Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for the ‘Susitikimai’ Category

Vakar Europos Parlamente vyko konferencija, skirta Baltijos valstybių Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui, kurioje apžvelgtas Lietuvos, Latvijos ir Estijos kelias į laisvę, pastangos grįžti į Europos šalių šeimą.

Taip pat konferencijoje kalbėjomės ir apie šiandieninę Baltijos valstybių situaciją ir poziciją Europos Sąjungoje, diskutuota ir apie Baltijos valstybių indėlį formuojant ES ir kuriant jos ateitį.

Džiaugiuosi turėjusi progą padėkoti konferencijos organizatoriams ir visiems Baltijos valstybių laisvės rėmėjams. Padėką išsakiau visos savo kartos vardu. Anuomet, prieš dvidešimt metų, mes buvome dar vaikai. Užaugome suprasdami, koks svarbus tikėjimas laisve, atsakomybė ir susitelkimas kelyje į ją. Kartu tai – vertybės, kurios mums padėjo sugrįžti į Europos šalių šeimą.

Tačiau šiandien visiems  mums, gyvenantiems Europos Sąjungoje, norėtųsi palinkėti niekada nepamiršti, kad susivieniję bendrų vertybių pagrindu gyvename po vienu stogu.

Atkreipiau kolegų dėmesį, kad nė vienas iš mūsų neturėtume sakyti – čia mūsų visų problemos, o čia – jūsų problemos ir nacionaliniai rūpesčiai. Tai nėra teisinga, ypatingai tuomet, kai kalbame apie aplinkosaugos, istorinės atminties, energetinės nepriklausomybės reikalus bei vis labiau ryškėjančias “dviejų greičių“ Europos tendencijas. Nepatogūs klausimai, kuriuos kelia savo plotu ar gyventojų skaičiumi mažesnės valstybės, yra bendri, solidariai spręstini ir svarbūs visos Europos bendrijos ateičiai.

Juk visos Europos Sąjungos šalys narės gyvena tuose pačiuose Europos namuose. Tai tarsi  daugiabutis, kuriame vienos šalies problemos yra visų solidaraus veikimo reikalas.  Nes jei viršutiniuose aukštuose stogas kiauras ir į tai nekreipiama dėmesio, nes tai esą ne apatinių aukštų gyventojų rūpestis, anksčiau ar vėliau problemos pasieks pastato  pamatus.

Tik suvokę bendrą atsakomybę už visos ES gerbūvį, galėsime  teigti, jog išties gyvename po vienu – tomis pačiomis vertybėmis besivadovaujančios Europos – stogu. Ir tik tuomet galėsime apsaugoti vertybinius pamatus, ant kurių  kūrėsi ir gyvuoja šiandienos Europos šalių šeima.

Tai, jog visos trys Baltijos valstybės yra Europos Sąjungos šeimoje tik dėl nepalaužiamo tikėjimo ir pasiryžimo ginti laisvės, solidarumo ir atsakomybės vertybes, akcentavo ir Europos Liaudies Partijos frakcijos pirmininkas Joseph Daul.  Jis taip pat linkėjo politinės drąsos visiems priminti šias vertybes būtent tuo metu, kai jos ir idealai yra pamirštami arba ignoruojami.

Konferencijoje taip pat kalbėjo Estijos Respublikos Prezidentas Toomas-Hendrik Ilves, buvęs Estijos Ministras Pirmininkas Mart Laar, Europos Parlamento nariai Elmar Brok (Vokietija), Gunnar Hokmark (Švedija), Tunne Kelam (Estija), Joseph Daul (Prancūzija), Sandra Kalnietė (Latvija), Vytautas Landsbergis ir Laima Andrikienė (Lietuva), Alejo Vidal-Quadras (Ispanija), Europos Komisijos narys Andris Piebalgis (Latvija) ir kiti.

Read Full Post »

Prabėgusios savaitės darbus ir įspūdžius galėčiau suskirstyti į tris blokus: ES finansinė perspektyva, situacija ES kaimynystėje bei ekologija.

Artėjanti finansinė perspektyva ir ūkininkų rūpesčiai

Praėjusią savaitę Europos Parlamente pristatytas dar vienas dokumentų paketas, kuris bus viena iš sudedamųjų dalių ES finansinėje perspektyvoje 2014-2020 metams. Šįsyk – žemės ūkis. Deja, Lietuvos perspektyvos nekokios, jau ne vien dėl planuojamų mažinti lėšų Sanglaudos politikos įgyvendinimui (apie kurias kalbėjome jau anksčiau), bet ir dėl diskriminacinės padėties žemės ūkyje. Šiuo metu trijų Baltijos šalių ūkininkai gauna 3 kartus mažesnes išmokas nei ES vidurkis, o jei remtumės šiuo metu Europos Komisijos pateiktu siūlymu, matyti, kad ir ateinančiais metais situacija nesikeis.

Dėl tokios situacijos Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemės ūkio ministrai jau kreipėsi bendru laišku į Europos Komisiją, tačiau čia svarbus ir europarlamentarų vaidmuo.

Kaip tik spalio 12 d. EP į pasitarimą susirinko Baltijos valstybių parlamentarai (nežiūrint į tai, kokiai politinei grupei jie priklauso). Sutarėme veikti sutelktai ir kryptingai, pirmas žingsnis – visų pasirašyta deklaracija bei kreipimasis Europos Komisijai. Na, o kai šis klausimas jau bus pradėtas svarstyti konkrečiuose Europos Parlamento komitetuose – darysime viską, kad gintume Lietuvos pozicijas.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkų piketas dėl Europos Komisijos siūlomo reglamento prie EP

Užsienio politika ir ES kaimynystė (Ukraina ir Artimieji Rytai)

Plenarinės sesijos metu EP visuomet aptariami ir užsienio politikos klausimai. Šįkart daug dėmesio Ukrainai. Europos Parlamentą išties nuvylė susiklosčiusi situacija dėl nuosprendžio Julijai Tymošenko. Esant informacijai, kad byla prieš buvusią Ukrainos premjerę yra politizuota, pasipylė kritikos lavina šios valstybės atžvilgiu. Tikėtina, kad dėl to apsunks derybos dėl Asociacijos sutarties ir laisvos prekybos susitarimo. Pastaruoju metu buvo matomi teigiami Ukrainos žingsniai, siekiant derybų su ES dėl narystės, tačiau visgi ši situacija kelia daug nerimo. Kadangi minėta sutartis turės būti patvirtinta ir Europos Parlamente, labai svarbus europarlamentarų nusiteikimas, o jų reakcija šiuo klausimu itin griežta.

Taip pat aptarta ir situacija Artimuosiuose Rytuose – neramumai Jemene, Bahreine, bet šičia norėčiau plačiau paminėti Egiptą. Pastarųjų mėnesių tendencijos – civilių žmonių areštai (karo teismai prieš juos), išpuoliai prieš krikščionis, Izraelio ambasadą ir pan., rodo, kad įtampa šioje valstybėje auga. Akivaizdu, kad iškilo grėsmė Egipto vienybei ir stabilumui. Už tokią padėtį atsakinga laikinoji karinė Taryba, kuri iš tarptautinės bendruomenės revoliucijos metu gavo pasitikėjimo kreditą. Nesinorėtų, kad jis būtų iššvaistytas.

Vilniuje – apie ekologiją ir žaliąsias idėjas

Pasibaigus plenarinei sesijai, jau penktadienį laukė Vilniuje vykusi 51-oji ES sostinių sąjungos Generalinė Asamblėja, kurios konferencijoje nagrinėta, kaip šiandienos miestai reaguoja ir sprendžia klimato kaitos keliamus iššūkius.

Konferencijoje dalyvavę Europos sostinių atstovai dalinosi patirtimi, kaip kovoti su klimato kaita, vystyti žalių miestų koncepcijas. Kalbėta ir apie tai, kad itin svarbus verslo ir miesto valdžios bendradarbiavimas, žinoma, aptartos galimybės, kaip pritraukti lėšų tvariam vystymui, kaip pasiekti, kad “žalioji ekonomika“ būtų suvokiama kaip galimybė, o ne kaip dalykas, reikalaujantis itin didelių kaštų. Savo pranešime kalbėjau apie nusiteikimą šiuo klausimu Europos Parlamente ir pakviečiau aktyviai bendradarbiauti svarstant Energijos efektyvumo direktyvą, kuria tikimasi sutelkti pastangas siekiant įgyvendinti ES lygiu išsikeltus energijos taupymo tikslus iki 2020 metų.

Na o šeštadienį finišavo antrieji konkurso “Žaliasis kodas“ metai. Šįsyk derlius nemenkas – žaliųjų žinučių atvirlaiškiai bei pasakų ir žalių pasakojimų knygelė dideliems ir mažiems “Kai Didysis Žmogus sėdėjo ant stogo“. Džiaugiuosi, kad į šią mano iniciatyvą atsiliepė nemažas vaikų ir suaugusių būrys, kuriuos buvo smagu išvysti Vilniuje, kino teatre “Pasaka“ vykusiuose Žaliojo kodo apdovanojimuose bei knygelės pristatyme. Esu dėkinga moksleivių mokytojams ir šeimoms, kurie augina gražius ir kūrybingus žmonės. Jie ne tik patys turi gražų ryšį su gamta, aplinka, bet, tikiu, kad savo kūrybiškumu patrauks ir kitus.

Read Full Post »

Dienos Europos Parlamente, kaip ir įprasta – bėga labai greitai. Tik ką praskriejo pirmoji po vasaros pertraukos plenarinė sesija Strasbūre, kur kartu su kolegomis aptarėme daugybę skirtingų įvairių sričių aktualijų: tai ir moterų verslumas, ir siūlymai griežtinti naftos bei dujų gavybos jūroje leidimų išdavimą, energijos rinkos vientisumas bei euro zoną krečianti krizė.

Vos grįžusi į Vilnių ketvirtadienio vidurnaktį, jau laukiau penktadienio vizito į Druskininkus. Jau tapo įprasta ir labai smagu šitaip, susitikimuose su Lietuvos žmonėmis, pabaigti didžiąją dalį darbo savaičių. Tikiuosi, kad tokią galimybę skirti kaip įmanoma daugiau laiko Lietuvos ir savo kraštiečių aktualijoms turėsiu ir toliau.

Taigi, penktadienį pradėjau susitikimu Druskininkų M.K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje, kur Čiurlionių šeimos nameliuose atkurta autentiška buitis, pristatoma menininko kūrybą, biografiją ir šeimos istoriją atspindinčios ekspozicijos. Ši vieta man pačiai – labai nostalgiška, nes dar besimokydama J.Naujalio muzikos gimnazijoje pamenu neretas akimirkas čia skambinant M.K.Čiurlionio kūrinius.

Deja, apsilankymas šiame unikaliame muziejuje sukėlė ir liūdesio dėl jo situacijos. Muziejui būtini atnaujinimo darbai, kurie vis stringa dėl lėšų stygiaus, biurokratinių trukdžių ar elementaraus nesusikalbėjimo. Tačiau susitikimo pas Druskininkų mero pavaduotoją Kristiną Miškinienę metu buvau patikinta, kad šią užsitęsusią problemą siekiama spręsti ir savivaldybė ieško būdų tai padaryti.

Problematišką ir sudėtingą situaciją išgyvena ir kitas, neeilinis šio miesto kultūros objektas – Tremties ir rezistencijos muziejus, kuriame –  viena geriausių okupacijos laikotarpiui skirtų ekspozicijų Lietuvoje. Deja, savivaldybės ir valstybės institucijų dėmesio jis stokoja: tiek išlaikomas, tiek vystomas ir puoselėjamas musiejus yra tik patriotiškai ir visuomeniškai nusiteikusių druskininkiečių iniciatyva. Visos pastangos kreiptis į kultūros politiką Lietuvoje formuojančias institucijas Lietuvoje dėl paramos ir palaikymo – iki šiol buvo bevertės. Tokios situacijos išties liūdina. Grįžusi į Vilnių pažadėjau pasidomėti šia situacija, nes mano giliu įsitikinimu, mieste, kurorte, kurį aplanko daugiau nei 25 000 svečių per metus, istorinės atminties ir kultūros objektai turėtų tikėtis deramo dėmesio.

Kita vertus, kultūrinio gyvenimo atgaivą Druskininkuose išties žada naujų kompleksų, skirtų kultūros reikmėms, naujosios bibliotekos projekto įgyvendinimas. Neabejoju, kad tai bus vertinga dovana ne tik miestiečiams, bet ir miesto svečiams.

Susitikime su mero pavaduotoja – džiugino pristatoma miesto plėtra, infrastruktūros ir investiciniai projektai, pastangos pritraukti daugiau poilsiautojų į šį regioną. Be abejonės, teko aptarti ir regiono problemas – pakankamai aukštą nedarbo lygį, klestintį ekonominį “šešėlį“ ir pan.

Susitikusi su Atgimimo vidurinės mokyklos mokiniais dalinausi patirtimis ir aktualijomis apie darbą Europos Parlamente, taip pat diskutavome apie visuomenines ir pilietines iniciatyvas, o su Druskininkų gyventojais – aptarėme karščiausias EP veiklos aktualijas: branduolinį saugumą, sveikatos  apsaugos, maisto saugos bei švietimo klausimus. Susirinkusieji labiausiai domėjosi Lietuvos ir Lenkijos santykiais bei pastaruoju metu vis dažniau keliamu tautinių mažumų situacijos Lietuvoje klausimu, taip pat klausinėjo apie Lietuvoje išrinktų EP narių bendradarbiavimą, Europos Parlamento nuotaikas dėl euro zonos krizės.

Viešnagė Druskininkuose baigėsi apsilankymu naujutėlaičiame žiemos sporto pramogų komplekse, kur kartu su viso vizito metu mane globojusiais palydovais apžiūrėjome slidinėjimo trasas, puikią iš šios arenos aukštumų atsiveriančią panoramą. Taip pat buvau maloniai nustebinta ir šiltu susitikimu su vieningu bei stiprėjančiu Druskininkų TS-LKD skyriaus aktyvu.   Jiems esu dėkinga už pažintį su miesto kasdieniais rūpesčiais ir džiaugsmais.

Read Full Post »

Apie pokario istoriją kiekvienas sužino iš skirtingų šaltinių, tiksliau, susiformuoja savo požiūrį ir santykį.

Man pasisekė, nes vaikystėje apie tai girdėjau šeimoje. Per prievartą nebuvo grūdama sausa informacija. Prisilietimas prie šios temos atėjo per bendrą krašto pažinimą (su tėvais nemažai keliaudavom po Lietuvą, kur buvo žinomos partizanų žūties vietos – uždegdavom žvakelę, klausydavausi pasakojimų, kurie leido nuo mažens pažinti nemažą dalį svarbių mūsų valstybės išgyvenimų). Visgi itin daug konkretikos iš tėvų nereikalavau, suvokimas lipdėsi iš bendros atmosferos. Tačiau atėjo laikas, kai atsirado poreikis tarsi iš naujo įsisavinti ano meto istoriją. Panašiai, kaip iš naujo, po daugelio metų perskaityti tą pačią knygą – nauji patyrimai ir emocijos.

Lukšų šeima – išrašyta jų istorija vėl supažindino mane su pokario laikotarpiu. Juozo Lukšos -Daumanto ir jo žmonos dr. Nijolės Bražėnaitės meilės istorija (nuostabioje knygoje “Laiškai mylimosioms“) ir J.Lukšos laiškai mylimajai atskleidė gražią, poetišką sielą, tvirtą charakterį ir požiūrį į Lietuvą ir vertybes. Šeimų patirtys, ko gero, kuo puikiausiai ir suprantamiausiai atskleidžia ir mūsų tautos istorines patirtis bei skausmą. Tai paveikslas visų, kentėjusių nuo okupacijos.

Todėl šiandien, rugsėjo 4 d., man buvo labai svarbu prisijungti prie gausaus būrio žmonių, susirinkusių paminėti 60-ųjų J.Lukšos-Daumanto žūties metinių. Jis buvo paskutinis, atkeliavęs iš Vakarų su para­ma Lietuvai.

Kaip ir daugelį metų prieš tai, taip ir šį rugsėjį žūties vietą (nes palaidojimo vieta – nėra žinoma) aplanko ir Daumanto našlė Nijolė, brolis Antanas Lukša. Prieš keletą metų turėjau progos susipažinti su šiais kilniais, šviesiais žmonėmis. Neįtikėtina, kad tie, apie kurių likimus pasakojama, kuriami filmai – vis dar šalia mūsų, gyvu žodžiu galintys perduoti tas patirtis.

Mano karta laiminga – mes dar turime galimybę suvokti pokario istoriją ne iš knygų, bet gyvų liudininkų pagalba.

Džiugina, kad jaunoji karta ieško ir naujų, kitų būdų pažinti okupacijos ir pokario istorines patirtis: šį savaitgalį taip pat vyko Tėvynę mylinčių žmonių sąskrydis “Trakinių partizanai 2011”. Į Anykščių rajone, Kurklių seniūnijoje esantį Trakinių kaimą Lietuvos šaulių studentų korporacija „SAJA“ ir Anykščių S.Dariaus ir S.Girėno 1-oji šaulių kuopa sukvietė tuos, kurie partizaninę temą atradę jau seniai ir tuos, kurie gal dar tik beatrandantys. Bunkerio statymas, darbas tremtinių virtuvėje, Vytauto V. Landsbergio filmo “Partizano žmona“ peržiūra ir diskusija su autoriumi, susitikimas su tremtiniais, partizanų poezijos naktiniai skaitymai, uteniškių muzikinės grupės “Siela” koncertas sukūrė atmosferą, kurioje kiekvienas, pabėgęs nuo pašalinių minčių, turėjo progos prisiminti ir apmąstyti istorinius įvykius, patirtis ir jų pamokas.

Smagu, kad prieš penkis metus, draugų rate gimusi įdėja paminėti 33 Trakinių kaime sušaudytus partizanus peraugo į tradiciniu tampantį ir vis daugiau dalyvių pritraukiantį Tėvynę mylinčių žmonių sąskrydį.

Tikiu, kad kiekvienam  – savas atradimo kelias. Tam priemoniu randasi vis daugiau, vis daugiau aktyvių žmonių imasi iniciatyvos apie tai priminti, kalbėti. Linkiu kiekvienam susikurti savo supratimą apie mums taip svarbius istorijos vingius ir, svarbiausia, nelikti abejingume.

Na, o organizuojantiems – nuoširdi padėka. Man pačiai – visada malonu prie tokių inicityvų prisidėti, jas paremti ir globoti.

Radvilės Morkūnaitės, Mindaugo Mikulėno, Simonos Bakutytės ir Mindaugo Nefo nuotraukos

Read Full Post »

Vasara įsibėgėjo. Tai žymi ir karščiai, ir iki šiol Lietuvai nebūdingos liūtys, kurių nepavyko išvengti ir jubiliejinio dviračių žygio “Suk į dešinę“ dalyviams.

Džiaugiuosi, kad įpusėjus žygiui, Telšiuose, bent porai dienų turėjau galimybę prisijungti prie daugiau nei 40 ištvermingai dviračiais minančių žygeivių.

Lydimi malonių ir šiltų susitikimų su vietos žmonėmis, dalijimosi ir kasdieniais rūpesčiais ir džiaugdamiesi unikaliais gamtos kampeliais bei kultūros paveldu, aktyviomis bendruomenėmis ir vietos tradicijomis, aplankėme  Alsėdžius, Žemaičių Kalvariją, Gegrėnus, Platelius, Plungę ir Beržorą.

Tai buvo puiki proga aplankyti bene gražiausiu metu žalumoje ir gyvybėje paskendusius Lietuvos miestus ir miestelius, pabendrauti su žmonėmis, priėmusiais labai šiltai ir kvietusiais sugrįžti.

Read Full Post »

Šiandien turėjau progos dalyvauti viename iš Demokratijų bendrijos renginių – moterų pasaulio lyderių susitikime, konferencijoje „Moterys demokratijos stiprintojos: gerosios praktikos pavydžiai“. Tai renginys, subūręs atstovus iš beveik 140 pasaulio valstybių, kuriame diskutuota apie moterų dalyvavimą politiniame, verslo ir visuomeniniame gyvenime.

nuotraukos aut. O. Posaškova

Šiais laikais, kai pasigirsta vis daugiau nuogąstavimų, kad tarptautinėje politikoje ir tarpvalstybiniuose santykiuose vis dažniau įsigali pragmatizmas ir realpolitik, o politikoje vis mažiau vadovaujamasi vertybėmis ir morale, Demokratijų bendrija, vienijanti per 100 pasaulio valstybių, jau vienuolika metų primena apie tai, kad laisvės, demokratijos ir žmogaus teisių vertybės yra globalios ir nepriklauso nuo rasės, tautybės ar religinių įsitikinimų.

Prieš kurį laiką nuvilnijusios Spalvotosios revoliucijos Rytų Europoje ir Vidurio Azijoje, šiais metais išaušęs Arabų pavasaris vėl ir vėl primena apie represinių režimų laikinumą ir jėga nenuslopinamą  laisvės poreikį, būdingą žmogui bet kur pasaulyje.

Lietuviai puikiai žino, kad nei laisvė, nei demokratija nėra duotybė, ją reikia išsikovoti, išugdyti ir įtvirtinti. Demokratijų bendrija yra vienas iš tarptautinių instrumentų, kurie leidžia paremti demokratizacijos procesus, dalintis gerąja patirtimi kuriant demokratines institucijas ir visuomenių dalyvavimą valstybės valdyme, įtvirtinti pasiekimus.

Pirmininkaujant Lietuvai buvo sustiprinta moterų vaidmens konfliktų valdyme ir sureguliavime, taikos užtikrinime ir demokratijos plėtroje tema, Vilniuje buvo įsteigtas ir aktyviai dirbo Demokratijų bendrijos parlamentinis forumas.

Sulig aukšto lygio renginių plejada baigėsi dvejus metus trukęs Lietuvos pirmininkavimas šiai tapvyriausybinei sąjungai ir pirmininkavimo estafetė oficialiai perduota Mongolijai. Linkiu šiai bene vienintelei brandžios demokratijos valstybei Rytų ir Vidurio Azijos regione sėkmės pratęsiant Demokratijų bendrijos – sustiprėjusios, susitelkusios, su nauja energija – užsibrėžtų tikslų įgyvendinimą.

Read Full Post »

Praeita savaitė Europos Parlamente – politinių grupių posėdžiai. Daug dėmesio ir laiko buvo skirta diskusijoms apie transnacionalinius kandidatų į EP sąrašus. Pati asmeniškai visai nepritariu tokių sąrašų sudarymui, nes nebūtų aišku, kam atstovauja ir kokios asmenybės turėtų būti traukiamos į tokius sąrašus.

Trumpai apie pačią idėją – Konstitucinių reikalų komitete buvo diskutuojama dėl 25 kandidatų transnacionalinio sąrašo kitiems EP rinkimams sudarymo. Į jį galėtų įeiti iškilios Europos asmenybės. Tačiau čia iškyla klausimas, kokią apygardą atstovautų šie kandidatai? Ar neatsirastų dviejų kategorijų europiečiai – vieni, keliami ir kandidatuojantys įprasta tvarka  savo nacionalinėse valstybėse, kita pagal šią tvarką lyg ir “labiau“ europiečiai, labiau Europai nusipelnę piliečiai. Visiškai pritariu pozicijai, kad tikras Europos politikas turi ieškoti kelių kaip Europą priartinti, bet ne dar labiau ją tolinti nuo piliečių, kai net nebus aišku, kaip jis ir kurios šalies piliečiams bus atskaitingas.

Na, o Lietuvoje lankiausi Marijampolėje – Sąjūdžio dienos minėjime bei Lazdijuose – pasienio šventėje. Pastarojoje, jau tradicinėje, dalyvavo ne vien Lazdijų krašto žmonės, bet ir svečiai iš Lenkijos, Karaliaučiaus srities, Baltarusijos, Latvijos. Tokie bendruomeniški pasibuvimai sustiprina gražios kaimynystės ryšius – puiki proga vieniems iš kitų pasimokyti, aptarti aktualius klausimus. O Pasaulinės aplinkos dienos išvakarėse – galimybė prisiminti aplinkosaugines problemas, padiskutuoti, kaip jas spręsti ne vien lokaliai, bet ir pasienio regione. Kiekvieną sykį, lankantis Lazdijų rajone, džiugina ne tik graži gamta, bet ir sparčiai besitvarkanti infrastruktūra. Akivaizdu, kad darnios komandos dėka pavyksta sutelkti jėgas Lazdijų kraštui svarbių darbų įgyvendinimui.

 

Šiandien Strasbūro plenarinė savaitė prasidėjo EP pirmininko J. Buzeko pranešimu dėl 1941 – ųjų birželio trėmimų. Būtent praėjusią savaitę su kolegomis rinkome parašus, kad šioje sesijoje būtų paminėtas trijų Baltijos valstybių svarbus ir skausmingas istorijos įvykis.

Taip pat plenarinėje sesijoje svarstysime klausimus dėl ES mokslinių tyrimų 7-osios programos, E.coli sukeltos infekcijos protrūkio ES valstybėse narėse ir kita. Tačiau vienas svarbesnių klausimų – branduolinė sauga ES kaimynystėje.

Praeitą savaitę pagaliau pavyko po ilgų derybų, diskusijų ir pasitarimų tiek su kolegomis iš kitų politinių grupių, tiek ir su EP sekretoriato darbuotojais pasiekti, kad klausimas, kurį inicijavau, dėl atominio saugumo ES kaimynystėje būtų diskutuojamas šią savaitę, ketvirtadienį, Strasbūro plenarinėje sesijoje. Tad vėl nekantriai lauksiu karštų diskusijų ir Komisijos atsakymų į šiuos itin opius ir Europai, ir Lietuvai klausimus.

M.Mikulėno nuotraukos

Read Full Post »

Žalioji savaitė bėgte prabėgo, o Briuselyje jau pradėjome komitetų savaitę. Na, o žalioji – kaip visada išsiskyrė savo intensyvumu: per 4 dienas, be vizitų Lietuvoje, teko aplankyti dar tris valstybes.  Vos apsilankiusi Raseiniuose, kitądien jau keliavau į Varšuvą, kur laukė artėjančiam Lenkijos pirmininkavimui ES skirtas susitikimas tarp Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narių bei Lenkijos Sveikatos ir Aplinkos ministrų. Kalbant apie ateinančio pirmininkavimo ES pusmečio prioritetus sveikatos srityje – akcentuota e-sveikata, dėmesys vaikų ligoms, ypač turintiems kalbėjimo, klausos bei regos sutrikimų – tai bene pirmas kartas, kai vienu iš prioritetų tapo labiausiai pažeidžiamos visuomenės dalies, turinčios specialių poreikių, interesai. Taip pat nemažai dėmesio diskusijose skirta ir sveikai mitybai bei sveikai gyvensenai. Paminėtas Lenkijos pavyzdys dėl sveikatinimo programos, kurioje nemenka dalis dėmesio tenka dietoms ir kovai su nutukimu. Programa skirta ne tik moksleiviams, bet ir brandiems žmonėms. Taip tikimasi sumažinti ne tik antsvorio problemas, bet ir sergamumą kardiovaskuliarinėmis ligomis. Užsiminta ir apie tai, kad savo pirmininkavimo laikotarpiu, Lenkija sieks inicijuoti ir kurti ES lygiu duomenų bazę, kurioje valstybės narės turėtų galimybę keistis sveikatinimui aktualia informacija.

Patys lenkai stebėjosi Lietuvos pažanga rūkymo prevencijos srityje, atkreipdami dėmesį, kad mūsų šalyje  – pakankamai mažas procentas rūko ir dėl to turime nemažai galimybių išvengti su šiuo kenksmingu įpročiu susijusių  grėsmių sveikatai.

Susitikime su Aplinkos ministru išgirdome prioritetus klimato kaitos, bioįvairovės apsaugos srityje. Taip pat aptarėme intensyviai vykstančias diskusijas dėl skalūninių dujų, jų išgavimo technologijų ir pan. Klausiau lenkų Aplinkos ministro, kokios nuomonės jie laikosi dėl pasienio atominių elektrinių, teiravausi, kokios pozicijos ketinama laikytis pirmininkavimo laikotarpiu. Ministras pabrėžė, jog kol kas apie šias elektrines pateikiama informacija stokoja aiškumo. Tad susitikime po pasikeitimo nuomonėmis, akcentuota, kad būtina reikalauti, jog statant AE  kaimyninėse šalyse prie ES išorinės sienos būtų laikomasi aukščiausių aplinkosaugos ir saugos standartų  ir kad Europa galėtų pasinaudoti savo sutelktomis jėgomis siekti, kad tokia nuostata būtų išties įgyvendinama. Taip pat aptarta Baltijos jūros būklė, aplinkosaugos grėsmės bei būtinoji situacijos stebėsena.

Ketvirtadienis prabėgo Gruzijos sostinėje. Tbilisyje vyko Demokratijų Bendrijos, kuriai šiuo metu pirmininkauja Lietuva, Parlamentinio forumo renginys. Su kolegomis  iš Europos Sąjungos valstybių, P. Kaukazo, Rusijos, JAV, Vidurio Azijos ir Šiaurės Afrikos diskutavome apie procesus Europoje ir jos kaimynystėje. Didelė konferencijos dalis buvo skirta situacijai Pietų Kaukaze ir konkrečiai Gruzijoje analizuoti. Nestabilumas regione stabo ekonominį vystymąsi, užsienio investicijas, žmonės skursta ir išgyvena „po-revoliucinį nuovargį“, dalis visuomenės nusivylė, jog Rožių revoliucija neatnešė greitų ekonominės pažangos rezultatų. Turime palaikyti Gruziją (ir kitas Rytų Europos valstybes, turinčias eurointegracinių siekių) jos europinių reformų kelyje – jį praėjome patys, tad žinome, kad tai sunkios, bet labai reikalingos priemonės. Tuo pačiu ne tik žodžiais bet ir darbais nuosekliai remsime Gruzijos stojimo į ES siekį, nors tai Europoje ir nepopuliaru. Gruzija yra Europos valstybė, tad jei laikysis ES išpažįstamų vertybių ir atitiks visoms ES narystės siekiančioms valstybėms keliamus kriterijus, turi teisę prašyti būti priimta į ES valstybių tarpą. Gruzijos vidaus politikoje vienas įtakingiausių veiksnių išlieka Rusija – tą pripažino bene visi kalbėjusieji. Įsiminė buvusio Putino ekonominio patarėjo Ilarionovo pranešimas apie Rusijos situaciją: apie valstybę, kurią per mafijinę struktūrą kontroliuoja FSB grupuotė ir apie jos pilietinę visuomenę, kuriai būtina padėti iš šalies.

Renginyje dalyvavo ir Europos Parlamento pirmininkas Buzekas, kuris pabrėžė, kad ekonomika ir gerbūvis susijęs su demokratija, ir kad mums reikia vieningomis pastangomis tai stiprinti. Tačiau reformų iniciatyva turi kilti pačiose šalyse, nelaukiant ką viena ar kita ES institucija ar šalis narė pasakys, ES šalys narės tegali tik patarti, bet ne paliepti  („We have to propose, not impose“).


Po renginio įvyko mano susitikimas su Gruzijos Parlamento pirmininku Bakradze. Šiame susitikime aptarėme ES vizų dialogų su kaimyninėmis šalimis eigos galimas pasekmes Gruzijai. Kovo mėnesį įsigaliojo palengvinta Gruzijos piliečių kelionių į ES tvarka, tad sekantis ES žingsnis, kurio siekia Gruzija, yra vizų dialogo, kuris vestų prie vizų Gruzijos piliečiams atsisakymo, pradžia. Tačiau kol Gruzija laukia Europos Komisijos rekomendacijos pradėti vizų dialogą, Rusija sparčiai žingsniuoja bevizio su ES režimo link. Šie du procesai nėra tokie jau nesusiję tarpusavyje, prisimenant, kad okupuotose Gruzijos teritorijose (P. Osetijoje ir Abchazijoje) absoliuti dauguma gyventojų naudojasi Rusijos Federacijos pasais – gali susidaryti situacija, kai Gruzijos separatistinių regionų gyventojai įgis teisę be vizos patekti ir keliauti ES anksčiau, nei eurointegracijos keliu nuosekliai einančios Gruzijos pasų savininkai. Kyla klausimas, kaip derybose su Rusija dėl bevizio režimo ES atsižvelgs į pasportizacijos problemą ir išlaikys savo pozicijos dėl Gruzijos teritorinio vientisumo ir integralumo nuoseklumą. Esu kreipusis į Komisiją prašydama pakomentuoti, kaip bus atsižvelgiama į pasportizacijos problemą derybose su Rusija dėl bevizio režimo. Taip pat Parlamento pirmininko teiravausi kokia ES ir Gruzijos derybų dėl Gilaus ir visaapimančio laisvos prekybos susitarimo eiga, kokių priemonių Gruzijos vyriausybė imasi, kad palengvintų pabėgėlių gyvenimo sąlygas, kaip užtikrinamos jų pilietinės laisvės ir teisės, prieiga prie socialinių paslaugų.


Penktadienis prabėgo Narvoje, kur vykstant Baltijos jaunimo forumui, su jaunuoliais iš Švedijos, Danijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Suomijos diskutavome apie jaunimo dalyvavimą Europos Parlamento rinkimuose – tiek kandidatuojant, tiek balsuojant, apie socialinius tinklus, socialinę žiniasklaidą bei šių priemonių įtaką visuomeniniams bei pilietiniams procesams.

Read Full Post »

Vakar vėl keliavau po Lietuvą, lankiausi Raseinių rajone. Diena prasidėjo pilietiškumo pamoka Ariogalos gimnazijoje, kur gimnazistai domėjosi, kaip vyksta darbas Europos Parlamente, kodėl nusprendžiau pasirinkti tokį kelią. Papasakojo, kad Ariogaloje veikia jaunimo organizacija „Vienybė“, kur susitelkęs jaunimas ne tik lanko futbolo treniruotes, bet ir gražina Ariogalą – nuolat tvarko miestelio aplinką. Po susitikimo su mokiniais, kartu su mokyklos pavaduotoja Ingrida apžiūrėjome mokyklą, kuri šiuo metu renovuojama.

Susitikime su Raseinių rajono meru Remigijumi Aču, mero pavaduotoju Sigitu Vaičiumi ir administracijos direktoriumi Dainiumi  Baltrušaičiu kalbėjome apie rajono aktualijas, kokie europiniai projektai vykdomi rajone, domėjausi, kokia ir kaip veikia atliekų tvarkymo sistema Raseinių rajone, taip pat aptarėme ir atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą bei kitas aktualijas.

Apsilankymo Aplinkos apsaugos agentūroje metu, su agentūros vedėju Gediminu Tamašauskiu kalbėjomės apie aplinkosaugos problemas Raseinių rajone. Buvo išsakytas nusivylimas, kad rajoniniai aplinkos apsaugos specialistai atlieka baudžiamąjį darbą, gaudydami brakonierius ir kitokius pažeidėjus.

Labai įdomi ir naudinga diskusija vystėsi su maisto ir veterinarijos tarnybos specialistais.  Aptarėme maisto ženklinimo aktualijas, kalbėjomės apie antibiotikų likučių gyvūnuose ir gyvulinės kilmės maisto produktuose atvejus bei genetiškai modifikuotus organizmus. Tai kasdienės aktualijos mane lydinčios Europos Parlamente, tad pasikalbėti apie praktines problemas, vartotojų ir specialistų kasdienes patirtis – man ypatingai svarbu ir naudinga.

Taip pat lankiausi protiškai neįgalaus jaunimo dienos centre ir specialiojoje mokykloje. Su centro ir mokyklos darbuotojais kalbėjome apie neįgaliųjų  integraciją ar reintegraciją šiuolaikinėje visuomenėje.

Vizitą baigiau susitikimu su partiečiais ir partijos jaunimu, su kuriais jaukiai pasisėdėjome ir pasikalbėjome apie šiandienos aktualijas.

Nuoširdžiai dėkoju, visur mane lydėjusiam TS- LKD Raseinių skyriaus  pirmininkui Linui Dargevičiui, vicemerui Sigitui Vaičiui ir visiems, kurie prisidėjo prie turiningo apsilankymo Raseinių rajone.

Read Full Post »

Sekmadienį, gegužės 15 dieną, tradiciškai minėtas Kalniškės mūšis, kuomet 1945 m. gegužės 16 d. Kalniškės miške Sovietų Sąjungos NKVD kariuomenė, talkinant Simno stribams apsupo 60–120 partizanų, vadovaujamų J. Neifaltos-Lakūno. Partizanai iš apsupimo prasiveržė tik sutemus. 44 – žuvo, jų palaikai atvežti į Simną ir išniekinti aikštėje. Po trijų dienų – užkasti Simno ežero pakrantėje netoli Simno kapinių.

Simboliška, kad šiemet minime Kalniškės mūšio metines, švęsdami šeimos dieną. Juk šeima – svarbiausia kiekvieno iš mūsų gyvenime. Tai erdvė, kur susiformuoja mūsų požiūris į tai, kas svarbu, kaip suprantame mus supantį pasaulį, kokiomis tradicijomis ir atminties momentais grindžiame savo kasdienes patirtis.

Apie Kalniškės mūšį dar vaikystėje išgirdau iš savo šeimos, per tėvų pasakojimus. Tos istorijos tada atrodė tokios paslaptingos, gal net sunkiai suprantamos, tačiau bėgant metams, supratimas užaugo. Ir labai džiugu, kad šiandien, minint mūšio metines, susirinkome šeimomis,  su vaikais, kurie, tikiu, grįš ir grįš kiekvienais metais į šią vietą, augindami supratimą apie Lietuvai svarbius įvykius.

Šiemet, minėdami didžiųjų tremčių ir netekčių metus, prisimename tuos, kurie nukentėjo okupacijos metais. Trėmimai vyko šeimomis, jas palietė ir partizaninis judėjimas. Ne veltui dainose apdainuojami ne tik partizanai, bet ir jų tėvai, sesės, mylimosios. Tai yra bendra skaudi patirtis, palietusi ne atskirus žmones, bet kiekvieną šeimą. Norėta sunaikinti ištisas šeimas, tam, kad būtų sunaikinta tauta ir valstybė.

Kaip kartais pasitaiko – tų pačių tėvų vaikai išauga skirtingi, pasirenka skirtingus kelius. Kartais klaidingus. Taip ir mūsų didžiulėje Lietuvos šeimoje vaikai nevienodi. Tam, kad ši šeima būtų darni, reikia susiklausymo , išsikalbėjimo. Kalbėjimo apie svarbius ir skaudžius dalykus bei apie bendrą istorinę patirtį. Ir apie tai turime kalbėti be tik savo šeimose,  ne tik saviems, bet ir kaimynams, artimiesiems. Tai su kolegomis kartu su jūsų paprotinimais sėkmingai darome ir Europos Parlamente.

Kiekviena šeima turi savo tradicijas, ritualus, šventes – visa tai tam, kad nepamirštume savo šaknų, kad bendrautume, kartu išliktume stiprūs. Tad ir šis kasmetis susibūrimas Kalniškėse, pagerbiant mūšio kovotojus, ir yra tradicija, kuri jungia bendram supratimui ir svarbių istorinių patirčių atminimui. Tad nepamirškime jos, priminkime ją artimiesiems, jaunajai kartai.


M. Mikulėno nuotraukos

Read Full Post »

« Newer Posts - Older Posts »