Kadencijos pusiaukelė Europos Parlamente

Dienotvarkėje, kuri visada kupinai užpildyta diskusijų ir balsavimų, renginių ir susitikimų, kartais lengva nepastebėti, kaip diena pakeičia dieną, o mėnuo – mėnesį. Tačiau bent kartą metuose verta padaryti trumpą pauzę ir iš naujo perversti jau įgyvendintos dienotvarkės puslapius. Tai suteikia progą susidėlioti nuveiktus darbus į lentynėles ir pamatuoti konkrečius pasiekimus anksčiau išsikeltuose tiksluose.

Tai darau jau trečiąjį kartą. Jūsų rankose – trečioji mano metų veiklos Europos Parlamente (EP) ataskaita, pasakojanti apie svarbiausius metų darbus ir jų rezultatus.

Šie metai pažymėjo simbolinį virsmą – mano kadencija EP persirito į antrąją pusę. Pasiekęs penkerių metų kadencijos vidurį pasikeitė ir pats EP: darbą pradėjo naujasis jo pirmininkas Martinas Šulcas, prie jo prisijungė nauji vicepirmininkai, permainos palietė ir komitetus bei delegacijas.

EP vadovybė pasikeitė, tačiau džiaugiuosi, kad permainos nė kiek netrukdė toliau nuosekliai siekti tų pačių tikslų, kuriuos kėlėme sau dar 2009-aisiais, kadencijai tik prasidedant. Energetinė nepriklausomybė, istorinės atminties išsaugojimas, efektyvi, o ne tik deklaratyvi aplinkosauga – po trejų metų EP jau galima didžiuotis nemažai pasistūmėjus į priekį sprendžiant šiuos svarbius klausimus. Žinoma, naujų iššūkių iškyla kasdien, todėl šios sritys dienotvarkėje išliks ir ateinančiais metais.

Į kelis puslapius nesutilps visi mano darbo metai, todėl dalinuosi svarbiausiomis metų aktualijomis, kviesdama pasklaidyti 2011/2012 m. ataskaitą. Taip pat labai džiaugsiuosi, jei pasidalinsite pastabomis ar siūlymais, kurie yra vertingiausi pagalbininkai kasdieniame darbe.

Read Full Post »

Strasbūro sesijoje – finansinis stabilumas ir pirmųjų masinių trėmimų minėjimas

Šią savaitę Europos Parlamente minėjome 71-ąsias tremčių iš Baltijos valstybių metines, dalyvaujant būriui kolegų bei Latvijos ministrui pirmininkui Valdžiui Dombrovskiui, plenariniame posėdyje priėmėme nemažai dokumentų, EP lankėsi Peru prezidentas, vyko diskusijos apie finansinį stabilumą.

Na, bet pradedant iš pradžių, norėčiau pastebėti, kad ES ekonominės reformos tikrai dar nesibaigė. Todėl kovai su dideliu valstybių įsiskolinimu, netolygumais finansiniame sektoriuje priėmėme pakeitimus, vadinamąjį “Dviejų paketą“, kuris numato ne tik griežtesnę nacionalinių biudžetų priežiūrą, bet ir valstybių apsaugą nuo bankroto. “Diržų suveržimas“, griežta taupymo politika ir po to sekęs augimas – tokia mūsų kaimynės Latvijos patirtis. Ilgų plojimų frakcijos posėdyje po Latvijos ekonominės sėkmės istorijos pristatymo sulaukė premjeras V. Dombrovskis. Nukirpti išlaidas 70 proc., turėti biudžeto deficitą ir iš to sekantį darnų augimą gilios ekonominės krizės sąlygomis – tai receptas, kurį pavyko įgyvendinti dabartinei Latvijos vyriausybei. Anot frakcijos pirmininko J. Daulio, “jei prireiks politinės drąsos pavyzdžio – būtinai vėl kviesime premjerą V. Dombrovskį“.

Apie taupymą ir rekomendacijas Lietuvai kalbėjomės susitikę su Europos Komisijos nariu A. Šemeta. Nors Lietuvos ekonominė pažanga ryški, kaip Latvijos ar Estijos, tačiau vertindama ES valstybes nares Komisija pateikė keletą rekomendacijų Lietuvai, apimančių būsto ir aplinkos mokesčius, pensijų, socialinės paramos, valstybės valdomų įmonių sistemos reformą, nedarbo problemos, ypač žemos kvalifikacijos ir jaunimo, efektyvesnį sprendimą, pastatų energetinio efektyvumo gerinimą.

Apie reformas, ypatingai padedančias kovoti su net 56 proc. skurdu šalyje savo kalboje EP nariams pabrėžė ir Peru prezidentas Ollanta Humala.

Tačiau ne tik ekonominės drausmės klausimai vyravo šioje sesijoje. Antradienį iš pat ryto sulaukiau lankytojų iš Lietuvos, kaip visad besidominčių darbu EP, užduodančių klausimus, smalsiai stebinčių Europos Parlamento veikimą ir kasdienį darbą. Šįkart į kelionę į Strasbūrą leidosi aktyvus jaunimas, jų mokytojai iš Utenos, Kvėdarnos, Vilniaus.

Plenarinių posėdžių savaitę įprasmino 1941 m. birželio 14-osios trėmimų aukų pagerbimas. Kartu su europarlamentarais iš visos Europos, buvusiu EP pirmininku J. Buzeku, Latvijos premjeru V. Dombrovskiu tylos minute pagerbėme tūkstančių Baltijos valstybių piliečių atminimą. Kalbėdama prie atminimo lentos, linkėjau ir “toliau siekti geresnio vienas kito istorinio pažinimo, neužmiršti skaudžių patirčių ir dirbti ranka rankon“.

Su linkėjimais ir gero vėjo, minint Vėjo dieną!

R. Keršytės nuotraukos

Read Full Post »

Gegužės festivaliai

Prieš savaitę Vilniuje nuskambėjo 40-asis, seniausias Lietuvos folkloro festivalis “Skamba skamba kankliai“.

Man „Skamba kankliai“ ypatingas kiekvienų metų ritualas – tai kelios dienos gegužės pabaigoje, kurias kiekvienais metais norisi praleisti Vilniuje – aikštėse ir kiemeliuose. Ne vien dėl to, kad pažiūrėt ir paklausyt lietuviško ir svečių šalių folkloro ar smagiai padūkt naktišokiuos, bet ir dėl to,  kad tai laikas sutikti seniai ir ne taip seniai matytus bičiulius. Pažįstu tokių, kurie specialiai grįžta į Lietuvą šiam laikui.

Yra sakančių, kad folkloras nuobodu. Galėčiau iš dalies sutikti, jei būčiau tik žiūrovė. Visas smagumas yra dalyvavimas tradicijoje: kartu šokt, kartu dainuot. T.y. pačiam kurti nuotaiką. Su dideliu malonumu prisimenu tuos laikus – vaikystę, studijų metus, kai pati dalyvavau folkloro ansambliuose: koncertai, ekspedicijos ir pan.

Yra sakančių, kad liaudies muzika (folkloras scenoje) –  neprofesionalu. Tačiau išlaikyti tradiciją nėra labai lengva-daug pagundų nueiti į kičą ar nevykusias stilizacijas. Todėl mano galva Skamba kankliai atlieka didelį darbą išlaikant kiek įmanoma didesnį folkloro autentiškumą, parodant jo grynumą. O prieš daugiau nei 20 metų šis reiškinys turėjo ypatingą, tautinės, savimonės, savęs pažinimo žadinimo, rolę. Su nepamiršta tradicija pavyko ateiti į nepriklausomybę.

Skamba kankliai – tarptautinis festivalis. Šįmet buvo ansambliai iš slaviškų kaimynių – Baltarusijos, Ukrainos, iš Šiaurės – Estija, Karelija (Rusija), pietų – Italijos, Bretanės (Prancūzija), vakarų – Airija, egzotiškesnių kraštų – Žaliojo Kyšulio salų, Indonezijos. O greta lietuviškų ansamblių ir  Lietuvos tautinių bendrijų folkloro ansambliai. Tokia įvairovė per kelias dienas padeda apkeliauti. pusę pasaulio.

Kitas, neseniai džiuginęs, šiuolaikinės, jaunųjų kompozitorių  festivalis – Druskomanija.  Čia taip pat kaip ir folklorui turiu sentimentų. Organizatorių ir dalyvių branduolys – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai ir absolventai. Tad puiki proga pasidžiaugti seniai matytų bičiulių ir jų kolegų kūrybiniais ieškojimais. Kiekvienas festivalis turi savo auditoriją, Druskomanija – taip pat. Bet kas gražu, kad patraukia vis daugiau, taip vadinamų, atsitiktinių žiūrovų, kurie turi puikią progą susipažinti su jaunąja kūrėjų ir atlikėjų karta.

 

Manau, kad kuriantys ir vaizduotę turintys žmonės – itin brangintinas dalykas. Tikiuos kad šauni kūrėjų karta išaugs ir iš pačių mažiausiųjų – kalbu apie Žaliojo kodo konkurso (irgi norisi vadinti festivaliu) dalyvius. Gegužės 19 d. vyko “Žalių žaidimų“ kūrėjų susibūrimas ir apdovanojimas Vilniaus “Lėlės“ teatre. Džiaugiuosi, kad didžioji dalyvių dalis yra iš mažesniųjų Lietuvos miestų ir miestelių. Vaikai, kartu su auklėtojais ir tėvais kelis mėnesius kūrė “Žalius žaidimus“, tikslas – ekologinė edukacija per kūrybinę veiklą, kurios rezultatai kuo puikiausiai pasitarnaus vaikų žaidimams.

Logika nuveda iš taško A į tašką B, o vaizduotė gali nuvesti visur:) tad nepameskim kūrybiškumo.

Nuotraukos M. Mikulėno ir R. Morkūnaitės

Read Full Post »