Apie naftos gavybos viražus ir paspirtis Europos Komisijai

Be daugelio šios savaitė aktualių svarstymų dėl bioįvairovės, farmakologinio budrumo ar žuvininkystės reikalų, vakar Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete aptarti ES veiksmai, susiję su naftos paieška ir gavyba Europoje.

Europos Parlamentas, reaguodamas į  avariją Meksikos įlankoje išsiliejus naftai, šia rezoliucija ragina ES imtis veiksmų kurie užtikrintų, kad ES vandenyse panašių ekologinių katastrofų būtų išvengta.

Buvau pateikusi keletą siūlymų rezoliucijos projektui, ir džiaugiuosi, kad jiems buvo pritarta. Pirmiausia, akcentavau būtinybę užtikrinti, kad prieš planuojant vykdyti atitinkamą ūkinę veiklą būtų atliekama nepriklausoma poveikio aplinkai vertinimo ekspertizė, nes mano požiūriu, labai svarbus aspektas, susijęs su atsakomybe, pirmiausia yra prevencija.

Juk Meksikos įlankos atvejis aiškiai parodė – jei laiku būtų imtasi prevencinių veiksmų, šiandien, ko gero nekalbėtume apie tokio masto žalą.

Neturėtume pagrindo gailėtis jau šiandien aiškių padarinių, kai naikinamos ištisos gyvūnų populiacijos, bet ir netektų nuogąstauti, jog nafta, nugrimzdusi į dugną ir įsigėrusi į lagūnų, pelkių gruntą, ten gali išlikti dešimtmečius ir niokoti gamtą.

Ši pamoka ir vis gausėjantis giliavandenės naftos gavybos poreikis reikalauja konkrečių veiksmų visomis priemonėmis užkirsti kelią ekologinėms katastrofoms. Ir vienas iš būdų, nuo ko galima pradėti kuriant prevencinį mechanizmą – efektyvus, nepriklausomas ir bešališkas poveikio aplinkai vertinimas.

Kol neturėsime tarptautiniu mastu įdiegtos išties nepriklausomo PAV sistemos, negalėsime kalbėti ir apie katastrofų prevenciją.

Nors pastaruoju metu dėmesį į didžiąją šių metų aplinkosaugos problemą atkreipęs naftos išsiliejimas įvyko prie Amerikos krantų, kur technologiškai naftos gavybai sąlygos gerokai rizikingesnės ir sudėtingesnės, tačiau dėl abejotino saugumo naftos gręžinių turime pagrindo  baimintis ir prie pat Europos Sąjungos krantų. Neturėtume pamiršti, jog pakankamą grėsmę kelia ne tik naftos gavybos platformos, bet ir naftos bei šalutinių naftos gavybos produktų (tokių kaip dujos) transportavimas vamzdynais, nutiestais jūros dugnu. Niekas nepaneigs, jog kilus avarijai tokiuose vamzdynuose, kiltų ne mažesnė ekologinė katastrofa. O žalos atlyginimo klausimai vis dar vilkinami…

Kalbu apie tai todėl, kad gavybos infrastruktūros bendrovių įžūlumas ir bandymas melu grįsti “tariamą“ savo projektų saugumą, tiek prie Amerikos, tiek Baltijos pakrantėse – mažai tesiskiria. Aukščiausiasis tikslas – ekonominių interesų tenkinimas bet kokiomis priemonėmis (klastojant tyrimų duomenis, kuriais grindžiami PAV). Ar gali būti suvokiama, kai tokius projektus valdančios bendrovės savo planuose kaip kontaktinius asmenis žalos atveju nurodo jau mirusius mokslininkus (BP nurodė senokai gyvenimą palikusį jūrų biologą), o naftos išsiliejimo likvidavimo įrangos tiekėjų adresas veda į Japonijos pramogų svetaines! Tikriausiai išvadų siūlyti nedera. Po pažinties su tokiais faktais, jos “susiklosto“ savaime.

Tad antrasis ir dar svarbesnis siūlymas, kuriam pritarė ENVI Komitetas – skatinimas, jog Europos Komisija imtųsi aktyvaus vaidmens, siekdama, kad trečiųjų šalių veikla bei įgyvendinami naftos gavybos projektai kaip įmanoma labiau atitiktų aukštus aplinkos apsaugos standartus, neatidėliojant numatant ir  konkrečius kompensacinius mechanizmus galimos žalos atlyginimui dėl trečiųjų šalių naftos eksploatacijos atviroje jūroje, besiribojančioje su ES.

Juk nemažai prie ES sienų ar teritorinių vandenų esančių naftos gavybos platformų ar naftos bei jos produktų transportavimo vamzdynų yra valdomi ar prižiūrimi būtent trečiųjų šalių. Todėl tik griežti ir teisiškai privalomi susitarimai su tomis šalimis padėtų pasiekti efektyvios atsakomybės už aplinkos apsaugą.

Read Full Post »

Graži rudens diena šventiniame Rokiškyje ir rūpesčiai Ringauduose

Ankstyvą penktadienio rytą išvykau į Rokiškį, kaip tik tądien švenčiantį 511 metus.

Visų pirma susitikau su miesto meru Almantu Blažiu. Meras pasidžiaugė gausybe sėkmingai įgyvendinamų darbų, papasakojo apie miesto mokyklų renovaciją, tvarkomas miesto pagrindines gatves, erdves. Taip pat aptarėme miesto aplinkosaugos klausimus, rengiamus projektus. Meras apgailestavo, kad susiduriama su šią sritį koordinuojančios ministerijos neveiklumu.
Susitikime taip pat dalyvavo Seimo narys Algis Kaziulėnas, išrinktas Rokiškio apygardoje.

Į kitą susitikimą – Kazliškio seniūnijoje įsikūrusį ekologinį pieno ūkį – vykome gražiomis Rokiškio apylinkėmis.  Šio ūkio savininkai Kristina ir Mindaugas Petkevičiai aprodė visą ūkį, obuolių sodą, išpuoselėtą aplinką, namus. Ūkio savininko klausiau, ar tikrai jų pienas yra ekologiškas, argi gyvulių pašarų nepildo cheminiais papildais, ar jie negydomi cheminiais vaistais. Ir kaip tas pienas, ar nekyla pagunda jo „sustiprinti“ stebuklingais E? Mindaugas Petkevičius ne tik papasakojo, bet ir parodė, kaip jiems pavyksta šiame ūkyje išvengti chemijos bei pasiekti gerų rezultatų. Tiesa, pieno pardavimo kainos, pasak ūkininko,  nėra džiuginančios. Apžiūrinėjant ūkį pastebėjau, kad ant ūkinio pastato stogo įtaisytas ir saulės kolektorius. Pasak Mindaugo Petkevičiaus, saulėtą dieną šios baterijos sukaupta energija šildo vandenį, reikalingą ūkio darbuose.

Po pasivaikščiojimo, jaunieji ūkininkai pakvietė pasivaišinti vitaminingomis obuolių – morkų sultimis, nepaprastai gardaus skonio pačių gamintais mėsos gaminiais, kitomis gėrybėmis. Atsisveikinant, pasidžiaugiau, kad tokį nelengvą darbą dirbantys jaunieji ūkininkai atrodo nei pavargę, nei nusiminę, tačiau pasitempę ir susikaupę bei turintys idėjų, kaip vystyti ūkį toliau.

Nuvykus susitikti su Pandėlio vietos bendruomene, džiugino gausus būrys susirinkusiųjų. Pandėlio gimnazistai domėjosi euro įvedimo Lietuvoje galimybėmis ir reikme, vyresnieji pandėliškiai teiravosi apie darbą Europos Parlamente, Lietuvos parlamentarų kasdienybę ir rūpesčius. Pasikalbėjimą baigėme bendra daina su Pandėlio etnografiniu ansambliu.   Šviesuolio nominaciją pelnęs Pandėlio klebonas Kostas Balsys aprodė jo iniciatyva tvarkomus parapijos namus. Buvusiam apleistame pastate daromas remontas klebono pastangomis vyksta gan sparčiai, o užbaigus visus darbus parapija turės erdvius ir šviesius namus susirinkti įvairiomis progomis.

Iš Pandėlio sugrįžus į Rokiškį, vykau aplankyti Rokiškio muzikos mokyklos. Susitikimą pradėjau atlikdama M.K.Čiurlionio kūrinį. Mokyklos mokytojai papasakojo mokyklos džiaugsmus ir vargelius. Mokykloje mokosi daugiau kaip 400 vaikų, tuo mokytojai  džiaugiasi, tačiau tuo pat metu mažinamas finansavimas, mažinamos “kontaktinės” valandos. Pasak mokytojų, jie mato grėsmę muzikos, dailės ir bendrai meno mokykloms. Tokius pokyčius žada naujos redakcijos švietimo įstatymo nuostatos, pagal kurias, pradinis, pagrindinis ir vidurinis muzikinis ugdymas vyktų bendrojo lavinimo mokyklose. Įtvirtinus tokias nuostatas, dabar puikiai veikiančią muzikinio lavinimo sistemą pakeistų pavieniai būreliai.

Nuvykus į meriją kolegos partiečiai pasitiko su dainomis, pasikalbėjome apie Europos Parlamento aktualijas, mano darbą aplinkos apsaugos, sveikatos ir sveikos mitybos komitete.

Po susitikimo su bendraminčiais, aplankėme ir partizanų kapus, prie kurių tvarkymo išlaidų esu prisidėjusi.

Išskubėjau į Kauną. Ten manęs laukė „Tyrėjų nakties“ renginys, kuriame buvo numatytas susitikimas su renginio dalyviais.

Deja, užtrukau kelyje dėl ypatingai nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ir atvykau kiek vėlokai. Tačiau dar spėjau pasivaikščioti po Kauno technologijos universiteto laboratorijas, kuriose su ypatingu išradingumu buvo pristatomas mokslo pasaulis.

Šeštadienio rytą susitikau su Ringaudų bendruomene. Ringaudiškiai išsakė savo rūpesčius dėl stiklo plastiko gaminių cecho, kuris pradėjo veiklą ir iki šiol intensyviai vykdo ūkinę veiklą be jokio poveikio aplinkai vertinimo, be jokių objekto sanitarinės apsaugos zonų, o į skundus dėl žalos aplinkai ir sveikatai Lietuvos institucijos reaguoti neskuba. Paprašiusi detalesnės informacijos ir medžiagos apie šią situaciją, pažadėjau ringaudiškiams ir jų bendruomenei šio klausimo imtis aktyviau.

M.Mikulėno nuotraukos

Read Full Post »

Prasidėjusioje EP plenarinėje sesijoje – dujų tiekimo saugumo, bioįvairovės išsaugojimo ir informacijos apie vaistus tobulinimo klausimai

Vakar prasidėjusioje antrojoje rugsėjo plenarinėje sesijoje Strasbūre  –  įprasta klausimų gausybė ir įvairovė, tačiau tarp svarbiausių – teisės aktai dėl dujų tiekimo saugumo,  informacijos apie vaistus tobulinimo bei bioįvairovės išsaugojimo klausimai.

Bioįvairovės krizė

Vakar į EP grįžęs bioįvairovės klausimas – labai aktualus artėjant spalio pabaigoje Japonijoje vyksiančiam 10-ajam Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvencijos susitikimui.

Atkreipiant dėmesį, jog raudonoji bioįvairovės knyga vis storėja, o daugelis europiečių nesuvokia biologinės įvairovės nykimo spartos, ES raginama aktyviau stabdyti biologinės įvairovės nykimą, nes beveik pusė žinduolių, paukščių, roplių ir peteliškių ir dar daugiau gėlųjų vandenų žuvų rūšių Europoje atsidūrė ant išnykimo ribos.

Suprantama, kad biologinės įvairovės užtikrinimas yra susijęs su daugeliu kitų ES politikos sričių. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį, jog tiek žuvininkystės, tiek energetikos sektoriai, tiek saugomų teritorijų režimo užtikrinimas, bent jau Baltijos regione yra neatskiriami nuo katastrofiškos jūros padėties. Kaip rodo tyrimai, ši jūra, praktiškai būdama ES vidaus jūra, šiuo metu yra labiausiai užteršta Europos, jei ne pasaulio jūra. Prie šio užterštumo ženkliai prisideda ir neatsakingas stambių projektų Baltijos jūroje įgyvendinimas. Visų pirma tai – Nord Stream dujotiekis, pradėtas įgyvendinti neatlikus nepriklausomo ir bešališko poveikio aplinkai vertinimo. Taip pat prie Baltijos taršos prisideda ir kiti projektai, tokie kaip naftos gavyba. Kol kas nėra susitarimų su trečiosiomis šalimis (visų pirma – Rusija) dėl to, kaip būtų atlyginama aplinkai padaryta žala, įvykus avarijai šiuose objektuose.

Todėl norėdami bent jau sustabdyti biologinės įvairovės nykimą Baltijos jūros regione, turime užtikrinti du dalykus – pirma, ES lygiu sutarti su trečiosiomis valstybėmis dėl žalos aplinkai atlyginimo, antra, ES lygiu užtikrinti, o tarptautiniu mastu siekti įtvirtinti nepriklausomo ir objektyvaus poveikio aplinkai vertinimo mechanizmą.

Dujų tiekimo saugumas

Šiandien bene svarbiausias svarstytas klausimas – priimtas Reglamentas dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo. Mano manymu, tai  labai svarbus žingsnis bendros ES eneregtikos politikos įgyvendinimo link.

Pasisakydama dėl šio reglamento išsakiau pastebėjimą, kad jis leis užtikrinti, kad tokios ES energetinės salos kaip Lietuva, neliktų be dujų tiekimo, monopolistams vienašališkai užsukus kranelius. Tai lyg ir nemažas pasiekimas, tačiau nereikia “praleisti pro akis“, kad taip pat šiuo reglamentu atveriamas kelias ES finansavimui energetikos infrastruktūros projektams, prisidedantiems prie energetinės izoliacijos panaikinimo.

Vis tik, užtikrindami dujų tiekimo saugumą, neturime pamiršti ir kitų aspektų. Viena vertus, tai reali (o ne deklaruojama) kiekvienos ES valstybės nepriklausomybė nuo trečiųjų šalių bei vieningos rinkos ir konkurencijos taisyklių taikymo užtikrinimas tiekėjams tiek iš ES, tiek iš trečiųjų valstybių (Rusijos).

Deja, Reglamente buvo atsisakyta nuostatų, numatančių griežtesnę trečiųjų šalių tiekėjų (tokių kaip Gazprom) veiklos (visų pirma konkurencijos srityje) stebėseną ir apsiribota tik bendro pobūdžio nuostatomis, neužkertančiomis kelio vienašališkai Gazprom politiką užsukinėjant dujų kranelius.

Antras, ne mažiau svarbus aspektas – aplinkosauga. Reglamente numatyta galimybė ES lėšomis finansuoti ir trečiųjų šalių projektus. Tai, ko gero, atveria kelią mūsų visų lėšomis finansuoti ir Baltijos jūrą nesustabdomai žudantį projektą „Nord Stream“. Todėl Europos Komisija, finansuodama dujų tiekimo saugumą užtikrinančius projektus (beje, norėtųsi, kad Komisija kuo greičiau pateiktų konkrečius planus dėl tokių projektų finansavimo), turi griežtai reikalauti, jog būtų atliktas iš tiesų nepriklausomas ir objektyvus tokių projektų poveikio aplinkai vertinimas, nepriklausomai nuo to, kuriose valstybėse jie būtų įgyvendinami.

Rytoj – sprendimas dėl farmakologinio budrumo

Jau ne pirmą kartą Europos Parlamente aptariamas farmakologinio budrumo klausimas. Šiandien šia tema rengiamasi diskutuoti ir pasikeisti nuomonėmis, o rytoj  dėl jos rengiamasi balsuoti plenarinėje sesijoje. Esu įsitikinusi, jog tai viena iš aktualiausių temų visiems europiečiams, tačiau faktai, kad dėl nepageidaujamos reakcijos į vaistus ES kasmet miršta 197 000 asmenų (o tuo metu net 50 ES valstybių narių vėluoja pateikti duomenis apie nepageidaujamus vaistų poveikius ES duomenų bazėje “Eudravigilence“) – gąsdinantys ir aiškiai rodo, kad piliečiai yra nepakankamai informuojami, o kontrolės ir stebėsenos mechanizmas veikia nevisai sėkmingai. Rengiuosi išsakyti nuomonę, kad valstybės narės turėtų imtis aktyvesnio vaidmens ir didesnės atsakomybės už tai, kokie vaistai tiekiami jų rinkose, o už farmakologinį budrumą atsakingos institucijos turi nuosekliai ir laiku surinkti informaciją apie nepageidaujamas pasekmes,  taip pat – intensyviau dirbti su pacientų informavimu bei gydytojų skatinimu pranešti apie šalutinį poveikį nedelsiant.

Read Full Post »

Nidoje – rūpestis gyva Baltija

Praėjusį penktadienį dalyvavau ypatingame renginyje, akcijoje „Gyva Baltija“.

Daugiau nei trys šimtai vaikų iš Plungės, Klaipėdos Gilijos pradinės mokyklos, Vydūno vidurinės mokyklos, bei Nidos ir Juodkrantės atvyko į Nidą. Visi kartu susikibę už rankų juosėme Baltijos jūrą. Taip išreikšdami savo rūpestį ir dėmesį jūrai.

Kalbėjausi su vaikais, ką jiems reiškia jūra, ką jie žino apie jūros gyventojus, o taip pat ir apie jūros grėsmės, teršėjus. Aptarėme, kiek kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie švaresnės jūros išsaugojimo.

Vaikai neįtikėtinai nuovokūs ir supratingi, jie žino, kas yra naudinga, o kas ne mūsų jūrai, mūsų gamtai. Vaikų susidomėjimas džiugina bei nuteikia viltingai, kad ateityje, jie atsakingai priims sprendimus susijusius su mūsų aplinka.

Prie ošiančios jūros kartu su vaikais, Neringos parapijos klebonu Rimvydu Adomavičiumi bei rašytoju Vytautu V. Landsbergiu laiminom jūrą, skraidinom linkėjimus, vėliau su linkėjimais leidome ir aitvarus.

Pasisotinę Klaipėdos Šaulių pagaminta koše vaikai kartu su Vytautu V. Landsbergiu kūrė pasakos „Eglė žalčių karalienė“ laimingą pabaigą.

Akciją “Gyva Baltija” organizavome kartu su žurnaliste Liepa Rimkevičienė ir aplinkai draugiškesnio gyvenimo būdo portalu gyva.lt, europarlamentaru Vytautu Landsbergiu. Prie akcijos įgyvendinimo prisidėjo Neringos savivaldybė, Lietuvosfotomenininkų sąjunga, klubas „Lietuvos aitvarų judėjimas“, radijo stotis „Neringa FM“, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“.

Read Full Post »

Europos Parlamente – svečiai iš Lietuvos

Šią savaitę Briuselyje turėjau progos susitikti su bibliotekininkais iš visos Lietuvos. Pasikalbėjus apie darbą EP, ir ES institucijų veiklos aktualijas, bibliotekų darbuotojai teiravosi apie lėšas skiriamas kultūrai, bibliotekų tinklo plėtrai. Išsakė problemas, susijusias su per mažu bibliotekų finansavimu, mokslinės litaretūros stygiumi, mažais bibliotekų darbuotojų atlyginimais. Susitikimo dalyviai pasisakė apie aktyvesnį bendravimą ir susitikimų su EP nariais, rinktais Lietuvoje, poreikį. Linkėdama puikios viešnagės Briuselyje, pažadėjau lankydamasi regionuose, kuo dažniau užsukti ir į bibliotekas.

Na o pirmoji šių metų EP sesija Strasbūre (apie ją rašiau anksčiau) pasitiko ne tik daugybe klausimų ir aktualijų, bet ir nuotaikinga svečių iš Lietuvos viešnage Europos Parlamente. Šįkart apsilankyti Europos Parlamente ir pasikalbėti apie prasidadantį naują politinį sezoną, svarstomus ir ketinamus svarstyti klausimus pakviečiau bendraminčius iš Vilniaus, Širvintų, Rokiškio, Švenčionių, Molėtų, Zarasų, Ukmergės ir Utenos.

Džiaugiuosi turėjusi galimybę pabendrauti ne tik čia, Europos Parlamento salėse bei koridoriuose, bet ir spėti prisijungti trumpam pasivaikščiojimui po atgijusį Strasbūrą. Nuotaikos, klausimai, nuoširdūs pašnekesiai net ir iškeliavus viešėjusiems kraštiečiams pasilieka dar ilgam.

Dėkoju visiems už apsilankymą ir šiltus linkėjimus!

Read Full Post »

Įspūdžiai po plenarinės sesijos Strasbūre

Praėjusią savaitę Europos Parlamentas posėdžiavo Strasbūre. Į pirmąją sesiją po vasaros susirinkę kartu su kolegomis aptarėme ir balsavome dėl nemažai klausimų, sulaukusių atgarsio tiek ir tarptautinėje, tiek ir Lietuvos spaudoje.

Per šią savaitę EP ypač daug diskutavome dėl žmogaus teisių. Romų iškeldinimas iš Prancūzijos ir Irano moters užmėtimas akmenimis – EP politinėje darbotvarkėje sulaukė ypač karštų diskusijų tiek frakcijose, tiek plenarinio posėdžio, tiek balsavimo metu. Mano atstovaujama, EPP frakcija romų iškeldinimo klausimu pasisakė pirmiausia ne teisindama ar gindama tokius Prancūzijos veiksmus, o siūlydama ilgalaikę romų integravimo į visuomenę strategiją. Deja, šiuo klausimu mums nebuvo lemta laimėti.

Žinoma, kaip ir pridera demokratinėmis vertybėmis grįstai institucijai, visi palaikėme rezoliuciją, smerkiančią Irano nuosprendį užmėtyti akmenimis moterį, kaltinamą vyro išdavyste. Kartu raginome Iraną ir likusias šalis uždrausti šią nežmonišką bausmę.

Tiesa, šią savaitę EP skambėjo ir Lietuvos vardas. Jau savaitės pradžioje vienas kontraversiškiausių Lietuvos atstovo Europos Parlamente V. Uspaskicho imuniteto pašalinimo klausimas kėlė ypač daug diskusijų tiek mūsų politinėje šeimoje, tiek EP, tiek ir Lietuvos viešojoje erdvėje. Kaip ir europarlamentaro mėginimas teisintis, remiantis netiksliais faktais, o gal net šmeižtu prieš Lietuvą.

Asmeniškai aš džiaugiuosi, kad šią savaitę posėdžiavęs Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas pritarė mano siūlymui 2011 m. ES biudžete numatyti papildomai lėšų geresniam vartotojų informavimui apie jų pasirenkamas prekes. Labai tikiuosi, kad pavyks šią biudžeto pataisai išlikti ir tvirtinant visą 2011 m. Europos Sąjungos biudžetą šių metų lapkričio mėnesį.

Kitaip nei įprasta, rugsėjį į Strasbūrą vyksime ir antrą kartą – dar po savaitės. Todėl jau nuo pirmadienio Briuselyje vėl laukia pasiruošimas plenarinei sesijai. Tiesa, reikia pasidžiaugti, kad jau pirmąją plenarinės sesijos savaitę sulaukiau lankytojų iš Lietuvos, bendraminčių būrio iš Aukštaitijos regiono. Bet apie jų vizitą – jau kitame mano dienoraščio įraše.

Read Full Post »

Seminaras, skirtas farmaciniam teisėkūros paketui aptarti

Šį politinį rudens sezoną pradėjau nuo dalyvavimo Europos Parlamento informacijos biuro Lietuvoje organizuoto seminaro. Jūsų dėmesiui – keletas minčių iš mano ir kitų seminaro dalyvių pranešimų.

Seminare „Europos Parlamento teisėkūros veiklas: farmacinis paketas“ dalyvavę valstybinių institucijų, farmacininkų, gydytojų ir pacientų organizacijų atstovai aptarė visiems mums, ES piliečiams, svarbų EP farmacinį dokumentų paketą, susidedantį iš dokumentų, apimančių farmakologinį budrumą, falsifikuotus žmonėms skirtus medicinos produktus, informaciją apie žmonėms skirtus receptinius vaistus.

Pristatydama Europos Parlamento poziciją, pastebėjau, kad būtina siekti tarptautinių teisinių priemonių, kurios nustatytų konkrečias baudas už falsifikavimą. 2007 m. ES pasienyje konfiskuota apie 2,5 mln. falsifikuotų vaistų ir lyginant su 2005 m. šie skaičiai patrigubėjo. Todėl kaip sutarėm diskusijų su seminarų dalyviais metu, svarbu, kad pacientai įdėmiai sektų, kokius vaistus vartoja, atkreiptų dėmesį į pakuotes, informacinius lapelius. Tuo tarpu ES sau kelia aiškius tikslus – užkirsti kelią falsifikuotiems vaistams, griežtinti prekybą internetu, suvienodinti visų vaistų gamybos ir platinimo grandinės dalyvių atsakomybę, numatyti griežtesnes nuobaudas klastotojams.

Dėl netinkamo vaistų vartojimo ar vaistų šalutinio poveikio ES šalyse kasmet miršta iki 197 tūkst. žmonių. Atliekant klinikinius tyrimus šalutinis vaistų poveikis gali likti nepastebėtas, jei jis pasireiškia retai, atsiranda tik ilgai vartojant vaistą arba pasireiškia dėl sąveikos su kitais vaistais. Todėl tiek valstybinės institucijos, tiek gydytojai, gamintojai, pacientai turi būti aktyvūs farmakologinio budrumo (arba vaistų saugumo kontrolės) sistemos dalyviai. Nors esama dabartinė duomenų bazė kaupia informaciją apie rizikingus vaistus, kurią pateikia valstybinės institucijos ir gamintojai, gydytojas irgi neturi bijoti pranešti apie nepageidaujamą šalutinį vaisto poveikį. Labai svarbu, kad atsirastų nuostata, leidžianti pacientams tiesiogiai kreiptis į atitinkamas institucijas dėl šalutinio vaistų poveikio, pranešti apie vaisto netinkamumą arba padidintą vaisto vartojimo riziką.

Informavimo apie receptinius vaistus Lietuva bendrame ES kontekste atrodo gana neblogai, kadangi informacija yra griežtai reguliuojama pagal LR teisės aktus. ES lygiu siekiama, kad informacija turėtų būti teikiama specialiuose leidiniuose ir oficialiuose internetiniuose puslapiuose, o informacinis lapelis turi būti aiškiai suprantamas vartotojui. Šiuo metu žvelgiant iš pacientų pusės, gana sudėtinga teisingai pasirinkti vaistą dėl informacijos gausos, tam tikrų manipuliacijų. Todėl reikia užkirsti kelią bet kokioms prieigoms prie neteisingos informacijos, kovoti su neetiška vaistų reklama.

Labai tikiuosi, kad dar šį rudenį Europos Parlamento plenarinėje sesijoje pavyks sėkmingai priimti aptartąjį dokumentų paketą ir įgyvendinti bene svarbiausius šių dokumentų principus: bendradarbiavimą, tarptautinį ir tarpinstitucinį, skaidrų ir aiškų pacientų informavimą bei visuomenės švietimą.

M.Mikulėno nuotraukos [c], [p].

Read Full Post »

Su mokslo ir žinių diena!

Read Full Post »