Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for 2010 lapkričio

Tik ką Europos Parlamentas pritarė rezoliucijai dėl Europos Komisijos siūlomos naujos ES energetikos strategijos 2011-2020 m. Po vakar vakaro svarstymų ir šiandienos balsavimo  – būtų sunku nepaminėti, kad tiek Europos Sąjungoje, tiek Lietuvoje akcentuojame tuos pačius pagrindinius dalykus: energetinį saugumą, šiltnamio dujų išlakų mažinimą, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą.

Kadangi apie pačią strategiją jau kalbėta nemažai, norisi paminėti keletą svarbių aspektų. Vienas tokių – tai, jog Europos Parlamento rezoliucijoje pabrėžiama, kad energetiniai tinklai, “net jei jie komercinio pobūdžio“, turėtų būti reglamentuojami skaidriais tarpvalstybiniais susitarimais, nepažeidžiančiais valstybių narių interesų. Tai ypatingai svarbus ir taiklus pastebėjimas šiuo metu, sėkmingai kelią skinantis kai kurių valstybių dvišaliams susitarimams ir vykdomiems projektams – tokiems kaip dujotiekis „Nord Stream“, kurie kelia nepasitikėjimą ne vien aplinkosauginiu aspektu, bet ir bendro solidarumo principu – susitaria dvi valstybės, viena kurių – ES narė, o į ES Sutartyse deklaruojamą valstybių narių solidarumo principą iš esmės numojama ranka.

Išorės vamzdynai ir kiti energetikos tinklai, patenkantys į ES teritoriją, neabejotinai turi būti reglamentuojami tik skaidriais susitarimais, sudarytais griežtai laikantis ES teisės principų.

Esu įsitikinus, kad tokiems vamzdynams turėtų būti taikomos ES vidaus rinkos taisyklės, įskaitant ir reglamentuojančias trečiosios šalies patekimą į rinką. Jei jau siekiame įtvirtinti vieningos energetikos politikos įgyvendinimą ir norime, kad ES būtų didis pasaulinis žaidėjas, tai šių principų laikykimės visur – ypač kalbėdami su visomis (be išimčių) trečiosiomis šalimis, ir turėdami jų atžvilgiu griežtą poziciją.

Yra keletas dalykų, kuriuos išties malonu pastebėti – artėjant Kankūno deryboms dėl klimato kaitos stabdymo, ES institucijos apie energetiką ir aplinkosaugą ima mąstyti kompleksiškai – energetikos strategijoje minimi CO2 mažinimo, energijos efektyvumo didinimo ir platesnio atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo tikslai.

Pirmiausia tokie pokyčiai leidžia tikėtis, kad po Kopenhagos fiasko, Europos Sąjungai atstovausianti delegacija išties nusiteikusi veikti labiau koordinuotai ir strategiškai. Kas svarbiausia – siekis mažinti iškastinio kuro naudojimą, didinant atsinaujinančių išteklių dalį, tampa panašus į norą realiai įgyvendinti 20-20-20 tikslus, jog iki 2020 m. pasiektume, kad ne mažiau kaip 20 proc. energijos būtų gaunama iš atsinaujinančių išteklių (Lietuvos įsipareigojimas – ne mažiau 23 proc.). Valstybėms narėms paskata aktyviau veikti šioje srityje neabejotinai yra ir Europos Komisijos ketinimas paramą atsinaujinantiems teikti ne unifikuotai, o atsižvelgiant į kiekvienos valstybės geografinę, ekonominę padėtį bei ligšiolinę atsinaujinančių išteklių panaudojimo patirtį.

Aišku, pabaigti šį pamąstymą teks žvilgsniu į ateitį, kuris labai dažnas priėmus panašius dokumentus – tuo, kad ES institucijų pagaliau pademonstruotas požiūris į energetikos ir aplinkos politikos tarpusavio priklausomybę, turėtų būti grindžiamas ir realiais veiksmais: tiek remdami atsinaujinančius išteklius, tiek energetikos projektus apskritai, turime rūpintis aplinka ir tvaria plėtra.

Reklama

Read Full Post »

Šiandien Europos Parlamentas didžiąja dauguma patvirtino pranešimus dėl informacijos teikimo apie vaistus. Jais siekiama patobulinti dabar veikiančius reglamentą ir direktyvą taip, kad ES būtų išgyvendinta galimybė klaidinti vartotoją reklamine medžiaga, o pateikiama informacija apie vaistus būtų objektyvi, moksliškai pagrįsta ir lengvai pasiekiama.

Jautriausios problemos vartotojui šiandien – tinkamos ir suprantamos informacijos apie vaistus prieinamumas ir reklamos, ypač užslėptos reklamos, neretai klaidinančios vartotoją, klausimas.

ES valstybėse yra nevienoda situacija dėl visuomenės galimybės gauti informaciją apie vaistus – tampa keblu atskirti, kuo skiriasi informacija nuo reklamos, tad posėdžio metu išsakiau prašymą europarlamentarams palaikyti poziciją, kuria siekiama aiškesnio “reklamos“ ir “informavimo“ sąvokos apibrėžimo.

Kalbant apie Lietuvą – pirmiausia svarbu pažymėti, kad suvartojame milžiniškus kiekius vaistų: per metus kompensuojamiesiems išleidžiame daugiau kaip 700 mln. litų, o patys papildomai suvalgome dar daugiau kaip už 100 mln. Šiek tiek baugina tai, kad ypatingai “draugiškai“ elgiamės su antibiotikais: tyrimai rodo, kad beveik ketvirtadalis lietuvių gerti antibiotikus nusprendžia patys.

Tiesa, grįžtant prie informacijos apie vaistus, receptinių vaistų reklama Lietuvoje draudžiama ir gana stipriai reglamentuojama, įsigaliojus naujai Farmacijos įstatymo redakcijai, vaistinėms uždrausta taikyti nuolaidas, teikti dovanas ar lengvatas už kompensuojamųjų ir receptinių vaistų įsigijimą, nes tai irgi skatina besaikį vaistų vartojimą, nors pažeidimų, kai informacija pripažinta klaidinančia ar neobjektyvia, skatinančia neracionaliai vartoti vaistus – būta daugiau nei dvidešimt.

Tačiau kur kas labiau neramina nereceptinių vaistų grėsmės: dėl pastarųjų reklamos, vaistų vartojimas Lietuvoje yra išties labai didelis, tačiau mažesniu sergamumu ar ilgesne gyvenimo trukme ES lygiu pasigirti, deja, negalime.

Akivaizdu, kad rasti balansą tarp informacijos ir reklamos, šioje srityje rasti nelengva. Tačiau esu tikra, kad būtent politikų ir specialistų pareiga yra apsaugoti pacientus nuo neteisingos arba klaidinančios informacijos – tik tuomet galės būti įgyvendintas Europos Sąjungoje deklaruojamas vartotojų, šiuo atveju, pacientų sąmoningumo principas ir siekis, kad iš dalies piliečiai būtų patys atsakingi už savo sveikatą.

Nuo paslėptos reklamos būtina saugoti ne tik pacientus, bet ir gydytojus – kadangi jų ryšys gydymo procese itin svarbus.

Tuomet galbūt pavyks išvengti vienos prasčiausiai sveikatos apsaugos kokybę užtikrinančių šalių Europoje etiketės (“EuroHealth Consumer Index 2009″ duomenimis, tarp 33 šalių Lietuva užima 29 vietą). Ir, pasak tyrimo rengėjų, tokį Lietuvos vertinimą nemaža dalimi lėmė mūsų farmacijos politika: žmonės gauna per mažai žinių apie vaistus, nors ir turime valstybinę duomenų bazę. Tačiau panašu, kad populiaresnės yra nevalstybinės, kuriose rastume ir informacijos, deja, ne visada kvepiančios objektyvumu ir skatinimu racionaliai vartoti.

Read Full Post »

Šiandien Lietuva mini 91-ąsias metines nuo 1918 metų vasario 16 dienos, kai buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės aktas, o tų pačių metų lapkričio 23 dieną – sukurta Lietuvos kariuomenė ir išleistas pirmasis įsakymas kurti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas.

Nuoširdžiai sveikinu visus, pasirinkusius kario kelią.

M.Mikulėno nuotr.

Read Full Post »

Lapkričio 22 d., Radviliškio raj., Mėnaičių kaime prezidentė Dalia Grybauskaitė atidengė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16-osios Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimui skirtą memorialą.

Skulptoriaus Jono Jagėlos sukurtame paminkle įamžinti visų aštuonių deklaraciją pasirašiusiųsignatarų partizanų: Jono Žemaičio-Vytauto, Adolfo Ramanausko-Vanago, Leonardo Grigonio-Užpalio, Juozo Šibailos-Merainio, Vytauto Gužo-Kardo, Aleksandro Grybino-Fausto, Petro Bartkaus-Žadgailos ir Broniaus Liesio-Nakties vardai.

Taip pat, sodyboje įrengta atkurto bunkerio, kuriame posėdžiavo LLKS Prezidiumo taryba ir 1949 metų vasario 16 dieną buvo priimta Nepriklausomybės Deklaracija, ekspozicija.

M.Mikulėno nuotraukos

Read Full Post »

Vis labiau į žiemą slenkančio rudens ketvirtadienį – svečiavausi Šakių rajone. Viešnagė prasidėjo Kriūkų vidurinėje mokykloje, kur smagiai diskutavome su vyresniųjų klasių mokiniais, manęs aktyviai klausinėjusiais apie komitetus Europos Parlamente, kaip jais pasiskirstoma, kaip dirbama. Rūpinosi, kas Europos Sąjungoje yra didžiausi teršėjai šiltnamio dujomis (CO2) ir kaip sumažinti šią taršą ir anglies dvideginio efektą klimatui, domėjosi, kurioms valstybėms teks labiausiai pasistengti mažinant CO2 išmetimą. Moksleiviams taip pat buvo smalsu, kaip ir kodėl apsisprendžiau kandidatuoti į EP, ar tarpusavyje bendrauja visi Lietuvos atstovai Europos Parlamente. Kriūkų jaunimas taip pat domėjosi, į ką Lietuva ketina labiau investuoti: į mokslo inovacijas ar į žemės ūkį. Turiu pripažinti, kad šis pasikalbėjimas labai maloniai mane nustebino tiek mokinių aktyvumu, tiek domėjimosi sritimis ir nuoširdžiu susirūpinimu.

Iš Kriūkų išskubėjome aplankyti Zyplių dvaro. Lukšių seniūnas Vidas Cikana papasakojo, kaip 2001 m. pradėjo gaivinti Zyplių dvarą, kuris tapo rajono kultūros židiniu. Kartu su tautodailininkais, miestelio gyventojais sutvarkė parką, buvusiose arklidėse įsteigė muziejų, galeriją. Zyplių dvare kasmet vyksta tautodailininkų pleneras „Zyplių žiogai“, čia atvyksta neįgaliųjų draugijų menininkai, rengiami koncertai, kūrybiniai vakarai. Tokios bendruomeniškos pastangos ir seniūnijos iniciatyva bei rūpestis savo aplinka, žmonių užimtumu bei kultūriniu gyvenimu – yra labai svarbūs ir nemaža dalimi prisideda prie to, kaip žmonės jaučiasi kasdien.

Po pietų Šakių rajono savivaldybėje susitikau su rajono meru Juozu Bertašiumi. Meras pasakojo apie europinius projektus, vykdomus Šakių rajone, pasidžiaugė kad statomas baseinas, kurio ankščiau rajone nebuvo. Domėjausi kokia situacija yra su atliekų tvarkymu jų rajone.

Po vizito pas merą aplankytieji Lukšių V. Grybo gimnazijos moksleiviai domėjosi apie darbą Europos Parlamente, domėjosi pastarųjų dienų aktualijomis. Jau nuskambėjus skambučiui, pakvietus visu dalyvauti Žaliojo kodo konkurse, labiausiai nustebino tai, kad vietoje pabaigos “šurmulio” išgirdau klausimą: „Gal dar galit daugiau papasakoti?“. Pasilikti bent keliomis akimirkomis ilgiau ir atsakyti į smalsius klausimus – buvo tikrai malonu.

Apsilankymą Lukšių mokykloje keitė Gelgaudiškio apylinkės, kur bendruomenės pirmininkė Genė Žilinskienė, Kultūros centro direktorius Edgaras Pilypaitis prie Gelgaudiškio dvaro sodybos pasakojo apie dvaro istoriją ir vykdomus renovacijos projektus, ateities planus. Kultūros centre susitikusi su bendruomene, toliau stebėjausi šio krašto žmonių aktyvumu ir gyvu domėjimusi apie Europos Sąjungos pradžią, jos ateitį ir plėtrą, Gruzijos ir Turkijos galimybes prisijungti, smalsavimu, kas iš Lietuvos atstovų EP yra žinomiausias ir matomiausias Europos Parlamente. Žmonės labai nuoširdžiai teiravosi, kaip tarpusavyje bendrauja Lietuvos Europos Parlamento nariai ir Lietuvos Respublikos Seimo bei Vyriausybės atstovai, rūpinosi, kas kalbama EP apie Kaliningrado srityje statomą atominę elektrinę ir kodėl EP nerodo taupymo pavyzdžio, kiekvieną mėnesį savaitei vykdamas posėdžiauti į Strasbūrą (o tai kainuoja milijonus eurų).

Nors diena buvo labai intensyvi, labiausiai širdis džiaugiasi, kad bendravimas – tiek apie kasdienybę, tiek apie rūpesčius ar problemas – buvo visiems įdomus ir, bent jau man pasirodė, nuoširdus. Dėkoju visur lydėjusiai Violetai Simonavičienei, TS-LKD skyriaus pirmininkui Algirdui  Klimaičiui bei visiems prisidėjusiems prie šio vizito Šakių rajone. Artimiausiu metu tikiuosi aplankyti Kauno rajoną, Klaipėdą, Uteną.

M.Mikulėno nuotraukos

Read Full Post »

Savaitė prabėgo neįtikėtinai greitai: daugybė besitęsiančių klausimų, naujų minčių, bendravimo su kolegomis Europos Parlamente, pasirengimas artėjančiai plenarinei sesijai Strasbūre.

Tačiau šįkart norėčiau pasidalinti ne aktualių klausimų virtine, o pirmadienio prisiminimais ir mintimis čia, Lietuvoje, viešint Telšių Žemaitės gimnazijoje. Ypatinga ši viešnagė tuo, kad ji sujungia du man labai artimus  – “Misijos Sibiras“ ir Lietuvos laisvės kovotojų – partizanų – atminimui skirto grupės “Skylė“ albumo “Broliai“ projektus. Ir gražią idėją – sujungti bendram tikslui žmones, besistengiančius, jog istorinė mūsų tautos atmintis (skaudi, tačiau įprasminta pasiaukojusiai kovojusių už laisvą valstybę) būtų gyva laisvoje Lietuvoje augančių piliečių mintyse.

Telšių mokykla – pirmoji, kurią aplankėme puoselėdami istorinės atminties saugojimo idėją. Šių metų “Misijos Sibiras“ dalyviai Eugenijus ir Robertas papasakojo trėmimų istorijas, prie kurių teko gyvai “prisiliesti“  šių metų ekspedicijos į Sverdlovsko sritį metu.  Beveik  šimtas telšiškių bene pirmieji iš bendraamžių gyvai klausėsi Aistės Smilgevičiūtės ir Roko Radzevičiaus atliekamų albumo “Broliai“ dainų, su priskirta dedikacija “už žemę, kurioj mes visi prasidėjom“.

Dar iki Kalėdų ketiname su tokia pačia iniciatyva aplankyti ir Klaipėdą, Kauną bei Kėdainius. Pati džiaugiuosi turėjusi galimybę prisidėti prie šių iniciatyvų įgyvendinimo ir tikiuosi, kad taip netolimos, tačiau nelengvos praeities prisiminimai paskatins jaunąją kartą ne tik prisiminti, bet ir su nauju požiūriu įvertinti kiekvieno iš mūsų galimybę gyventi, kurti ir augti laisvoje valstybėje ir pastangas, kasdienį rūpestį sava šalimi, miestu, bendruomene.

Read Full Post »

Trumpoji sesija Briuselyje bėgte prabėgo.  Joje – svarstymai dėl alternatyvaus investavimo veiklos reglamentavimo,  nepanaudoto ES biudžeto lėšų skyrimo energetinio efektyvumo projektams, dėmesys moksliniams tyrimams bei galimybėms stiprinti ESBO.

Po diskusijų vakar vakare, šiandien patvirtintas sprendimas skirti 146 milijonus eurų nepanaudotų ES lėšų energijos taupymui, energetikos efektyvumui. Tad jau per artimiausius mėnesius įsigalios sprendimas, kuriam  pritarė 582 europarlamentarai – iš nepanaudotų ES lėšų bus kuriamas naujas fondas, kurio paskirtis –  parama viešųjų ir privačių pastatų atnaujinimui.  Tikimasi, kad naujoviškos šildymo, elektros generavimo, energijos kaupimo, gatvių apšvietimo sistemos  prisidės prie energijos išteklių  tausojimo ir efektyvesnio panaudojimo.

Svarstant šį projektą, palaikiau Europos Komisijos siūlymą peržiūrėti lėšų pagal minėtą programą skyrimo tvarką, atsižvelgiant į efektyvaus energijos vartojimo skatinimą, nes kalbėdami apie šią paramą ir apie paramą atsinaujinančiai energetikai apskritai, negalime turėti vieno atsakymo, tinkamo visai ES – turime atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės situaciją, ypač dėl energetinės nepriklausomybės.

Ir apie tokį požiūrį neturėtume kalbėti vien finansinės krizės šviesoje, kadangi, ekonomikai pasiekus normalų ciklą, energijos efektyvumo klausimas niekur nedings. Valstybės narės turėtų turėti galimybę lanksčiau reaguoti į besikeičiančias aplinkybes ir taip skatinti energijos vartojimo efektyvumą, energijos diversifikavimą ir nepriklausomybės didinimą.

Šiandienos plenarinėje sesijoje svarstytas ir pranešimas dėl ES mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo. Po konsultacijų su Lietuvos jaunaisiais mokslininkais, pritardama iniciatyvai dėl bendrųjų mokslinių tyrimų programų įgyvendinimo paprastinimo, atkreipiau dėmesį į poreikį sudaryti lygias galimybes dalyvauti mokslinėje veikloje. Kalbu apie  būtinybę sukurti vienodas sąlygas mokslinių tyrimų programose dalyvauti mokslininkams iš visų ES šalių, numatytant vienodą atlygį už mokslinę veiklą ir neskirstant mokslininkų pagal jų valstybės pragyvenimo lygį,  mokslo institucijų dydį, finansinį pajėgumą ar mokslinių tyrimų sritis. Nes mokslinė pažanga yra visos bendrijos, o ne atskiros valstybės reikalas.

Read Full Post »

Older Posts »