Feeds:
Įrašai
Komentarai

Posts Tagged ‘A. Šemeta’

Įpusėjo paskutinė šio pusmečio EP plenarinė sesija Strasbūre, kurioje daugybė aktualių klausimų: bankų valdytojų premijos, griežtesnė finansų rinkos priežiūra, siekis suteikti daugiau teisių autobusų ir laivų keleiviams, sprendimas dėl maisto produktų iš klonuotų gyvūnų, griežtinami pramonės bei žemės ūkio įmonių taršos apribojimai, naftos gavybos pavojai, raginimas įpareigoti atskirai rinkti maisto atliekas ir svarstymai, ar ES žemės ūkis taps ekologiškesnis ir konkurentiškesnis.

Antradienį  kartu su Lietuvos europarlamentarais tradiciniame susitikime su komisaru Algirdu Šemeta aptarėme ES finansų ir sekančio programavimo laikotarpio klausimus, lėšų pasiskirstymą pagal finansuotinas sritis.

Vakarykštis posėdis buvo labai intensyvus, tačiau verta būtų aptarti keletą klausimų, apie kuriuos diskutuojama neretai, kurie aktualūs ir pas mus, Lietuvoje. Tai – pagalba jaunimui integruojantis į darbo rinką, biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas ir Baltijos jūros regiono strategija bei makroregionų vaidmuo būsimoje sanglaudos politikoje.

Šioje sesijoje priimtas sprendimas dėl Europos stažuočių kokybės chartijos, taip pat – raginama, jog per keturis mėnesius darbo neradusiam jaunimui būtų siūlomi mokymai ir kitos priemonės, kurios padėtų įveikti ilgalaikį jaunimo nedarbą.  Iš tiesų, jau ne pirmą kartą EP kalbame apie tai, kad sunkmetis jauniems žmonėms – didelė našta, o ilgalaikio nedarbo poveikis neigiamai veikia jauno žmogaus asmenybę ir mažina motyvaciją kibtis į gyvenimą, taip pat –  turi ir milžinišką poveikį ekonomikai. Deja, labai sunku ir liūdna, bet tenka paminėti, kad 20 procentų mano bendraamžių yra bedarbiai.

Balsuodama už šį dokumentą, išreiškiau poziciją, kad turime siųsti aiškią politinę žinią vasltybėms narėms ir Europos Komisijai, jog negalime delsti su priemonėmis ir veiksmais, kurie užtikrintų konkrečias paskatas janimui tobulėti ir būti konkurencingesniems. Būtina dėti visas pastangas, kad visu pajėgumu būtų įgyvendinamos praktikos integravimo į švietimo sistemas, jauniems verslininkams skirtos programos, neformaliojo švietimo svarba ir pripažinimas, kadangi tokiu būdu įgytos žinios smarkiai prisideda prie jaunuolių kompetencijų ugdymą. Taip pat neturime pamiršti ir ES Strategijos 2020 nuostatų, kurios kalba apie ekonomikos atsigavimą per inovacijas, žaliųjų technologijų pritaikymą, jaunimo įtrauktį į darbo rinką.

Ypatingai aktualus Lietuvai klausimas – priimta rezoliucija įtvirtintas siekis, jog Europos Komisija dar šiemet pasiūlytų direktyvą, įpareigojančią visas šalis atskirai rinkti maisto atliekas ir jas perdirbti.

Apibendrintais tyrimų duomenimis, biologiškai skaidžios atliekos Lietuvoje sudaro apie 42 procentus visų komunalinių atliekų, t. y. apie 598 tūkst. tonų. Iki 2013 m. Lietuvoje turi būti sukurta infrastruktūra, užtikrinanti ne mažiau kaip 50 proc. teritorijoje susidarančių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų perdirbimą ar kitokį panaudojimą. Šiuo metu Lietuvoje veikia 13 „žaliųjų“ atliekų kompostavimo aikštelių (po vieną Šiauliuose, Druskininkuose, Alytuje, Tauragėje, Telšiuose, Utenoje, Visagine, Zabieliškyje ir penkios Panevėžio regione), tačiau griežtėjant reikalavimams ir norint tvarkytis tinkamai, tokių turėtų būti bent 4 kartus daugiau.

Kaip ir kitais klausimais, kalbant apie atliekas, ES valstybėse situacija labai skirtinga – vienos šalina į sąvartynus tik apie 10 proc. bioskaidžių atliekų, kitos, deja, iki 90 proc. Tai kenkia tiek dirvožemiui, tiek orui – bendrai aplinkai. Tad čia turime bent porą pagrindinių uždavinių. Pirmas, atliekų prevencija ir jų mažinimas. Kitas – susijęs su dabartine situacija, kad ES visuomenė taptų atliekas perdirbančia visuomene ir panaudotų jas kaip energijos šaltinį.

Tam reikia atitinkamo teisinio reguliavimo, kad būtų atitinkamai apsvarstytos ir įvertintos prastos kokybės komposto naudojimo galimybės, siekiant nepadaryti žalos aplinkai ir žmonėms, o ES lygiu apibrėžus prastos kokybės komposto naudojimo galimybes, ir nustačius, kada kompostas laikomas produktu, o kada atliekomis, valstybėms narėms būtų lengviau orientuotis sprendžiant jo panaudojimo klausimus. Tad konkrečios direktyvos atsiradimo dėl biologinių atliekų tvarkymo nereikėtų vengti ir atidėlioti.

Read Full Post »

Šios savaitės pradžioje kartu su kolegomis ir Europos Parlamento lankėmės Ugandoje, kur gegužės 31 dieną prasidėjo konferencija skirta siūlomiems Romos statuto pakeitimams, o taip pat – Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) įtakai per praėjusius metus nuo jo įsteigimo aptarti.

R. Morkūnaitės nuotrauka. Daugiau nuotraukų ieškokite Akimirkose.

Tarptautinis baudžiamasis teismas veikia jau septynerius metus, o įsteigti jį 138 valstybės susitarė dar 1998 m., priimdamos Romos Statutą. Statuto peržiūros konferencija yra skirta ir nuostatoms, dėl kurių nepavyko susitarti dar jį steigiant, aptarti. Tai nuolatinė institucija, įgaliota priimti sprendimus dėl bausmės skyrimo asmenims už labai sunkius, tarptautinę bendriją verčiančius susirūpinti nusikaltimus, tokius kaip genocidas, nusikaltimai žmogiškumui, karo nusikaltimai ir agresija. Ir aš pati, ir kolegos, kalbėdami apie žmogaus teises, ne kartą esame akcentavę, kad už tokius nusikaltimus turi būti ne tik prisiimta atsakomybė, tačiau tarptautinėje benruomenėje ji nusipelno aiškaus teisinio įvertinimo, kad ir koks nelengvas būtų šis procesas.

Reikia paminėti, kad Romos statutą ratifikavusios visos ES valstybės narės, tačiau į Tarptautinio baudžiamojo teismo darbą nėra įsijungusios nei JAV, nei Rusija, nei Kinija.

Gegužės viduryje Europos Parlamentas, priimdamas rezoliuciją šias šalis dar kartą paragino ratifikuoti Romos Statutą ir imtis bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu.

Na, o vos grįžusi, antradienį Briuselyje jau turėjau ilgai lauktą susitikimą su kraštiečiais, kuriuos viešnagei Europos Parlamente pakviečiau iš Kauno, Kėdainių ir Kaišiadorių rajono.

Ši grupė – išskirtinė ir savo susidomėjimu, ir susitikimais ES institucijose. Grupei teko galimybė aplankyti Europos Komisiją  ir daugiau nei valandą pabendrauti su Lietuvos deleguotu komisaru A. Šemeta. Nors šis Europos Komisijos narys, atsakingas už mokesčius, muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu, tačiau lankytojai, išklausę komisaro pasakojimo apie jo kasdienį darbą, uždavė pačių įvairiausių klausimų, pradedant suskystintų dujų terminalų statybų perspektyvomis, atominėmis elektrinėmis Lietuvos pašonėje, baigiant lėšų pritraukimu Lietuvos Liaudies buities muziejuje Rumšiškėse vykstantiems darbams.

Vėliau, atvykę į  EP – domėjosi, kaip veikia ši institucija, klausinėjo daugelio dalykų apie darbo dieną: ir  kokiuose komitetuose dirbu, ir kokios paskutinės aktualijos, ir kada grįžtu į Lietuvą, kaip sutariu su kitais EP nariais.

Visiems atvykusiems esu dėkinga už nuoširdų pasikalbėjimą, dalijamus patarimus ir susidomėjimą, už naminę duoną ir pyragus.

Šiandien mano svečiai keliauja per Heidelbergą, Drezdeną, Niurberngą ir antrą EP darbo vietą – Strasbūrą. Tikiuosi, kad lydės ir gražios akimirkos, ir saugi kelionė namo.

Na o aš rytojaus dieną jau sutiksiu Vilniuje, kur iki pat antradienio laukia jau suplanuoti susitikimai ir renginiai: minėsime pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, Tėvo dieną, apdovanosime du mėnesius trukusio vizualiųjų menų konkurso “Žaliasis kodas“ nugalėtojus.

Read Full Post »