Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for 24 lapkričio, 2010

Šiandien Europos Parlamentas didžiąja dauguma patvirtino pranešimus dėl informacijos teikimo apie vaistus. Jais siekiama patobulinti dabar veikiančius reglamentą ir direktyvą taip, kad ES būtų išgyvendinta galimybė klaidinti vartotoją reklamine medžiaga, o pateikiama informacija apie vaistus būtų objektyvi, moksliškai pagrįsta ir lengvai pasiekiama.

Jautriausios problemos vartotojui šiandien – tinkamos ir suprantamos informacijos apie vaistus prieinamumas ir reklamos, ypač užslėptos reklamos, neretai klaidinančios vartotoją, klausimas.

ES valstybėse yra nevienoda situacija dėl visuomenės galimybės gauti informaciją apie vaistus – tampa keblu atskirti, kuo skiriasi informacija nuo reklamos, tad posėdžio metu išsakiau prašymą europarlamentarams palaikyti poziciją, kuria siekiama aiškesnio “reklamos“ ir “informavimo“ sąvokos apibrėžimo.

Kalbant apie Lietuvą – pirmiausia svarbu pažymėti, kad suvartojame milžiniškus kiekius vaistų: per metus kompensuojamiesiems išleidžiame daugiau kaip 700 mln. litų, o patys papildomai suvalgome dar daugiau kaip už 100 mln. Šiek tiek baugina tai, kad ypatingai “draugiškai“ elgiamės su antibiotikais: tyrimai rodo, kad beveik ketvirtadalis lietuvių gerti antibiotikus nusprendžia patys.

Tiesa, grįžtant prie informacijos apie vaistus, receptinių vaistų reklama Lietuvoje draudžiama ir gana stipriai reglamentuojama, įsigaliojus naujai Farmacijos įstatymo redakcijai, vaistinėms uždrausta taikyti nuolaidas, teikti dovanas ar lengvatas už kompensuojamųjų ir receptinių vaistų įsigijimą, nes tai irgi skatina besaikį vaistų vartojimą, nors pažeidimų, kai informacija pripažinta klaidinančia ar neobjektyvia, skatinančia neracionaliai vartoti vaistus – būta daugiau nei dvidešimt.

Tačiau kur kas labiau neramina nereceptinių vaistų grėsmės: dėl pastarųjų reklamos, vaistų vartojimas Lietuvoje yra išties labai didelis, tačiau mažesniu sergamumu ar ilgesne gyvenimo trukme ES lygiu pasigirti, deja, negalime.

Akivaizdu, kad rasti balansą tarp informacijos ir reklamos, šioje srityje rasti nelengva. Tačiau esu tikra, kad būtent politikų ir specialistų pareiga yra apsaugoti pacientus nuo neteisingos arba klaidinančios informacijos – tik tuomet galės būti įgyvendintas Europos Sąjungoje deklaruojamas vartotojų, šiuo atveju, pacientų sąmoningumo principas ir siekis, kad iš dalies piliečiai būtų patys atsakingi už savo sveikatą.

Nuo paslėptos reklamos būtina saugoti ne tik pacientus, bet ir gydytojus – kadangi jų ryšys gydymo procese itin svarbus.

Tuomet galbūt pavyks išvengti vienos prasčiausiai sveikatos apsaugos kokybę užtikrinančių šalių Europoje etiketės (“EuroHealth Consumer Index 2009″ duomenimis, tarp 33 šalių Lietuva užima 29 vietą). Ir, pasak tyrimo rengėjų, tokį Lietuvos vertinimą nemaža dalimi lėmė mūsų farmacijos politika: žmonės gauna per mažai žinių apie vaistus, nors ir turime valstybinę duomenų bazę. Tačiau panašu, kad populiaresnės yra nevalstybinės, kuriose rastume ir informacijos, deja, ne visada kvepiančios objektyvumu ir skatinimu racionaliai vartoti.

Read Full Post »