Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for 9 rugsėjo, 2011

Šią savaitę pompastiškai paleistas Rusijos dujų srautas “Nord Stream” vamzdžiu. Pavasarį su tokia pačia pompastika buvo skleidžiama žinia, kad šio dujotakio projekto poveikis Baltijos jūrai  – netgi mažesnis, nei tikėtasi. Tiesa, informacija pateikta labai subtiliai – be jokių konkrečių mokslinių tyrimų duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad iš tiesų būtent taip ir yra.

Verta dėmesio ir tai, kad patys Nord Stream (NS) atstovai atkakliai laikosi nuomonės, jog nėra prasmės, kad atliekant stebėseną Baltijos jūros ekosistemai, būtų stebimi ir padidėję genotoksiškumo rodikliai, nors ne vienos valstybės mokslininkų įsitikinimu, šie rodikliai labai neramina ir yra labai svarbūs.

Proga dar kartą aptarti dujotakio “Nord Stream” poveikį – vakar vykęs svarstymas Europos Parlamento peticijų komitete. Čia vėl buvo keliamas Baltijos jūros dugnu tiesiamo „Nord Stream“ dujotiekio poveikio aplinkai klausimas. Susitikimo metu svarstyti tolimesni veiksmai, kurių Europos Komisija turėtų imtis siekdama užtikrinti, kad dujotiekis nekenktų Baltijos jūros ekosistemai.

Deja, jau ne pirmą kartą tenka pripažinti, kad pastarojo laikotarpio Europos Komisijos pozicija ir iniciatyvumas, kalbant apie dujotakį “Nord Stream” bei poveikį Baltijos jūrai – stebina. Komisijos ataskaitose ne tik tiesiog cituojamos ištisos pastraipos iš “Nord Stream” parengtų tekstų, bet vis dažniau siekiama įteigti, kad tai – pavyzdinis projektas.

Nežiūrint į tai, esu įsitikinusi, kad atkreipti šios institucijos atstovų dėmesį į Baltijos jūroje pastaruoju metu grėsmingai išaugusius kai kuriuos užterštumo parametrus – būtina. Vakar taip pat teiravausi EK atstovų, kaip toliau ketinama vykdyti aplinkos taršos stebėseną Baltijos jūroje.

Taip pat priminiau komiteto dalyviams ir pačios Europos Komisijos finansuojamos Bonus-169 tyrimų programos sukauptais duomenimis atliktas išvadas, kurios rodo, kad per 2008-2009 m. žuvų genotoksiškumas visoje Baltijos jūroje gerokai padidėjo, o pietinėje pakrantėje ir Suomijos įlankoje nustatyta ypač didelė žala. Remiantis tyrimų duomenimis – kai kuriose Baltijos jūros dalyse užterštumo lygis yra 200 procentų didesnis nei nustatyta riba, o genetinės pažaidos stebimos  beveik visuose patikrintuose individuose. Tokie rezultatai kelia nemažą siaubą bent ką nors nutuokiantiems apie objektyvų požiūrį ir nepriklausomus Baltijos jūros taršos tyrimus.

Pasak mokslininkų, tiriančių Baltijos jūros situaciją genotoksiškumo aspektu, rezultatai aiškiai rodo, kad palei “Nord Stream” trasą 2009-2010 yra susiformavusi ypač didelės rizikos zona, o 2011 m. tyrimų duomenimis tas genotoksiškumo laipsnis tiktai kyla. Šie lyginamieji dabartinės situacijos ir 2006-2007 m. tyrimų duomenys rodo grėsmingus pokyčius prieš kuriuos užsimerkti nevertėtų.

Todėl, išreiškusi nusistebėjimą, kad kai kurie duomenys, keliantys daug klausimų, tokie kaip minėtasis genotoksiškumas nėra įtraukti į „Nord Stream“ aplinkos vertinimo tyrimą, atkreipiau Europos Komisijos dėmesį, kad genetinio pažeidimo monitoringas yra būtinas ir kad naujausi duomenys apie koncentracijas turi būti viešai skelbiami, o vertinant tuos rezultatus negalima atmesti ir “Nord Stream” įtakos.

Vis tik šiokių tokių vilčių teikia Komisaro Potočniko atsakymas raštu į mano ir kolegų Europos Parlamento narių bendrą klausimą, kuriame pripažįstama, kad genotoksiškumo parametrai, kurių nemanė tikslingai rinkti valstybės, nustačiusios, kuriuos kriterijus turėtų stebėti NS statytojai, bet kuriuos renka nepriklausomi mokslininkai, yra reikšmingi, ir Komisija šiuos duomenis  įvertins ir į juos atsižvelgs tinkamu metu.

Todėl norėtųsi didesnio Komisijos nuoseklumo jos pozicijose. Ir belieka dirbti, kad Baltijos jūros šalių mokslininkų atlikti genotoksiškumo tyrimų duomenys atsispindėtų valstybių nacionalinėse ataskaitose HELCOM, kurios gali tapti pagrindu tiek HELCOM, tiek kitoms susijusioms tarptautinėms institucijoms atidžiau pažvelgti į “Nord Stream“ poveikį Baltijos jūrai.

Be abejo, ši situacija tik patvirtina jau prieš kelerius metus išsakytus nuogąstavimus, kad nesant nepriklausomam tokio masto projekto poveikio aplinkai vertinimui, neatsiras tarptautinių institucijų, kurios turėtų pajėgumus o galbūt ir noro kritiškai ir objektyviai bei pilna apimtimi įvertinti realų šio projekto poveikį aplinkai. Todėl ketinu ir toliau kelti klausimą dėl būtinybės kurti reikiamas institucijas ir burti visuomenines bei mokslines pajėgas, kad stambios intervencijos į aplinką reikalaujantys projektai būtų vertinami tik nepriklausomų nuo projekto vykdytojų ir užsakovų ekspertų. Juolab, kad jau pasigirsta minčių tiesti trečią Nord Stream vamzdyną….

Autorius: M.Mikulėnas

Read Full Post »

Europos Parlamente Briuselyje ši darbo savaitė – pirmoji, kai po vasaros pertraukos sugrįžta įprastai judrus ritmas ir įtempta darbotvarkė. Rodos, tik ką išsiskirstėme, tačiau rudenėjantis Briuselio dangus, net neleido suabejoti, kad laikas kibti į darbus ir naują politinį sezoną. Net neabejoju, kad ir čia, Briusely ir Strasbūre, ir Lietuvoj jis bus intensyvus. Juk tik metai liko iki Seimo rinkimų.

Savaitė Briuselyje prasidėjo netradiciškai – į Belgijos sostinę atskridau ne iš Vilniaus, kaip visad, bet iš Tel Avivo. Tel Avive, Izraelyje, nors ir trumpai, bet teko sudalyvauti aukšto lygio konferencijoje apie regioninį bendradarbiavimą, Izraelio – Palestinos santykius. Gal dar kartą pasikartosiu, tačiau šio regiono problemos yra ypač sudėtingos, o nevienašalis, bet dvišaliu dialogu grįstas konflikto sprendimas – būtinas. Ypač artėjant Jungtinių Tautų Asamblėjai rugsėjį, kuomet dar kartą turėtų būti keliamas Palestinos teritorijų statuso klausimas.

Įpuolusi į darbų sūkurį EP, per šią savaitę dalyvavau ir politinių grupių, ir darbo grupių, ir komitetų  posėdžiuose. Aplinkos, maisto saugos ir visuomenės sveikatos komitete per šios savaitės posėdį balsavome dėl “Rio+20“ rezoliucijos bei 2012 m. EP biudžeto projekto. Beje, apie pastarąjį diskusijos netilo ir mūsų politinės grupės posėdy. Be kita ko, Aplinkos komitete aptarėme elektros ir elektroninės įrangos atliekų, biocidinių produktų tiekimo rinkai klausimus. Šią savaitę dalyvavau ir Peticijų komiteto posėdy, kuriame vėl grįžta prie dujotiekio “Nord Stream“ klausimo svarstymo. Bet apie Europos Komisijos išvadas ir atsakymus – jau kitame mano dienoraščio įraše.

Na, ir be abejo, apie krepšinį. Oranžinio kamuolio epidemija, siautėja ne tik Lietuvoje. Pačiai teko patirti, su kokiu užsidegimu, susitelkimu ir emocijomis Lietuvos rinktinė palaikoma Briusely dirbančių ir gyvenančių lietuvių. Kartu su gausia lietuvių bendruomene, kolegomis prof. V. Landsbergiu, A. Saudargu, J. V. Paleckiu stebėjome Lietuvos rungtynes prieš Serbiją prie pat Europos Parlamento esančiam sporto bare. Ir turbūt neliko nei vieno tą vakarą suabejojusio lietuvių meile šiai sporto šakai ir rinktinės karštu palaikymu – iš visos širdies, visi lietuviai Lietuvoj ir aplink pasaulį!

 

Read Full Post »