Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for 2010 balandžio

Šią savaitę Europos Parlamentas intensyviai posėdžiavo komitetuose. Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete svarstėme falsifikuojamų vaistų, farmakologinio budrumo klausimus. Taip pat  susitikome su klimato kaitos komisare Hedegaard. Taip jau sutapo, kad ir Regioninės plėtros komiteto posėdis prasidėjo nuo susitikimo su regioninės plėtros komisaru Hahn. Tarp aptartų temų – ir ES regionų vystymosi klausimas bei būtinos investicijos į regionus.  Be susitikimo su regionų plėtros komisaru, komiteto posėdyje dalyvavę Europos Komisijos atstovai pristatė pilotinius projektus – ERASMUS mainų programas regionų lyderiams.

Džiaugiuosi, kad be dalyvavimo komiteto posėdžiuose ir pokalbių su kolegomis, šią savaitę susitikau ir su moksleiviais iš Šiaulių „Radvilų“ gimnazijos.   Tiesa, su šios gimnazijos moksleiviais mačiausi ne pirmąsyk – prieš daugiau nei mėnesį teko lankytis ir pačioje „Radvilų“ gimnazijoje Šiauliuose. Pirmadienį Europos Parlamente lankydamiesi gimnazistai labiausiai domėjosi, kiek trunka parlamento posėdžiai, kodėl pasirinkau politiką, kaip sutaria tarpusavyje ir kuo gyvena visa lietuvių delegacija Europos Parlamente. Taip pat gimnazistams labai rūpėjo, kiek trunka klausimo priėmimas ir svarstymas, kaip priimami kompromisiniai sprendimai tokioje daugiakultūrinėje aplinkoje, kokie didžiausi iššūkiai darbe bei planai ateičiai.

Parlamente pirmąkart lankęsi mokiniai dalyvauja projekte “EP – demokratijos Europoje garantas”. Todėl dar prieš susitikimą lankėsi Lietuvos atstovybėje Europos Sąjungoje. Tolesnis keliautojų maršrutas driekėsi per Amsterdamą į Berlyną, aplankant Vokietijos Parlamento rūmus – Bundestagą.

Tad savaitė Briuselyje, atrodo, tik prasidėjusi prabėgo akimirksniu. Rytoj Vilniuje dalyvausiu konferencijoje Seime apie atsinaujinančius energetinius išteklius bei saulės energetiką Lietuvoje, vakare laukia filmo „Laisvės džiazas“ apie profesorių V. Landsbergį  pristatymas.

Read Full Post »

Nors skelbiama apie vieningos ES dujų rinkos sukūrimą, yra valstybių narių, kuriose tas pats trečiosios šalies subjektas (bendrovė „Gazprom“), užimantis iš esmės monopolinę padėtį dujų rinkoje, tiesiogiai arba per tarpininkus valdo tiek dujų tiekimo, tiek perdavimo bei paskirstymo tinklus.

Ši padėtis daro neigiamą įtaką minėtųjų valstybių sutartims su dujų tiekėjais ir dažnai lemia nepalankias dujų kainas galutiniams vartotojams. Europos komisaro J.Almunios, atsakingo už konkurenciją, pasiteiravau, kaip Komisija planuoja užtikrinti skaidrumą ir konkurenciją ES energetikos rinkoje. Ar, siekdama išvengti kainų iškraipymo, EK ketina padėti valstybėms, didžiąja dalimi priklausomoms nuo vieno išorės tiekėjo, derybose dėl dujų kainų? Taip pat teiravausi apie Komisijos planus nagrinėti klausimą, ar „Gazprom“ dominavimas atskirose valstybėse narėse, neiškreipia konkurencijos bendroje ES dujų rinkoje taisyklių ir ar tai nesudaro galimybių bendrovei „Gazprom“ piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje?

Deja, kaip ir daugeliu kitų atvejų, Komisija atsakydama į šį klausimą, pasirinko lengviausią kelią – cituoti teisės aktus, tačiau iš esmės nepasakyti nieko. Tiksliau, pasakyti, jog nors vieninga dujų rinka ir kuriama, šiuo momentu Komisija neturi intencijų (ar noro?) imtis aktyvių veiksmų užtikrinant skaidrumą ir tinkamą esamų dujų rinkos žaidėjų priežiūrą. Tokia pozicija išties liūdina, ypač prisimenant aktyvią Europos Komisijos poziciją kitose antimonopolinėse bylose (prisiminkime žymiąją „Microsoft“ bylą), ir tik patvirtina nuomonę/prielaidą, jog dujų rinkose didesnę reikšmę vaidina ne teisė, o „didžioji“ politika, tiksliau, verslas. Dažnai apeinant mažųjų ir nereikšmingų šios politikos žaidėjų, tokių kaip Lietuva, interesus.

Tai ypač aiškiai pamatėme, kuomet buvo priimtas sprendimas tiesti „Nord Stream“ dujotakį Baltijos jūros dugnu. Juk jis, be jau ne sykį aptartų aplinkosauginių grėsmių, Lietuvai reiškia ir galimybę netolimoje ateityje likti prie užsukto neribotam remontui dujų vamzdžio. Tiesa, ir pati Europa, taip aktyviai norinti „alternatyvaus“ dujų tiekimo Baltijos dugnu, gali likti prie suskilusios geldos – jau patys Rusijos atstovai puse lūpų pripažįsta, jog gali neužtekti dujų visiškai užtikrinti „Nord Stream“ poreikius…

Grįžtant prie Europos Komisijos atsakymo, galima jame rasti ir teigiamų pusių. Štai atsakyme pažymima, kad valstybėms narėms, neturinčioms fizinių jungčių su kitomis valstybėmis, arba saistomoms ilgalaikių sutarčių su dujų tiekėju (dauguma atvejų tai – bendrovė „Gazprom“) svarbu užsitikrinti jungiamąsias linijas, kurios padės integruotis į ES energetikos rinką ir naudotis pasirinkimo, kurį rinka teikia vartotojams, privalumais.

Todėl itin svarbu, kad ir toliau Lietuvos ir Lenkijos vyriausybės aktyviai įgyvendintų dujų jungties tarp šių dviejų valstybių projektą, kad ir kaip tai būtų neparanku „Gazprom“ valdomam privačiam verslui.

Read Full Post »

Pirmadienio naktį, kai daugeliui Europos Parlamento narių didžiausią nerimą kėlė sumaištis ore dėl atidedamų skrydžių, mano svečiai, viešėję Europos Parlamente, saugiai grįžo namo. Visada džiaugiuosi juos matydama svečiuose ir nerimauju, kol sužinau, kad kelionė buvo ne tik pilna įspūdžių, bet ir saugi.

Šįkart džiaugiausi galėdama priimti svečius iš vakarų Lietuvos: Raseinių, Tauragės, Šilalės, Šakių rajonų, taip pat – iš Kazlų Rūdos, Kaišiadorių, Kauno, Jurbarko.

Leisdamiesi į iš anksto planuojamą viešnagę EP, svečiai lankėsi Lietuvos atstovybėje ES, vėliau apžiūrėjo Briuselį, lankėsi Unesco saugomame Belgijos mieste Briugėje, Belgijos pajūrio kurorte Blakenbergėje ir Gente, taip pat -tulpių laukuose Lisse ir Amsterdame.

Susitikę Europos Parlamente kalbėjomės apie kasdieninius rūpesčius Lietuvoje ir apie darbą EP: apie piliečių iniciatyvas, priimamus sprendimus, diskutavome, kaip arti piliečių savo sprendimais ir aktualijomis yra EP. Aptarėme aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto EP darbą, pasikeitėme nuomonėmis apie svarbiausias aplinkosaugos aktualijas Lietuvoje: atliekų rūšiavimo ir perdirbimo problemas, žaliąją energetiką.

Read Full Post »

Šį šeštadienį džiaugiausi galėdama prisijungti prie tradicinės švaros akcijos „DAROM“ gimtosiose Rumšiškėse.

Gimtojo miestelio prieigas tvarkėme kartu su šeima, kaimynais ir visais, kuriems rūpi gyventi švaresnėje, gražesnėje aplinkoje. Tai buvo ir puiki proga pabendrauti, nes po darbų susirinkome miestelio centre: pasišnekučiuoti ir paskanauti  gardžios sriubos, kurią virė mokyklos direktorius.




M. Mikulėno nuotraukos

Read Full Post »

Šįryt, pakeliui į susitikimą su kolegomis, pasiekė ir sukrėtė liūdna žinia apie baisią katastrofą Smolenske. Lenkijos Prezidento, kitų aukštų pareigūnų žūtis pakeliui į Katynės žudynių minėjimą – baisi netektis ne tik žuvusiųjų artimiesiems, lenkų tautai, bet ir tarptautinei bendruomenei.

Ir baisus sutapimas su dar viena, bene skaudžiausia lenkų tautos istorijoje diena, Katynės žudynėmis, kuomet Lenkija neteko inteligentijos žiedo.

Tragiškos sukakties minėjimo dieną – dar viena skaudi netektis. Visai Europai ir pasauliui, vienu lemtingu akimirksniu praradusiam partnerius, kolegas, draugus, bendraminčius…

Read Full Post »


Šią savaitę Baltijos dugnu pradėti kloti vamzdžiai dujotiekiui “Nord Stream”, o balandžio 9 dieną Vyborge žadama surengti “iškilmes” su aukščiausio lygio projekte dalyvaujančių šalių ir Europos Komisijos atstovais.

Tai bent proga švęsti! Tik būtų neprošal atsakyti  į klausimą: kam ir ką švęsti? Juk situacijos, kai realus visuomenės interesas žinoti tikrąsias grėsmes apie šio dujotiekio galimą poveikį ir keliamus pavojus taip ir liko “užribyje”. Keletas faktų, kuriuos verta prisiminti vadinamųjų “iškilmių” išvakarėse ne tik patvirtina tai, bet ir skatina susimąstyti dėl kitų panašių projektų.

Dar tuomet, kai grėsmingas vamzdžio “atgulimas” tik buvo projektuojamas, Europos Parlamentas savo rezoliucijoje dėl dujotiekio, planuojamo tiesti iš Rusijos į Vokietiją per Baltijos jūrą, poveikio aplinkai, ragino atlikti objektyvų ir nepriklausomą poveikio aplinkai vertinimą (PAV). Deja, šis raginimas teliko tik ne kartą įvairių šalių politikų bei mokslininkų primintu šauksmu tyruose, nes nepriklausomo vertinimo taip ir nesiimta.

Pasirodo, net ir šiomis dienomis, kai visos pasaulio valstybės tik ir kalba apie rūpestį gamta ir ekologija, galima “iškilmių” sulaukti ir be realių grėsmių numatymo. Tik štai ar galime būti tikri, kad puota pradedamos statybos jūros dugne neišplauks “nuodų puta”? Telieka stebėti ir laukti? Tai daryti galime, tačiau kas bus, jei sulauksime? Juk kaip nebuvo norinčių kalbėti apie realią žalą aplinkai, taip nėra ir sunkiai atsiras norinčiųjų prisiimti atsakomybę už galimas grėsmingas pasekmes.

Tenoriu pasakyti, kad vienas iš veiksmų, kurių turime imtis, jog panašiai neįklimptume su kitais panašaus masto energetikos (ir ne tik) infrastruktūros projektais, yra būtinybė kartą ir visiems laikams išsiaiškinti ribas ir užribius bei tinkamai reglamentuoti poveikio aplinkai vertinimo procesus ir taisykles.

Priešingu atveju imitaciniai poveikio aplinkai vertinimai teatneš begales panašių, ekologinėmis katastrofomis tykančių “iškilmių”.

Pažvelkime į projektus, kurie jau čia pat: kaip galime būti tikri dėl to, kad kaimynystėje ketinamų statyti atominių jėgainių poveikio aplinkai vertinimai bus tikrai nepriklausomi ir objektyvūs? Ko vertas ir kiek objektyvus čia pat, sostinėje, gyventojus ir specialistus bauginančios “Komunalinės atliekų deginimo gamyklos” poveikio aplinkai vertinimas?

Minėtų atominių jėgainių PAV atliekamas pagal Rusijos ir Baltarusijos nacionalines taisykles, o suteikiama informacija neišsami ir dažnai prieštaringa. Be to, nors Lietuva ir pateiks savo poziciją dėl šių poveikio aplinkai vertinimo ataskaitų, kaip tai numato Espoo konvencija, reaguoti į Lietuvos poziciją nei vieniems, nei antriems kaimynams neprivaloma.

Tad “vamzdžio guldymo į dugną” išvakarėse turime situaciją, kuomet Lietuvą ir kitas ES valstybes iš trijų pusių juosia nemažai abejonių ir grėsmių keliantys projektai (“Nord Stream” ir dvi Atominės elektrinės). Ir jie “stumiami” su didele jėga. Neretai sakoma, kad tai verslo, atskirų valstybių interesai.

Gal ir tiesa, tačiau ar ne laikas aktyvesnio vaidmens, ginant europinį, piliečių interesą, imtis ir Europos Komisijai? Tebūnie ir po “iškilmių” Vyborge.

Šios svaitės EP Aplinkos komiteto posėdyje naujojo ES Aplinkos komisaro Janezo Potočniko klausiau, ko Komisijai trūksta, kad ji tokių didelio masto transnacionalinių projektų atveju galėtų imtis aktyvesnių veiksmų? Ar ketinama imtis užtikrinti iš tiesų nepriklausomą PAV ir tokių projektų statybų bei įgyvendinimo priežiūrą?  Ar trūksta administracinių resursų, ar pinigų, ar teisės aktų, ar politinės valios? Ko?

Komisaro teigimu, ši problema dėl poveikio aplinkai vertinimo procesų objektyvumo yra Komisijai žinoma, o jis pats šia tema yra domėjęsis ir planuoja prie šio klausimo grįžti netolimoje ateityje.

Tikėkimės, jog tai nebus tuščias pažadas ir kad deklaruojamos politinės valios Europos Komisijai tikrai nepritrūks. Nes tik esant griežtesnėms Komisijos nustatytoms taisyklėms, galėsime tikėtis tiek mus galinčių įtakoti iš šalies, tiek savo vidaus projektų iš tiesų nepriklausomo, o ne imitacinio projektų poveikio aplinkai vertinimo.

Tokie Europos Komisijos sprendimai leistų tikėtis projektų poveikio vertinimo, kuris nepaliks neatsakytų klausimų dėl tiesioginio ar netiesioginio poveikio gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei ir, galų gale – žmogaus sveikatai.

M.Mikulėno pieš.

Read Full Post »

Šventinės – Lietuvos Nepriklausomybės dvidešimtmečiui skirtos kovo mėnesio “Europos spalvos” jau rengiasi tradicinei kelionei pas skaitytojus įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose.

Šiame numeryje kviečiu skaityti apie tai, kas vyko nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, 1990-ųjų Kovo 10 dieną, žvilgtelėti, kaip Kovo 11-oji atrodė užsienio spaudos iškarpose.

Taip pat Jūsų laukia ir išskirtiniai pokalbiai su LR Užsienio reikalų ministru Audroniumi Ažubaliu, grupės „Skylė“ lyderiais Aiste Smilgevičiūte ir Roku Radzevičiumi, kurie dalinasi mintimis apie muzikinį paminklą laisvės kovotojams.

Žaliosiose naujienose – apie ekologišką atgimstančios Lietuvos balsą, ekologinius protesto žygius kartu su „Žaliąją Lietuva“, „Atgajos“ ir „Žemynos“ klubais, na o žaliasis miestas šių simbolinių “Europos spalvų” numeryje – Islandijos sostinė Reikjavikas.

Read Full Post »

Older Posts »