Dienos Aukštaitijoje. Susitikimai ir pokalbiai apie sveikatą, maisto kokybę, aplinkos apsaugą, kasdienius darbus ir neeilinius šventimus.

Tęsiasi kelionė po Aukštaitijos miestus ir miestelius. Daugybė susitikimų, minčių, klausimų, patarimų. Visi jie labai vertingi, tad sulauks laiko ir bus permąstyti jau pasibaigus viešnagėms.

Šiandieną pradėjau Antalieptėje, netrukus 250 metų jubiliejų švęsiančioje šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje, kartu su Zarasų mero patarėja ir Antalieptės bendruomene – malda gegužinėse pamaldose.

Vėliau – apsilankėme bibliotekoje, kur likau maloniai nustebinta, biblioteka netrukus ketina persikelti į naujas patalpas, o ir dabar gyventojus pažinti pasaulį kviečia įrengtos interneto prieigos, atnaujinamas literatūros turinys. Neeiliniai šie metai ir pačiam Antalieptės miesteliui – šiemet jis pasitinka 410 jubiliejinius metus. Šios gražios šventės proga pažadėjau sugrįžti dar kartą pabūti kartu su rūpestingais miestelio gyventojais.

Iš Antalieptės pasukusi į Dusetas, viešnagę pradėjau susitikimus su miestelio bendruomene ir seniūnijos vadovais. Būtų sunku nepasidžiaugti Dusetų kultūrinio gvenimo atgimimu: statomas naujas kultūros centras, veikia dailės mokykla, galerija, pasidairyti kviečia jaukus skulptūrų parkas, šalimais – išpuoselėtos Sartų ežero pakrantės. Aplankę specialiųjų poreikių Vaiku ugdymo namus, turėjome išskubėti į kapelos išgarsintus Sadūnus, kur prie mūsų prisijungė ir Zarasų meras A. Abromavičius, o bendruomenė  pasitiko su gausybe klausimų: daugiausia jų – apie sveikatą, maisto kokybę ir vartotojų apsaugą.

Vakarėjant važiuodami link Salako žvalgėmės po nepaprasto grožio apylinkes, o Salake jau laukė mokyklos bendruomenė, klausinėjusi apie darbo Europos Parlamente aktualijas, pastarųjų dienų sprendimus, ypatingai domėjęsi aplinkos komiteto veikla, domėjosi aplinkosaugos, atsinaujinančių išteklių, maisto kokybės ir poveikio mūsų sveikatai klausimais. Vėliau apie kasdienybę ir salakiečiams svarbius dalykus teko kalbėti lankantis senelių namuose, kultūros centre, kur užtikau garažiai repetuojant chorą, bibliotekoje, kuri gali pasigirti daugybe skaitytojų. Apsilankymąs Salake baigėsi Gražutės regioninio parko lankytojų centre, o dieną – susitikimu Zarasuose su gyventojais ir bendraminčiais, bendrapartiečiais.

Pirmadienį buvau paskyrusi bendravimui su uteniškiais ir Utenos apylinkių žmonėmis: lankiausi  A. Šapokos, Dauniškio gimnazijose, su jaunimu kalbėjomės apie jiems artėjančius iššūkius ir darbą Europos Parlamente, pietų metu susitikę su Utenos apskrities viršininku E. Puodžiuku kalbėjomės apie miesto aktualijas, apskrities aplinkosaugos klausimus, su “Utenos vandenų“ vadovu bei administracija aptarėme vandens nuotekų, vandens tiekimo gyventojams problematiką, kalbėjomės apie vandens kokybės užtikrinimą. Ypatingai dažnai šis klausimas būna aktualus kaimiškųjų vietovių gyventojams, nes dėl pasenusios vandens tiekimo infrastruktūros vandens normos neretai nukrypsta nuo būtinųjų, atitinkančių keliamus reikalavimus. O infrastruktūros reikalams tvarkyti reikalingos ne tik pastangos, bet ir nemaži finansiniai ištekliai, tad labai svarbios ES lėšų panaudojimo perspektyvos tokioms reikmėms.

Rytoj laukia susitikimai su gyventojais, jaunimu, kultūrininkais, miesto vadovybe Anykščiuose, Svėdasuose ir Troškūnuose.

M. Mikulėno nuotraukos [c], [p]. Daugiau nuotraukų ieškokite Akimirkose.

Read Full Post »

Leidžiamės “žaliųjų“ viešnagių po Lietuvos miestelius

Nieko nelaukdama žaliąją savaitę pradedu anksčiau ir labai džiaugiuosi galėdama skirti daugiau laiko susitikimams ir pasikalbėjimui su kraštiečiais. Penktadienį laukė seniai planuotas susitikimas su  Tauragės savivaldybės ir jos apylinkių gyventojais, savivaldos atstovais, kaimo bendruomenių nariais ir seniūnaičiais, o šeštadienį – apsilankymas Berčiūnuose, tradiciniame buvusių tremtinių susitikime.

Susitikę su tauragiškiais nemažai laiko skyrėme ekologinės situacijos Europoje aptarimui, aplinkosaugos ir sveikatos aktualijoms, problemoms ir klausimams, kurie svarbūs kiekvienam lietuviui, kiekvienam europiečiui: Baltijos jūros situacija pradėjus statyti Nord Stream, ekologiniai ir genetiškai modifikuoti maisto produktai, laisvas pacientų judėjimas, galimybė pasirinkti gydymo įstaigą visoje Europoje ir pasinaudoti sąlygomis nemokamam gydymui.

Susitikime  pašnekovai domėjosi nuomone apie energetinius išteklius. Klausinėjo, kodėl vis dar naudojamas iškastinis kuras, kodėl taip lėtai pereinama prie atsinaujinančių išteklių? Diskutavome ir apie “stringančius“ antrinių žaliavų panaudojimo klausimus, sudėtingą Lietuvos padėtį: juk vis dar neturime išvystyto atliekų rūšiavimo tinklo, tausoti aplinką gyventojus skatinančios sistemos. Aptarėme ir naujų darbo vietų kūrimo, jaunimo iniciatyvų skatinimo, paramos kaimo žmonėms poreikį.

Šiltų akimirkų besibaigiant viešnagei sulaukiau ir iš pačių mažiausių „Gelbėkit vaikus“ Tauragės vaikų dienos centre.

Šeštadienio rytą aktyvisto, visuomenininko Petro Gvaldos kvietimu jau sutikau Panevėžio rajone, Berčiūnuose, tradiciniame buvusių tremtinių susitikime. Dalyvavome Šv. Mišiose, minėjome ir prisiminėme 1941-ųjų birželio įvykius, Lietuvos šviesuolių patirtis tremties kraštuose.  Būtent per Berčiūnus einančiu geležinkeliu anuomet pajudėjo pirmieji vagonai vežę į tremtį. Tai susitikimai ir akimirkos, kuriems visada noriu skirti laiko ir pasinaudoju kiekviena akimirka, kai galiu tai padaryti.

M. Mikulėno nuotraukos [c], [p]. Daugiau nuotraukų ieškokite akimirkose.

Šiandien – linkiu Jums gražaus Sekminių vakaro, o jau nuo pirmadienio leisiuosi į kelionę susitikti su Utenos, Zarasų ir Anykščių gyventojais.

Read Full Post »

Pakeliui į “žaliąją“ savaitę – apie aktualijas ir sprendimus Europos Parlamente

Nors Europos Parlamento būstinės Strasbūre koridoriai ir kabinetai jau ištuštėjo, po šią savaitę vykusios EP plenarinės sesijos emocijų, diskusijų, pasisakymų ir sprendimų, turiu pasakyti, jog temų įvairovė – pati spalvingiausia: pradedant trombinu, vadinamaisiais “maisto klijais“, energetinio elektros prietaisų efektyvumo žymėjimu, organų donoryste  ir baigiant verslo bei švietimo sektorių partneryste. Ir tai tik keletas ryškiausių klausimų.

Pasisakyti teko daugybe klausimų, kurie svarbūs tiek man pačiai, tiek  žmonėms, su kuriais džiaugiuosi galėdama vis dažniau susitikti, kai esu Lietuvoje: štai artimiausio savaitgalio ir žaliosios savaitės metu ketinu aplankyti Tauragę, Anykščius, Uteną, Zarasus ir jų apylinkes.

Bene jautriausi klausimai – susiję su sveikata ir sveika mityba. Po balsavimo dėl organų donorystės, pasveikinau Europos Parlamento poziciją šiuo klausimu, nes esu įsitikinusi, jog būtina bendrijos lygiu sutvarkyti organų transplantacijos sistemą, kad ji taptų skaidri ir “švari“. Turime dėti visas pastangas užtikrinti kokybę ir saugą ES lygmeniu, nes kasmet 56 tūkst Europos piliečių laukia organu donorų. Šitoks trūkumas ir poreikis iššaukia ne vien tik riziką netekti gyvybės, bet gali sąlygoti ir kitas – kriminalines problemas, kai pasipelnymo iš nelegalios organų donorystės tikslais grobiami žmonės. Tikiuosi, kad EP siekis prisidės prie pastangų tinkamai reglamentuoti sistemą ir svarbiausia – garantuos donorų ir pacientų apsaugą.

Trombinų ir sveikos mitybos bei GMO tematika yra verta išsamesnio aptarimo, kaip ir energijos tausojimas ar efektyvumas, tačiau ši sesija buvo ypatinga ir dar viena tema, kuri nėra labai dažna ir neretai pastaraisiais metais buvo aptariama tik kalbant apie jaunimo bedarbystę. Kalbu apie verslo ir mokslo bendradarbiavimą, dėl kurio EP balsavo besibaigiant plenarinei sesijai.

EP priimta rezoliucija dėl universitetų ir verslo dialogo. Ja raginama skatinti ir stiprinti naująją partnerystę verslo, mokslinių tyrimų, švietimo ir mokymo srityse.

Suprantama, už švietimo politikos formavimą bei įgyvendinimą atsakingos valstybės narės. Tačiau ši ES institucijų iniciatyva suteikti naujas ir realias paskatas verslo ir švietimo sektoriaus bendradarbiavimui, mano požiūriu, dabar, ekonominio sunkmečio laiku – ypatingai svarbi. Kai prarandamos darbo vietos ir praleidžiama proga pasinaudoti mokslo kuriama verte žmonių kompetencijoms, įmonių konkurencingumui ir ekonomikos augimui didinti. O juk universitetų vaidmuo reikšmingas ne tik ugdant bendrosios ir pilietinės kultūros pagrindus, bet ir užtikrinant, kad jauni žmonės, baigę studijas galėtų  savarankiškai panaudodami įgytas žinias ir kūrybiškumą, kurti pridėtinę vertę savo veiklos srityse.

Veiksmingesnis verslo ir švietimo, mokslo bendradarbiavimas paskatintų darbo vietų kūrimą, prisidėtų prie ekonomikos augimo ir didintų intelektinį potencialą, juolab, kad universitetų ir įmonių bendradarbiavimas remiamas pagal daugelį ES programų.

Tačiau, panašu, kad net ir tuo atveju, kai visos pusės supranta šią verslo ir švietimo partnerystės būtinybę, aktyvaus, sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdžių vis dar nėra tiek daug, kiek norėtųsi. Štai ir Lietuvoje, verslo sektoriaus investicijos į švietimą, aukštąjį mokslą ir mokslinius tyrimus yra palyginti tris kartus mažesnės, nei viešojo.

Svarstant pastarąją EP rezoliuciją dėl verslo ir švietimo partnerystės, išsakyta parama uždaviniams, kurie, tiesa, nėra nauji, tačiau iki šiol nebuvo labai sėkingai įgyvendinami. Juk ne kartą kalbėta apie paramą naujovėms, mokslinių tyrimų ir jaunų mokslo darbuotojų skatinimą Europos darbo rinkoje bei verslumo ugdymo svarbą. Reikia tikėtis, kad laikotarpis leis valstybėms narėms, institucijoms bei privačiam sektoriui pažvelgti į šiuos uždavinius ir Europos Parlamento paskatas naujai, su didesniu postūmiu, ieškant naujų galimybių dirbti išvien.

Juolab, kad skatinti universitetų ir įmonių bendradarbiavimą dar kartą paragintos ir nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijos: kviečiama ir toliau kartu su privataus sektoriaus pastangomis plėtoti ir finansuoti veiksmus bei priemones, kurios stiprina verslo ir švietimo sąveiką.

Ypatingai svarbu atrodo dėmesį skirti mažųjų ir vidutinių įmonių prieigai prie universitetų ir mokslo institucijų sukuriamos produkcijos. Laikas kažkokiu būdu pradėti ugdyti tokią bendradarbiavimo kultūrą, kad mokslinių tyrimų rezultatų vertė džiugintų ne tik pačius mokslininkus, bet ir būtų vertinama, pritaikoma kasdienėms visuomenės reikmėms,  šiuo konkrečiu atveju – viešojo sektoriaus problemų sprendimui, verslo konkurencingumui ir vystymuisi.

Read Full Post »

Sekmadienio vakaras. Šiltos savaitgalio susitikimų akimirkos ir pasirengimas plenarinei sesijai Strasbūre.

Visos akimirkos Lietuvoje – dosnios jaukiu bendravimu, patarimais, galimybe pasišnekučiuoti ir jausti Jūsų palaikymą.

Šį savaitgalį pasitikome su Šeimos diena, minėdami 1920 m. gegužės 15 d. paskelbtą Steigiamojo Seimo rezoliuciją bei Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną.

Visos šios minėtinos dienos ir šventės – susijusios. Minėdami jas puoselėjame šeimą, jos svarbą ugdant dorus piliečius, pareigą valstybei ir artimui.

Džiaugiuosi šiomis dienomis galėjusi apsilankyti Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių susibūrime Kaune, dalyvauti tradiciniame Kalniškės mūšio paminėjime Kalniškės miške, kur 1945 m. gegužės 16 d. vyko vienas didžiausių mūšių lietuvių rezistencijos istorijoje. Apie 100 partizanų, vadovaujami Jono Neifaltos-Lakūno, tuomet kovėsi apsupti kelis kartus gausesnių NKVD kariuomenės pasienio pulko pajėgų. Man pačiai, dar mažai esant, žinojimas apie Kalniškių įvykius ir pasiaukojančią kovą dėl Tėvynės ir jos Laisvės, atėjo iš dainos, kurią ne kartą girdėjau šeimoje. Kartu atėjo ir žinojimas, kokia svarbi ta diena ir kokia stipri buvo besipriešinančiųjų laisvės dvasia. Tokia pat svarbi galimybė būti kartu ir paminėti anų dienų ryžtą ir laisvės dvasią: vienybėje, su prisiminimais ir dainomis, prisiekiant jauniesiems šauliams, pagerbiant Laisvės sulaukusius mūšio dalyvius.

Iš Kalniškių savaitgalio kelionė nuvingiavo į Uteną, Sirutėnus. Čia buvau pakviesta viešėti šeimų dienoje. Nors šeimos dieną švęsti pradėjome ne taip seniai, šiek tiek daugiau nei prieš dešimtmetį, gera matyti, kad su kiekvienais metais ji tampa vis svarbesnė kiekvienam. Labai simboliška, kad kalendoriuje ji – tarp Motinos ir Tėvo dienos. Šeima kiekvienam iš mūsų pats brangiausias dalykas – buvimas su artimaisiais, jų sveikata ir gerovė, tarpusavio pagarba ir supratimas – svarbiausia. Šeimą suvokiu ne vien kaip tėtis, mama, vaikai – tai ir dėdės, tetos, močiutės, seneliai – galima sakyti, ištisa giminė. O nuo šeimos ir bendruomenės – tik vienas skirtumas – žmonių kiekis. Būtent tuo galėjau įsitikinti ir šeštadienį viešėdama Sirutėnuose, gražioje bendruomenės šeimų šventėje. Ta puiki nuotaika, bendra daina, šokis, bendravimas – šilta ir nepakartojama. Tikėdama, kad žmonių santykiai yra labai svarbūs kiekvieno iš mūsų gyvenime – dėkodama už puikias akimirkas ir nuoširdų rūpestį, linkiu, kad tas šeimos dienos jaukumas taptų kasdienių akimirkų dalimi.

Na, o manasis sekmadienio vakaras vis dažniau tampa susitikimų su Jumis prisiminimo laiku ir pasirengimu darbo savaitei – jau rytoj Strasbūre prasidės plenarinė Europos Parlamento sesija.

Joje – daugybė klausimų, susijusių su visų europiečių kasdienybe: siekis užtikrinti veiksmingesnę organų donorystę, pastatų ir buities prietaisų energetinio efektyvumo didinimo priemonės, privalomas drabužių kilmės žymėjimas etiketėse,  dvejonės dėl vadinamųjų “mėsos klijų“ naudojimo, kova su jaunimo nedarbu.

Bene didžiausią susidomėjimą keliantys klausimai, kuriuos labai dažnai aptariame tiek su kolegomis, tiek su specialistais Europos institucijose bei Lietuvoje, tiek su kraštiečiais – jaunimo nedarbas, energetinis efektyvumas bei karštų ir prieštaringų reakcijų keliantys maisto klijai, gyvulinės kilmės fermentas, skirtas mėsos gabalams “suklijuoti“.

Apie visa tai tikiuosi parašyti jau iš Strasbūro.

M. Mikulėno nuotraukos [c], [p]. Daugiau nuotraukų ieškokite akimirkose.

Read Full Post »

Įsibėgėjant darbo savaitei – keletas Europos savaitės akimirkų Lietuvoje

Prabėgus Europos savaitės šventėms Lietuvoje, šiandien turėjau progos Vilniuje sutikti kolegas, svečius iš Europos liaudies frakcijos. Savaitgalio akimirkas jau keičia įsibėgėjanti darbo savaitė.

Persikeliant prie rimtų temų aptarimo, diskusijų, noriu dar kartą pasidžiaugti, kad šiemet pirmą kartą kartu su Europos Komisijos atstovybe Lietuvoje ir visuomeniniu projektu “Drąsinkime ateitį“ surengtas Europos žinių egzaminas – pavyko.

Nors dar šiandien visi norintys dar gali spręsti egzamino užduotis facebook socialiniame tinkle, noriu pasidžiaugti daugiau nei 31 tūkstančio jau dalyvavusiųjų egzamine aktyvumu.

Tai rodo, jog aktyvių, Europa ir jos institucijomis besidominčių jaunų žmonių, mokytojų mūsų šalyje netrūksta. Neabejoju, kad egzaminas ilgainiui taps ne tik galimybe savarankiškai domėtis ar pasitikrinti savo žinias apie ES, bet atvers ir naujų galimybių, apie kurias iki šiol nebuvo galvota.  Apie pirmąjį egzaminą kviečiu klausytis Žinių radijo laidos “Prie pietų stalo“ įrašo, o ketinantiems dar spėti ir sudalyvauti – linkiu sėkmės!M. Mikulėno nuotraukos [c], [p]. Daugiau nuotraukų ieškokite akimirkose.

Read Full Post »

Sveikinu su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena!

Šiandien Lietuvoje minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Šia roga noriu pasveikinti Jus ir  visus lietuviško žodžio puoselėtojus: leidėjus, kalbininkus, rašytojus, žurnalistus.

Linkiu, jog tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis būtų mylimi ir  skatintų puoselėti mums brangias vertybes –  tautiškumą, demokratiją, asmens laisves.

Pati šiandien leidžiuosi į kelionę, kurios metu sveikinsiu moksleivius, pirmą kartą Lietuvoje laikančius Europos žinių egzaminą. Pradėjusi viešnagę Vilnius Radvilų gimnazijoje, popietę susitiksiu su Kauno ir Marijampolės jaunimu.

Kartu su daugiau nei 300 mokyklų moksleiviais, egzamino užduotis kviečiu spręsti ir Jus! Tai padaryti galite „Facebook“ socialiniame tinkle, adresu www.facebook.com/europos.

Read Full Post »

ES ateities strategija. Ar atsiras vietos ekonomikos ir ekologijos jungčiai bei artumo jaunimui?

Šiandienos EP sesija prasidėjo anksčiau nei įprasta – balsavome dėl dokumentų, kurie buvo numatyti per praėjusią sesiją Strasbūre. Tačiau dėl vulkaninių pelenų sutrikdytų skrydžių nemažai daliai europarlamentarų  nepavyko atvykti į sesiją.

Be daugelio klausimų, kurie svarsyti ir dėl kurių balsuota šiandien, buvo keletas, kuriems verta skirti daugiau dėmesio. Pirmiausia – siekis, jog ES parama regionams taptų veiksmingesnė.  Reglamento pataisos, dėl kurių jau sutarė Parlamento ir Tarybos atstovai padės Lietuvos ir kitų ES šalių regionams lengviau ir greičiau gauti ES struktūrinių fondų paramą. Taip pat numatoma, kad padidės išankstiniai mokėjimai projektams, skatinantiems darbo vietų kūrimą, o nebaigtiems projektams įgyvendinti galės būti skirta daugiau laiko.

Antrasis klausimas, kuris jau ne pirmą kartą aptariams Europos Parlamente (apie jį kviesiu skaityti ir šią savaitę pasirodysiančiose “Europos spalvose“) – jaunimo nedarbas.

Šiandienos sesijoje diskusijų metu aptariant jaunimo nedarbą, išsakiau įsitikinimą, jog šalia jaunimo nedarbo yra ir kita svarbi problema, kuriai sprendimų turime ieškoti – švietimo sistemos ir darbo rinkos poreikių neatitikimas.

Šiandien, keisdamiesi nuomonėmis apie Europos Sąjungos strategiją 2020, kalbame apie tai, kokią Europos Sąjungos norime matyti po dešimties metų.

Kalbame apie naujų darbo vietų kūrimą, aplinkos išsaugojimą,  kalbame apie jaunimo iniciatyvų skatinimą, apie paramą švietimo sistemai. Tačiau dažniausiai kalbame apie tai kaip apie atskirus dalykus, nematydami vientisos vizijos.

Skaitant dabartinius siūlymus dėl Europos Sąjungos strategijos 2020, deja, neapleidžia jausmas, jog tai vėl gali likti tik tuščiomis kalbomis, jei neatsižvelgsime į nuomones tų, kurie ir turės įgyvendinti minėtą strategiją, tai yra jaunimo.

Šią strategiją norisi matyti kaip ekonomikos ir ekologijos jungtį, kurią įgyvendinti padėtų jauni žmonės.

Kalbėdama apie strategiją,  atkreipiau dėmesį, jog labai svarbu skatinti kurtis vadinamas žaliąsias darbo vietas, tai yra, numatykime galimybes skirti didesnę paramą verslui, kuriančiam žaliąsias darbo vietas ir priimančiam į jas jaunimą – ar tai būtų žemės ūkis, ar gamyba, ar transporto, ar paslaugų sektoriai.

Taip pat manau, kad derėtų daugiau dėmesio skirti aplinkosaugai, tiksliau, aplinkosauginiam švietimui – tiek integruojant jį į mokymo programas, tiek naujų disciplinų pavidalu.

Žengę šiuos du žingsnius pritrauktume daugiau jaunimo, kuris turi pakankamai žinių, įgūdžių, ir, tikiu, ryžto, įsilieti į žaliosios ekonomikos kūrimą.

Kaip ir nemaža dalis kolegų pritariau siūlymams Tarybai kiek atidėti galutinio dokumento priėmimą, nes esu tikra, kad ES ateities strategija turėtų būti gerokai arčiau jaunimo, ypatingai žvelgiant iš šiandienos perspektyvų.

Read Full Post »

Aplinkos komitete virė diskusijos dėl modifikuotų produktų, medienos bei teršalų emisijų

Šiandien vykusiame Aplinkos komitete  – daugybė balsavimų ir keitimasis nuomonėmis su Sveikatos ir vartotojų politikos komisaru John Dalli.

Vis labiau įsisvyruoja emocijos dėl naujų maisto produktų ir jų tiekimo rinkai, naujų maisto produktų leidimų, priežiūros, ženklinimo ir naudojimo taisyklių. Tiek vakar besikeičiant nuomonėmis su kolegomis, tiek šiandien balsavimo metu esu linkusi laikytis pozicijos, jog naujieji modifikuoti produktai būtų kuo aiškiau ženklinami, o klonuoti gyvūnus maisto tiekimo tikslais, tiekti rinkai mėsos ar pieno produktus, pagamintus iš klonuotų gyvūnų ar jų jauniklių būtų uždrausta. Panašius raginimus EP jau anksčiau yra pateikęs tiek Komisijai, tiek Tarybai.

Taip pat komitete aptartas ir neteisėtos medienos ruošos keliama grėsmė miškų nykimui, balsuota dėl medieną ir medienos produktus rinkai tiekiančių ūkio subjektų įsipareigojimų ir atsakomybių didinimo.

Taip pat aptartas ir vienas dažniausių klausimų, susijusių su klimato kaita – pramoniniai išmetamieji teršalai (integruota jų prevencija ir kontrolė) bei naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamųjų teršalų normos.  Aptarta galimybė anksčiau įvardintą tikslą nuo 2020 m. nustatyti 135 g CO2/km išmetamųjų teršalų normą bendrijoje registruotoms lengvosioms transporto priemonėms “sušvelninti“ ir pakeisti taip pat ambicinga, tačiau realesne – sumažinti vidutines išmetamųjų teršalų normas iki 150g CO2/km.

Pagrindinė keitimosi nuomonėmis su komisaru John Dalli tema – Komisijos darbo programos  2010 m. sveikatos ir vartotojų politikos srityje aptarimas.

Rytoj jau laukia plenarinis posėdis, kuriame – Europos regioninės plėtros, Europos socialinio bei Sanglaudos fondų reikalavimų paprastinimo, ES žemės ūkio ir klimato kaitos, kovos su vėžiu, Bendrijos finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu aktualijos.

Po plenarinės sesijos ketinu skubėti į Lietuvą – laukia daugybė susitikimų ir pirmąjį kartą Lietuvoje inicijuojamas „Europos egzaminas“, kurį laikys 10-12 klasių mokiniai. Šia proga ketinu pasveikinti egzamino “debiutantus“ Vilniuje, Kaune ir Marijampolėje.

M. Mikulėno nuotr.

Read Full Post »