Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for 2011 liepos

Išpuolis prieš Norvegiją Osle ir Utojos saloje, kai penktadienio popietę Oslo centre nugriaudėjo stiprus sprogimas, o Utojoje užpuolikas pradėjo šaudyti į beginklius jaunimo stovyklos dalyvius – giliai sukrečiantis ir sunkiai suvokiamas.

Daugybę žmonių gyvybių nusinešęs teroro proveržis – tragedija ne tik aukų artimiesiems ir patyrusiems šio baisaus įvykio akimirkas, bet ir visai šaliai.

Bet koks fundamentalizmas, ar jis būtų politinis, ar religinis, niekada neatneša nieko pozityvaus ir negali būti pateisinamas.

Po šio gilaus sukrėtimo norvegų tautai norisi linkėti ištvermės ir susitelkimo bei tikėtis, kad net ir išgyvenusi šį siaubą ji ir toliau puoselės atviros ir brandžios demokratijos vertybes, kurios jau eilę metų buvo būdingos šiai šaliai.

Reklama

Read Full Post »

Vasara įsibėgėjo. Tai žymi ir karščiai, ir iki šiol Lietuvai nebūdingos liūtys, kurių nepavyko išvengti ir jubiliejinio dviračių žygio “Suk į dešinę“ dalyviams.

Džiaugiuosi, kad įpusėjus žygiui, Telšiuose, bent porai dienų turėjau galimybę prisijungti prie daugiau nei 40 ištvermingai dviračiais minančių žygeivių.

Lydimi malonių ir šiltų susitikimų su vietos žmonėmis, dalijimosi ir kasdieniais rūpesčiais ir džiaugdamiesi unikaliais gamtos kampeliais bei kultūros paveldu, aktyviomis bendruomenėmis ir vietos tradicijomis, aplankėme  Alsėdžius, Žemaičių Kalvariją, Gegrėnus, Platelius, Plungę ir Beržorą.

Tai buvo puiki proga aplankyti bene gražiausiu metu žalumoje ir gyvybėje paskendusius Lietuvos miestus ir miestelius, pabendrauti su žmonėmis, priėmusiais labai šiltai ir kvietusiais sugrįžti.

Read Full Post »

J. E. dr. Helmut KOLLER
Nepaprastajam ir įgaliotajam Ambasadoriui

Austrijos Ambasada
Gaono 6
LT-01131 Vilnius

Vilnius, 2011 m. liepos 18 d.

Dėl nepagrįsto ir skuboto Austrijos sprendimo paleisti įtariamąjį karo nusikaltimais Sausio 13 byloje

Gerbiamas pone Ambasadoriau,

Jums yra gerai žinoma 1991 m. sausio įvykių reikšmė taikioje ir neginkluotoje Lietuvos laisvės kovoje ir visiems Lietuvos žmonėms šventa jos aukų atmintis. Vien sausio 13-osios naktį tankų vikšrais ir smogikų kulkomis buvo nužudyta 14 ir sužalota 1000 tik dainomis ir vėliavomis „ginkluotų“ žmonių, kurie buvo susirinkę gyva siena sulaikyti okupacinės kariuomenės vykdomą suverenios valstybės strateginių objektų šturmą. Šiais metais, tikriausiai ir Jums dalyvaujant, minėjome šių tragiškų įvykių 20 metų sukaktį.

Sausio 13 byloje įtariamiesiems inkriminuojamos karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui veikos. Už šį nusikaltimą prieš žmones, laisvę ir demokratiją turi atsakyti ir tie, kurie davė įsakymus, ir tie, kurių rankomis šis nusikaltimas buvo įvykdytas. Teisingumo įvykdymas šioje byloje yra įsipareigojimas prieš žuvusiųjų artimuosius, nacionalinės svarbos dalykas.

Visiškai nesuprantama, kodėl Austrija, sulaikiusi įtariamąjį tokios kategorijos byloje pagal Europos arešto orderį, nesilaikydama nei nusistovėjusios europinės praktikos, nei savo pačios nustatytų terminų, nei elementarios logikos, nepateikusi oficialaus prašymo Lietuvos institucijoms dėl paaiškinimo, ir nesulaukusi tą pačią dieną atsiųstos papildomos informacijos, po paros jam leido išvykti už Europos Sąjungos ribų.

Bet kokie procedūriniai ar lingvistiniai tokio sprendimo pagrindai šioje situacijoje negali būti pasiteisinimu. Jei būta kokių nors neaiškumų, atsakingos institucijos privalėjo sprendimą priimti tik sulaukusios paaiškinančios informacijos. Aukštas kaltinamojo karinis rangas ir toli siekiantys ryšiai nedaro jo „privilegijuotu“ – jam turi būti laikomos tos pačios procedūros ir terminai kaip ir visiems kitiems sulaikytiesiems pagal Europos arešto orderio procedūrą.

ES teisės aktai neleidžia iš esmės kvestionuoti ar peržiūrėti kitos ES šalies narės išduoto arešto orderio pagrįstumo. Visas teisinis ES valstybių bendradarbiavimas, įskaitant ir Europos arešto orderio procedūrą, yra pagrįstas abipusio teisminių institucijų sprendimų pripažinimo ir tarpusavio pasitikėjimo principu.

Tegalime tik konstatuoti, kad skubotas ir neapgalvotas Austrijos sprendimas padarė neatitaisomą žalą ne tik pačios bylos eigai, sudavė smūgį teisingumo laukiantiems aukų artimiesiems ir visiems Lietuvos laisvę gynusiems žmonėms, bet ir visuomenėje pasėjo abejonę Europos Sąjungos

deklaruojamų pamatinių žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių vertybių tikrumu, nepasitikėjimą skelbiamais teisingumo ir teisės viršenybės bei solidarumo tarp Europos Sąjungos šalių narių principais, atvėrė kelią euroskepticizmo plitimui ir abejonėms visu Europos Sąjungos projektu.

Padarytą žalą galėtų sušvelninti nebent oficialus ir viešas Austrijos atsiprašymas, atsakingų už šį Austrijos institucijų sprendimą išaiškinimas ir patraukimas atsakomybėn.

Prašydama Jūsų perduoti šią žinią atsakingiems Austrijos politikams ir pareigūnams, tuo pačiu, Jūsų Ekscelencija, įteikiame Jums specialiai Sausio įvykių dvidešimtmečio proga išleistą knygą “Sausio 13-oji. Išsaugoję laisvę“, leidinį, kuriame pateikiami žmonių liudijimų, atsiminimų fragmentai, nuotraukos bei istorinė tų dienų kronika.

Pagarbiai,

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
Europos Parlamento narė

Read Full Post »

Liepos 15 d. Lietuvos pareigūnai buvo informuoti, kad liepos 14 d. Austrijoje pagal 2010 m. spalio 18 d. išduotą Europos arešto orderį buvo suimtas įtariamasis Sausio 13-osios byloje Rusijos pilietis Michailas Golovatovas.  Naktį iš liepos 15 į 16 d. Lietuvą jau pasiekė patvirtinimas, kad įtariamasis paleistas. Nepaisant to, kad pagal ES nustatytas teisines procedūras Lietuvos Respublikos prokuratūra palaikė kontaktą su atitinkamomis Austrijos institucijomis ir perdavė visą reikalautą informaciją, o taip pat ir politiniame lygmenyje vyko kontaktai dėl šio įtariamojo perdavimo Lietuvai, KGB pulkininkas praėjus vienai parai buvo paleistas ir šiuo metu jau yra Rusijos Federacijos teritorijoje, jo paleidimo priežastys ir skubotumas nėra įtikinamai paaiškinti.

Austrijai yra žinoma, kad Sausio 13-osios byla Lietuvai yra nacionalinės svarbos klausimas, joje įtariamiesiems inkriminuojamos veikos yra kvalifikuojamos kaip karo nusikaltimai ir nusikaltimai žmogiškumui. Todėl skubotas Austrijos pusės sprendimas paleisti įtariamąjį tokios kategorijos byloje yra visiškai nepateisinamas. Paprastai sprendimus dėl įtariamųjų perdavimo kitai ES šaliai narei Austrijos institucijos priima per daug ilgesnį laikotarpį – nuo 10 iki 40 dienų.

Austrijos pusei matyt sunku paaiškinti, kad KGB pulkininką saugo nematoma, bet toli siekianti ranka iš ES užribio ir baimė susipykti su strateginiu partneriu energetikoje, nuo kurio priklauso Austrijos kaip rusiškų dujų paskirstymo centro Europos Sąjungoje ambicijos.

Stojimo į ES derybų tam tikroms Balkanų šalims pagrindinė sąlyga buvo įtariamųjų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui bylose sulaikymas ir perdavimas teismui. Kaip galime  reikalauti iš kitų, jei ES viduje nesilaikome savo pačių reikalavimų? Nuo ko priklauso įtariamųjų ekstradicija – nuo teisės viršenybės, teisingumo ir moralės principų, ar nuo nacionalinių interesų? Nejauku, kai kyla abejonių ar nėra taikomi dvigubi standartai karo nusikaltimų ir nusikatimų žmogiškumui bylose.

Net jei Austrija pateiks paaiškinimą, įvyko nepataisomas faktas – Austrijos neapgalvoto veiksmo pasekoje prarasta galimybė žymiai pasistūmėti į priekį šioje Lietuvos žmonėms ir Europos Sąjungos pamatinėms vertybėms ypač svarbioje byloje. Šiais metais minint Sausio 13-osios įvykių 20-ąsias metines, žuvusiųjų artimiesiems, nukentėjusiesiems ir visiems Lietuvos nepriklausomybės rėmėjams buvo suduotas skaudus smūgis, netikėtas, nes Austrija ir Lietuva priklauso tai pačiai teisės viršenybės, solidarumo ir teisingumo principus deklaruojančiai Europos Sąjungai.

M. Mikulėno piešinys

Read Full Post »

Praėjusią savaitę vykusi Strasbūro plenarinė sesija – šią vasarą paskutinė. Pagrindiniai sesijos akcentai: Vengrijos pirmininkavimo įvertinimas, Lenkijos pirmininkavimo prioritetų aptarimas, balsavimai dėl genetiškai modifikuotų organizmų auginimo, maisto ženklinimo. Taip pat praėjusią savaitę Europos liaudies partijai, kurios šeimai priklauso mūsų TS-LKD, sukako 35 m. Kaip pažymėjo partijos pirmininkas W. Martensas, „rinkimams vejant rinkimus, mūsų politinė šeima įgauna vis didesnį piliečių pasitikėjimą visoje Europoje“.

Kaip visad plenarinė sesija buvo intensyvi. Teko nemažai pasisakyti aktualiais darbotvarkės klausimais: apie GMO auginimą, dėl energetikos infrastruktūros prioritetų 2020 m. ir vėliau, dėl Europos Komisijos penktosios sanglaudos ataskaitos ir sanglaudos politikos strategijos po 2013 m. Vyko intensyvios diskusijos apie Vengrijos pirmininkavimą 2011 m. pirmoj pusėj. Mano nuomone, kad Vengrija daug pasiekė, kuriant stiprią Europą – šalių narių biudžetų koordinavimo, ekonominio valdymo, Dunojaus strategijos, romų integravimo, Vakarų Balkanų ir kitose srityse. Taip pat teikė nuoseklų dėmesį istorinės atminties skatinimo ir totalitarinių režimų Europoje įvertinimo klausimui. Birželio 8 d. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos išvados padėjo solidų pagrindą tolimesniems žingsniams sekančiame pirmininkavimo laikotarpyje. Vienas jų būtų pozityvus sprendimas dėl finansinės ES pagalbos įkuriant Europos atminties ir sąžinės platformos būstinę Briuselyje – taip patvirtintume, kad istorinės atminties skatinimas ES lygiu yra mūsų visų reikalas.

Be abejo, aptariant Vengrijos pirmininkavimą tolygus dėmesys buvo skiriamas ir liepos 1 d. prasidėjusiam Lenkijos pirmininkavimui ES. Pirmininkavimo prioritetus Strasbūro plenarinėje sesijoje pristatė Lenkijos ministras pirmininkas D. Tuskas, vyko iškilmingas posėdis, kuriame svečiavosi Lenkijos Prezidentas B. Komorowskis. Lenkija perima pirmininkavimą tokiu metu, kai susirūpinimą tebekelia netolygus ekonomikos atsigavimas, Graikijos skolų krizė ir politinis nestabilumas Šiaurės Afrikoje. Vienas iš ateinančio pusmečio Lenkijos prioritetų – pasiekti, kad ES šalys labiau koordinuotų savo veiklą ir dėl to ekonomika atsigautų sparčiau, būtų kuriama daugiau darbo vietų.

Sesijoje taip pat balsavome dėl gana kontraversiško klausimo – GMO auginimo ir pritarėme leidimui, kad valstybės narės galėtų apsispręsti pačios. 61 procentui Europos gyventojų iš GMO pagamintų maisto produktų vartojimas kelia nerimą ir tokia pati dalis europiečių nepritaria paskatoms plėtoti iš GMO pagamintų maisto produktų gamybą, tačiau reikia pripažinti, kad nemaža dalis (21 proc.) Europos gyventojų – GMO vertina palankiai ir teigia tikį, jog žalingo poveikio ateities kartoms jie neturėtų sukelti.

Dėl teigiamo ar neigiamo poveikio – nei vieni, nei kiti argumentai nėra iki galo pagrįsti moksliškai. O tai reiškia, kad neįmanoma rasti visoms valstybėms vienodo sprendimo. Todėl siūlymas leisti valstybėms pačioms suteikti galimybę riboti GMO auginimą jų teritorijose, manau, kad labai teisingas ir sveikintinas.

Tačiau man pačiai visos savaitės akcentu tapo Valstybės dienos minėjimas Europos Parlamente Strasbūre. Nors Tautiška giesmė viso pasaulio lietuvių giedama jau porą metų, tik šiemet pavyko inicijuoti visų bendrą susibūrimą. 20 val. vietos (21 val. Lietuvos laiku) Parlamento kieme kartu su kolegomis europarlamentarais, padėjėjais, EP darbuotojais bei žurnalistais iš Lietuvos sugiedojome Lietuvos himną, kuris vedamas prof. V. Landsbergio, nuskambėjo ypač jautriai ir nuoširdžiai. Džiaugiuosi, kad šia gražia proga pavyko kartu ir ilgiau pavakaroti.

G.Uzdilaitės nuotraukos

Susitelkimo jausmas, apjungiantis bendraminčius, lydėjo ir savaitgalį, lankantis TS-LKD partijos sąskrydyje Plungės rajone. Šalia tradiciškai vykstančių sąskrydžio sportinių rungčių, Tarybos posėdžio, bendravimo su TS-LKD skyrių nariais, grupės „Skylė“, E. Sipavičiaus koncerto, kartu su Vilniaus m. skyrių Sueigos lyderiu M. Adomėnu partiečius sukvietėme pasidalinti mintimis apie Laisvės kovų atminimą kuriant šiandienę Lietuvą.

M.Mikulėno nuotraukos

Savaitės pabaigą su mintimis apie vieningą Lietuvą, nesusipriešinusią ir siekiančią bendro tikslo, apvainikavo pergalės. Jaunų sportininkų – Lietuvos jaunimo krepšinio rinktinės – pergalė Pasaulio krepšinio čempionate. Tad šiandienos įrašą tuo ir užbaigčiau –  
mes laimėjom!

Read Full Post »

Vakar Europos Parlamentas balsavo dėl vartotojų informavimo apie maisto produktus. Pagrindinis principas, kurį siekiama įgyvendinti keičiant iki šiol galiojusią informacijos apie maistą teikimo vartotojams tvarką – vartotojo teisė gauti tiek informacijos apie maisto produktą ir tokiu būdu, kad jis, remdamasis ta informacija, galėtų  sąmoningai rinktis maisto produktus savo kasdienei mitybai.

Įgyvendinant minėtajį principą, siekiama nustatyti, kokia informacija turi būti pateikiama apie produktą, kur ji turi būti pateikiama ir kokio pobūdžio informacija laikoma klaidinančia.

Priėmus sprendimą dėl informacijos apie maisto produktus, turėtų sumažėti ir šiuo metu labai dažnų vartotojų skundų, kad maisto produktų etiketės yra klaidinančios – sudėtyje nurodytos ne visos medžiagos, nenurodyti pakaitalai, neaiškiai arba mažomis raidelėmis surašyta informacija, paveiksliukai gražesni nei patys produktai ir panašiai. Todėl nustatyti, kokia informacija privalo, kokia gali, o kokia negali būti pateikiama vartotojui – buvo labai svarbu.

Įsigaliojus naujajai tvarkai, visokiems klaidinantiems teiginiams apie tai, kad maisto produktas lieknina, gerina regėjimą, suteikia jėgų vietos nebeturėtų likti. Tokie, moksliškai neįrodyti reklaminio pobūdžio teiginiai bus draudžiami.

Tiesa, teikiant informaciją vartotojui, nemenka rizika prieiti ir prie kito kraštutinumo – per didelio informacijos kiekio. Per didelis informacijos kiekis, viena vertus, apsunkintų vartotoją, versdamas jį tapti mitybos specialistu, antra vertus, norint pateikti daug informacijos (ir dar įskaitomu šriftu), reikia daug vietos, o tai reiškia – pakuočių ir taros didinimą (dažnai vartotojai skundžiasi, kad turi pirkti produktą didelėmis pakuotėmis, kurių jam nereikia), taigi – pakuočių atliekų didinimą; o pakuočių kainos būtų neišvengiamai perkeltos ant vartotojų pečių.

Kitas aspektas dėl per daug informacijos – ar įmanoma surinkti tiek informacijos? Pvz., Parlamente ilgai svarstyta, kaip žymėti kilmės šalį. Buvo siūlymų, žymėti tiek mėsos, tiek pieno, tiek vaisių ar daržovių ir jų produktų kilmės šalį. Tokiu atveju tiek visų pirma gamintojas, tiek pardavėjas turėtų išsiaiškinti, kur, pvz., karvė, iš kurios pieno išspaustas sūris, augo. Dėl kokių nors priežasčių nusprendęs naudoti kitoje valstybėje esančio ūkio tiekiamą pieną, iškart turėtų keisti pakuotę ar bent etiketę. Tas pats su vaisių sultimis. Kiekvienu atveju reikėtų aiškintis, iš kokios valstybės įvežti vaisiai, o keičiant tiekėją – keisti etiketes. Akivaizdu, kad etiketės keitimo kaina gultų ant vartotojų pečių. Suprantama, vartotojas norėtų žinoti, iš kur jo perkamas produktas ar net jo dalys, tačiau ar pasiruošęs už tai mokėti daugiau?

Taip pat, siekiant kovoti su vis labiau plintančiu europiečių nutukimu, aiškiai bus žymima produkto maistinė vertė ir sudėtinių dalių (angliavandenių, riebalų, baltymų, druskos, cukraus) kiekis. Ženklinami bus mėsos ir augaliniai produktai, taip pat turės būti nurodomi maisto produktų pakaitalai, ar mėsa vientisa, ar sujungta iš gabaliukų, kokių alergenų grėsmė galėtų kilti vartojant vieną ar kitą pasirinktą produktą ir pan.

Griežti reikalavimai dėl informacijos pateikimo būtų nemaža našta pirmiausia smulkiesiems prekeiviams, prekiaujantiems nepakuotais, savo iškeptais ar pagamintais produktais. Taip pat – ir viešojo maitinimo įstaigoms, kurių valgiaraščiai, jei joms būtų taikomi reikalavimai, taptų enciklopedija, išvardinančia visas sudedamąsias dalis. Šiems prekeiviams padarytos išimtys ir nebus privalomai ženklinamas nefasuotas parduodamas maistas.

Dėl šio teisės akto jau sutarta su ES Taryba, todėl nebeliko kliūčių jo įsigaliojimui. Jis turės būti įgyvendintas per trejus metus, o reikalavimas etiketėje nurodyti maisto medžiagų kiekį – per penkerius metus.

Read Full Post »

Read Full Post »

Older Posts »