teisę laisvai judėti turės ne tik žmonėms, bet ir jų mintys, idėjos ir darbai.

Tikiuosi Jums Lietuvos gimtadienis buvo graži šventė!

P.S. tie, kas matė koncertą Katedros aikštėje, žino, jog buvo pristatyti kiekvieni iš dvidešimties nepriklausomybės metų, išskiriant svarbius įvykius Lietuvai ir jos vaidmenį pasaulyje. Labai maloniai nustebino 2008 metų apibūdinimas, kur greta atsivėrusios Šengeno erdvės buvo išskirtas Lietuvos vaidmuo, siekiant sustabdyti karinį konfliktą Gruzijoje. O pasirinktas reportažas – mūsų draugų būrelio organizuotas pirmasis palaikymo Gruzijai piketas. 🙂 Sakartvelo gomarjos!

Read Full Post »

Kovo 11oji!

Read Full Post »