Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for 13 gruodžio, 2010

Jau prasidėjus plenarinei sesijai Strasbūre, keletas žadėtų įspūdžių iš Europos Parlamento ir JAV kongresmenų delegacijos susitikimo San Franciske.

Europos Parlamento delegacija bendradarbiavimui su JAV, kuriai priklausau, ir JAV Kongreso nariai du kartus per metus susitinka aptarti dvišalių santykių, aktualių problemų, JAV ir ES skirtingų ar panašių požiūrių į užsienio, aplinkos, energetikos, finansų politikos klausimus.

Šįsyk susitikimui pasirinktas Kalifornijos valstijos San Francisko miestas ir Silicio slėnis (Silicon Walley) Palo Alto miesto pašonėje.

Susitikime aktualiausiomis temomis buvo finansinė krizė, energetinis ir duomenų saugumas.  Kalbant apie krizę, nuomonės ir nuotaikos pakankamai skirtingos: jei ES stebime atsigavimo ženklus, tai JAV atstovai išsakė nuomonę, kad artimiausiu metu pagerėjimo nesitikintys, o pastangos suvaldyti recesiją – didžiulis iššūkis. Nuolatinės diskusijos ir politinės kovos vyksta tarp dviejų stovyklų: nuolat ieškoma apsisprendimo, ar investuoti (į švietimą, aplinkosaugą ir pan.), ar mažinti mokesčius.

Kaip ir buvo galima tikėtis, neliko neaptarta WikiLeaks ir duomenų apsaugos, asmenų privatumo problematika. Diskusijose apie tai, kad būtina užtikrinti saugumą, o ypatingai technologijų ir informacijos amžiuje, kai ginklus keičia interaktyvūs išpuoliai ir kibernetiniai karai, svarstyta, jog neišvengiamai teks susimąstyti apie konkrečią struktūrą, kuri rūpintųsi šios srities saugumu.

Asmenų privatumo klausimas neretai siejamas su taip vadinamu PNR (Passengers name register) – keleivių vardų registru. Tai sistema, kurią, kaip kovą su teroristiniais išpuoliais taiko JAV. Tačiau kyla karštų diskusijų, ar nepažeidžiamos žmogaus teisės. Viena vertus ši sistema jau leido pajusti efektyvumą (būtent taip pavyko susekti asmenį, atsakingą už sprogimus Mumbajuje), tačiau visada išlieka klausimas, kiek kiekvienas iš mūsų norime prarasti savo privatumą. Tiesa, JAV struktūros tikina, jog saugumo tikslais surinktų duomenų daugiau niekam nenaudoja.

Neliko neaptartas ir energetinio saugumo klausimas bei klimato kaitos iššūkiai. JAV pripažįsta Klimato kaitą, tačiau patys teigia bijantys radikalių sprendimų permainoms siekti. Bent jau šiuo metu JAV atstovai rodė didesnį susirūpinimą vandens ištekliais ir jo tiekimu vartotojams. Būtent Kalifornijos mokslininkai dar prieš metus atkreipė dėmesį į pavojus, kylančius dėl didėjančio gėlo vandens išteklių eikvojimo ir į tai, kad jau susiduriame su besibaigiančių atkuriamų vandens resursų grėsme. JAV tikino atsargiau žiūrėsianti ir į naftos gavybos jūroje procesą, tačiau visgi pasisakymuose pabrėžė, jog Aliaskos potencialas dar neišnaudotas ir, kad vietiniai gyventojai neva sutinka su tuo.

Aptartos ir spaudoje pasirodžiusios žinutės dėl JAV politikos taikaus atomo klausimu – branduolinių jėgainių. Entuziastai teigia, kad naujos kartos, aukštus saugumo standartus atitinkantys reaktoriai, turėtų būti sparčiau statomi, iki 2030 ketinama statyti bent 45, o gal net ir 100. Kongrese nėra vienos nuomonės – branduolinės energetikos šalininkai teigia, jog tai padėtų sumažinti CO2 emisijas, tuo tarpu likusieji tikina, kad JAV paprasčiausiai nebeturi kur laidoti braduolinių atliekų, todėl naujų jėgainių statyba – neįmanoma.

Visgi kalbant apie kitas, mažiau rizikingas energetikos sritis – atsinaujinančius išteklius, reikėtų paminėti, kad JAV tokios energijos dalis sudaro 30 proc., Kalifornijoje – 20%. Tie skaičiai, pasak pačių amerikiečių, galėtų būti dar didesni – vien Kalifornijoje saulėtų dienų per metus yra 80%.

Tiesa, lankantis Kalifornijoje nesunku buvo pastebėti, kad aplinkosaugos požiūriu valstijos labai skiriasi: Kalifornijoje iš karto akį patraukia pastatai, kuriems suteikti energetinio efektyvumo sertifikatai, dėmesys atliekų tvarkymui.

Akivaizdu, kad atsinaujinančia energija čia ypatingai rūpinasi pačios privačios kompanijos. Lankantis Silikono slėnyje, visos kompanijos pabrėžė savo indėlį ir didžiulį dėmesį žaliajai energetikai ir efektyvumui.

Kalbant apie mokslo ir inovacijų centro įsikūrimą Silikono slėnyje – jis neabejotinai siejamas su San Francisko apylinkėse esančiais stipriais universitetais – Berkley ir Stanfordo. Slėnis įkurtas mokslininkams ieškant vietos darbui, kuriant įmones ir mokslo centrus. Žemę jie supirko iš vietinių ūkininkų, kurie plantacijose augino apelsinus.

Vizito metu teko aplankyti pasauliniu lygiu žinomas kompanijas  – CISCO, EBAY (PayPAL), INTEL ir GOOGLE. Visos šios įmonės skirtingos savo darbo organizavimo principais, bet visos panašios darbų, pelno apimtimis. EBAY statistiškai per vieną sekmadienį parduoda apie 6.5 mln. daiktų, tai reiškia, kad sistemoje lankosi ne mažiau kaip 10 mln. žmonių. Kas 3 sekundes yra parduodama batų pora, kas minutę – automobilis. Visas procesas yra stebimas 12 žmonių, kurie dirba it skrydžių valdymo centras – nuolatinė dinamika tarp daugybės kompiuterių ir kintančių diagramų. Tačiau nežiūrint į tai, kad veiklos efektyvumas nuolat sekamas ir skrupulingai matuojamas, ypatingai didelis dėmesys skiriamas ir šių kompanijų socialinei atsakomybei: tiek patalpos, tiek visas kolektyvas stengiasi būti “draugiškais“ gamtai ir tausoti išteklius bei skleisti žalias idėjas, visos šios kompanijos beatodairiškai didžiausią dėmesį skiria žmonėms – jų kūrybiškumui, labai daug investuoja į specialistų rengimą, tyrimus, remia pasaulines kampanijas už kovą su skurdu, sunkiomis ligomis.

Read Full Post »