Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for 21 rugsėjo, 2010

Vakar prasidėjusioje antrojoje rugsėjo plenarinėje sesijoje Strasbūre  –  įprasta klausimų gausybė ir įvairovė, tačiau tarp svarbiausių – teisės aktai dėl dujų tiekimo saugumo,  informacijos apie vaistus tobulinimo bei bioįvairovės išsaugojimo klausimai.

Bioįvairovės krizė

Vakar į EP grįžęs bioįvairovės klausimas – labai aktualus artėjant spalio pabaigoje Japonijoje vyksiančiam 10-ajam Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvencijos susitikimui.

Atkreipiant dėmesį, jog raudonoji bioįvairovės knyga vis storėja, o daugelis europiečių nesuvokia biologinės įvairovės nykimo spartos, ES raginama aktyviau stabdyti biologinės įvairovės nykimą, nes beveik pusė žinduolių, paukščių, roplių ir peteliškių ir dar daugiau gėlųjų vandenų žuvų rūšių Europoje atsidūrė ant išnykimo ribos.

Suprantama, kad biologinės įvairovės užtikrinimas yra susijęs su daugeliu kitų ES politikos sričių. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį, jog tiek žuvininkystės, tiek energetikos sektoriai, tiek saugomų teritorijų režimo užtikrinimas, bent jau Baltijos regione yra neatskiriami nuo katastrofiškos jūros padėties. Kaip rodo tyrimai, ši jūra, praktiškai būdama ES vidaus jūra, šiuo metu yra labiausiai užteršta Europos, jei ne pasaulio jūra. Prie šio užterštumo ženkliai prisideda ir neatsakingas stambių projektų Baltijos jūroje įgyvendinimas. Visų pirma tai – Nord Stream dujotiekis, pradėtas įgyvendinti neatlikus nepriklausomo ir bešališko poveikio aplinkai vertinimo. Taip pat prie Baltijos taršos prisideda ir kiti projektai, tokie kaip naftos gavyba. Kol kas nėra susitarimų su trečiosiomis šalimis (visų pirma – Rusija) dėl to, kaip būtų atlyginama aplinkai padaryta žala, įvykus avarijai šiuose objektuose.

Todėl norėdami bent jau sustabdyti biologinės įvairovės nykimą Baltijos jūros regione, turime užtikrinti du dalykus – pirma, ES lygiu sutarti su trečiosiomis valstybėmis dėl žalos aplinkai atlyginimo, antra, ES lygiu užtikrinti, o tarptautiniu mastu siekti įtvirtinti nepriklausomo ir objektyvaus poveikio aplinkai vertinimo mechanizmą.

Dujų tiekimo saugumas

Šiandien bene svarbiausias svarstytas klausimas – priimtas Reglamentas dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo. Mano manymu, tai  labai svarbus žingsnis bendros ES eneregtikos politikos įgyvendinimo link.

Pasisakydama dėl šio reglamento išsakiau pastebėjimą, kad jis leis užtikrinti, kad tokios ES energetinės salos kaip Lietuva, neliktų be dujų tiekimo, monopolistams vienašališkai užsukus kranelius. Tai lyg ir nemažas pasiekimas, tačiau nereikia “praleisti pro akis“, kad taip pat šiuo reglamentu atveriamas kelias ES finansavimui energetikos infrastruktūros projektams, prisidedantiems prie energetinės izoliacijos panaikinimo.

Vis tik, užtikrindami dujų tiekimo saugumą, neturime pamiršti ir kitų aspektų. Viena vertus, tai reali (o ne deklaruojama) kiekvienos ES valstybės nepriklausomybė nuo trečiųjų šalių bei vieningos rinkos ir konkurencijos taisyklių taikymo užtikrinimas tiekėjams tiek iš ES, tiek iš trečiųjų valstybių (Rusijos).

Deja, Reglamente buvo atsisakyta nuostatų, numatančių griežtesnę trečiųjų šalių tiekėjų (tokių kaip Gazprom) veiklos (visų pirma konkurencijos srityje) stebėseną ir apsiribota tik bendro pobūdžio nuostatomis, neužkertančiomis kelio vienašališkai Gazprom politiką užsukinėjant dujų kranelius.

Antras, ne mažiau svarbus aspektas – aplinkosauga. Reglamente numatyta galimybė ES lėšomis finansuoti ir trečiųjų šalių projektus. Tai, ko gero, atveria kelią mūsų visų lėšomis finansuoti ir Baltijos jūrą nesustabdomai žudantį projektą „Nord Stream“. Todėl Europos Komisija, finansuodama dujų tiekimo saugumą užtikrinančius projektus (beje, norėtųsi, kad Komisija kuo greičiau pateiktų konkrečius planus dėl tokių projektų finansavimo), turi griežtai reikalauti, jog būtų atliktas iš tiesų nepriklausomas ir objektyvus tokių projektų poveikio aplinkai vertinimas, nepriklausomai nuo to, kuriose valstybėse jie būtų įgyvendinami.

Rytoj – sprendimas dėl farmakologinio budrumo

Jau ne pirmą kartą Europos Parlamente aptariamas farmakologinio budrumo klausimas. Šiandien šia tema rengiamasi diskutuoti ir pasikeisti nuomonėmis, o rytoj  dėl jos rengiamasi balsuoti plenarinėje sesijoje. Esu įsitikinusi, jog tai viena iš aktualiausių temų visiems europiečiams, tačiau faktai, kad dėl nepageidaujamos reakcijos į vaistus ES kasmet miršta 197 000 asmenų (o tuo metu net 50 ES valstybių narių vėluoja pateikti duomenis apie nepageidaujamus vaistų poveikius ES duomenų bazėje “Eudravigilence“) – gąsdinantys ir aiškiai rodo, kad piliečiai yra nepakankamai informuojami, o kontrolės ir stebėsenos mechanizmas veikia nevisai sėkmingai. Rengiuosi išsakyti nuomonę, kad valstybės narės turėtų imtis aktyvesnio vaidmens ir didesnės atsakomybės už tai, kokie vaistai tiekiami jų rinkose, o už farmakologinį budrumą atsakingos institucijos turi nuosekliai ir laiku surinkti informaciją apie nepageidaujamas pasekmes,  taip pat – intensyviau dirbti su pacientų informavimu bei gydytojų skatinimu pranešti apie šalutinį poveikį nedelsiant.

Read Full Post »