Sekmadienį dalyvavau Politinėje jaunimo akademijoje, kurioje viena iš diskusijų buvo skirta autoritetams, t.y. kiekvienas iš jaunųjų dalyvių buvo paprašytas pristatyti asmenybę (politiką, menininką, filosofą ar pan.), kuris jo/jos manymu yra ar yra vertas būti visuomenės autoritetu.
Pasirinkimai buvo įvairūs, tačiau dauguma išskyrė tuos, kurie turėjo tvirtus įsitikinimus, tvirtą vertybinį stuburą – nesvarbu, ar tai būtų Tomas Moras, ar Karlas Marksas – juos vienijanti vertybė: būti ištikimam savo įsitikinimam, jei reikia – nebijoti dėl tų įsitikinimų numirti ar kitaip kęsti. Istorijoje, deja, buvo nemažai asmenybių, kurių tam tikri tikslai ir jų siekimas privedė prie baisingų dalykų, matome nemažai radikalizmo ir mūsų laikais.
Visos šį sekmadienį aptartos asmenybės pasižymėjo drąsa – vienos dėl savo idėjų ir jų sklaidos, kitos – dėl konkrečių žingsnių ar reformų. Bet drąsa viena savaime nėra vertybė, tiksliau – subalansuotam veikimui būtinos kitos trys dorybės – teisingumas, išmintis ir susivaldymas (nuosaikumas).
Šiomis dienomis minime 40-asias Romo Kalantos susideginimo metines. Šis žmogus galėtų būti vienas iš tų autoritetų, kuris savo poelgiu aiškiai parodė, kad nepaisant totalinės kontrolės, sunaikinto aktyvaus pasipriešinimo okupacijai, trėmimų ir represijų, Tėvynės laisvės troškimo išnaikinti nepavyko. Kad nepavyko sukurti homo sovieticus – sraigtelio sistemoje, nes laisvės siekis atgimsta ir yra gyvas jaunose širdyse. Kalantos auka neabejotinai sudrebino sistemą ir suteikė naują gūsį rusenančiam laisvės troškimui. Todėl, mano galva, sakyti, kad ji buvo beprasmė -negalima. Romas Kalanta išreiškė savo įsitikinimus, nepabūgo dėl jų prarasti gyvybę ir jo žinia vis dar gyva, ji pasiekė ir tuos, kurie tuomet dar nebuvo gimę.
Romo Kalantos susideginimo metinių minėjimas Vilniuje. M. Mikulėno nuotr.
Apie prieš 40 metų vykusius įvykius kasmet girdžiu iš savo tėvų. Jie tuo metu gyveno Kaune ir dalyvavo tame sujudime. Bendraujanti, besidalijanti išgyvenimais šeima yra didelė dovana. Šiandien 18-ąjį kartą minime Tarptautinę šeimos dieną. Todėl labai norisi linkėti, kad mūsų visuomenėje kurtųsi laimingos šeimos, kad turėtų savyje jėgų būti stiprios įvairiems išbandymams. Svarbu, kad šeimose augtų stiprios asmenybės, kurių mintys ir darbai bylotų apie jų autoritetą visuomenei.
morkunaite.wordpress.com 