Vakarykščio referendumo Latvijoje metu – beveik 75 proc. dalyvavusiųjų balsavime pasisakė už latvių, kaip vienintelę valstybinę kalbą. Ir dar kai kas – referendume iš viso dalyvavo 1 087 284 piliečiai, o tai Latvijoje – didžiausias referendume dalyvavusių skaičius per visą nepriklausomybės laikotarpį.
Latvijoje diskusijos dėl rusų kaip antros valstybinės kalbos statuso – nėra naujos. Tačiau vakarykštis referendumas – karšta šių diskusijų kulminacija. Ir ji parodė, kad Latvijos piliečiai nori vienos valstybinės kalbos – latvių. Ir aš juos palaikau. Esu už tai, kad kiekvienas gyvenantis (ypač nuolatos!) vienoje ar kitoje valstybėje turi mokėti jos valstybinę kalbą – tai pagarba ir šaliai, ir jos žmonėms.
Palaikymo akcija prie Latvijos ambasados Vilniuje kartu su čia balsavusia latvių roko grupe SoundArcade
Kalbant apie tautinių bendrijų teises – be jokios abejonės, joms turi būti užtikrinamos visos galimybės puoselėti savo kultūrą, neatsiejamai nuo kalbos, tradicijų, papročių ir pan. Ir visa tai Latvijoje veikia. Tai per klausymus Europos Parlamente pabrėžė ir tik ką kadenciją baigęs EP pimininkas Ježis Buzekas (Jerzy Buzek). Čia vertėtų prisiminti ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) komisaro tautinių mažumų klausimais Knuto Volebeko (Knutt Vollebek) žodžius, kad integracija yra dvipusis dalykas: kai valstybė gerbia tautinės mažumos tapatybės puoselėjimą, o tautinės mažumos – pirmiausiai išmoksta valstybinę kalbą ir gerbia tos šalies, kurioje gyvena, įstatymus.
Vakarykštis referendumas latviams kainavo apie 8 mln. litų. Nemenka suma valstybei ekonominio sunkmečio sąlygomis. Bet labiausiai gaila, kad šį klausimą atitinkamos politinės jėgos (pavadinkime jas tiesiog nedraugiškomis Latvijai) siekia išnaudoti savo politinei darbotvarkei, kuria toli gražu siekiama ne pasirūpinti latvių tautos valia. Galbūt klystu, bet esu tikra, kad Latvijoje gyvenantys ir ją gerbiantys rusai – moka ir nori išmokti latvių kalbą. Tai girdėjau ir klausymuose EP iš p. Jelenos lūpų, kuri be kita ko, negailėjo aštrios kritikos tokiems politikams, kurie savo politinę darbotvarkę grindžia ciniškais pareiškimais ir veiksmais, skatinančiais tautinę nesantaiką.
Pabaigai – tenoriu pasidžiaugti, kad referendumas pademonstravo Latvijos gyventojų vienybę. Ir tai aiškiai rodo kiršintojams ir visiems, kurių politiniai reitingai minta tautinės nesantaikos kurstymu, kad pakirsti pasitikėjimą ateitimi šioje šalyje nebus taip lengva, kaip galbūt atrodė.
M. Mikulėno nuotr.
morkunaite.wordpress.com 