Feeds:
Įrašai
Komentarai

Posts Tagged ‘atliekų deginimo gamykla Vilniuje’

Vakar Aplinkos ministerija išplatino pranešimą, skelbiantį, jog dėl Vilniuje planuojamos statyti regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos savo nuomonę išsakys nepriklausomi ekspertai.

Jei tai būtų veiksmo pradžia – būtų visai neblogai, nes nepriklausomas poveikio aplinkai vertinimas (jei jis tikrai nepriklausomas!) –  dar niekam nepakenkė.

Tačiau situacija ir prieštaringas jos kontekstas, deja, visai neramina ir neskatina “ploti rankomis“.

Jei pradėtume nuo istorijos pradžios, tai istorija labai paprasta: 2006 m. lapkritį “pradedama“ registruoti “UAB Regioninė komunalinių atliekų deginimo gamykla“ ir 2007 m. gruodžio 27 dieną Ūkio ministro (V.Navicko) ir Ministro Pirmininko (G.Kirkilo) parašais patvirtintame nutarime dėl nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008–2012 metų plano patvirtinimo ši UAB jau minima kaip “atsakinga vykdytoja“ 20 MW elektrinės galios ir 50 MW šiluminės galios kogeneracinei elektrinei Vilniuje statyti (nepamirštamos ir lėšos – 547,03 mln.). Po to sekė ne vienas gamyklos vadovo pasipiktinimas pareigūnais, kurie “vilkina“ direktyvomis ir įstatymais bei strategijomis įtvirtinto objekto statybą.

Kodėl, sakote, “vilkina“? Juk viskas atrodo labai greita: vos pirmuosius metus skaičiuojanti įmonė – o jau įtvirtinta galimybė įsisavinti tokias lėšas (daugiau nei pusę milijardo ES struktūrinių fondų paramos). Kaip kūdikis “su marškinėliais gimęs“….

Šiandien man tai atrodo visai “vikru“, kai palyginu su elementariu AM pareigūnų atsakymu į gruodžio viduryje užduotą klausimą dėl tos pačios gamyklos toje pačioje strategijoje. Taip, pagaliau šiandien pavyko isireikalauti atsakymą iš “Atliekų valdymo“ skyriaus, kuris, panašu, parengęs jį, tiesiog “pamiršo“ išsiųsti. Na ir puiku. O kur skubėti? Argi ta deginimo gamykla ir numanomos išskirtinės sąlygos jai yra toks aktualus klausimas?

Na ir galiausiai – PAV (poveikio aplinkai vertinimas), kuris, pasak gamyklos atstovų atliktas labai skaidriai ir pagal direktyvas. Na žinote, skaidrumu čia kvepia neypatingai, kai galime situaciją palyginti su lietuviška patarle “kas moka, tas ir muziką užsako“… Kodėl taip skubame (nežiūrint į tai, kad planuotas lėšų įsisavinimo laikotarpis prasidėjo jau 2009…)? Juk kalbame apie realų poveikį žmonėms, kurie turės kvėpuoti, gyventi šalia šios gamyklos…

Tai štai, grįžtant prie to užtrukusio atsakymo iš Aplinkos ministerijos. Pabendravusi su lazdyniečiais jau praėjusiais metais kreipiausi į LR Vyriausybę, prašydama įvertinti, ar teisėtai NES (Nacionalinės energetikos strategijos) įgyvendinimo plane kogeneracinės elektrinės Vilniuje statybai vieniems verslo dalyviams – UAB Regioninei komunalinių atliekų deginimo (RKAD) gamyklai – sudaromos išskirtinės sąlygos.

Atsakymas platus, tačiau išties dėmesio verta dabartinėje situacijoje dalis, kurioje išsakoma pozicija, jog Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008 – 2012 m. plano 1.10-1.12 priemonėse neturėtų būti nurodytos konkrečios įmonės (kaip yra dabar!), kurios savivaldybėse būtų atsakingos už netinkamų perdirbti energetinę vertę turinčių komunalinių ir kitų atliekų naudojimo energijai gauti įrenginių statybą.

Pritariu. Taip pat neabejonu ir tuo, jog ES fondų parama, dalyvaujant privačiam partneriui, turėtų būtų skiriama tik tais atvejais, kai šis parenkamas vadovaujantis lygiateisiškumo principais ir nepažeidžiant konkurencinės teisės. Ar realybė, kai vos sukurta privati įmonė netrukus su “neskurdžiomis“ paramos eilutėmis atsiranda energetikos strategijos įgyvendinimo plane, nekelia klausimo, kur čia tas lygiateisiškumas, konkurencinės kitų galimų verslo subjektų teisės?

Bet pastarųjų dienų retorika aiškiai sako, jog “karavanas juda“… Pabaigai belieka pacituoti AM pranešimą, kur vardijama, jog net ir šališkam (pačios bendrovės užsakymu atliktam) poveikio aplinkai vertinimui jau spėjo pritarti visa “puokštė“ procese dalyvavusių institucijų: “tarp jų – už sostinės gyventojų sveikatą atsakingas Vilniaus visuomenės sveikatos centras. Jo atstovai nurodė neprieštaraujantys Gariūnuose planuojamos atliekų deginimo gamyklos statybai ir veiklai. Vilniaus miesto savivaldybės atstovai savo išvadose nurodo, jog gamykla padės įgyvendinti Vilniaus miesto savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemą. Gamyklos veiklai pritarė ir Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys, praėjusiais metais – Vilniaus apskrities viršininko administracija.“

Pabaigos šioje istorijoje kol kas nėra, bet klausimai kaupiasi.

Ar nekeista ta valstybinių institucijų, kurios turi ginti piliečių interesus, reveransų tendencija, tuomet, kai ir gyventojai, ir mokslininkai jau išsakė aiškių “argumentų prieš“?

Džiugu dėl Aplinkos ministerijos iniciatyvos. Tačiau ar pavyks įgyvendinti nelengvą darbą rasti NEPRIKLAUSOMŲ ekspertų, kurie išsakytų netendencingą nuomonę apie Vilniuje planuojamą statyti regioninę komunalinių atliekų deginimo gamyklą?

Read Full Post »

Šiandien kreipiausi į LR Vyriausybę, ragindama peržiūrėti Gedimino Kirkilo Vyriausybės parengtą Nacionalinės energetikos strategijos 2008-2012 m. planą ir įvertinti, ar teisėtai šiame plane kogeneracinės elektrinės Vilniuje statybai vieniems verslo dalyviams – UAB Regioninei komunalinių atliekų deginimo (RKAD) gamyklai – sudaromos išskirtinės sąlygos.

Kartu su TS-LKD Vilniaus miesto skyrių sueigos pirmininku Mantu Adomėnu surengtoje spaudos konferencijoje pasidalinau savo įsitikinimais, kad tokia praktika, kai nacionaliniame priemonių plane nurodomas konkretus, tuomet vos pirmuosius metus skaičiuojantis, ūkio subjektas ir jam be konkurso suteikiamos prielaidos tikėtis pasinaudoti nacionaliniais resursais, numatoma daugiau nei pusės milijardo litų ES parama, yra ydinga. Šitokias išskirtines nuostatas reikėtų skubiai peržiūrėti ir pakeisti į tokias, kurios būtų skaidrios ir objektyvios.

Aplinkybės, susijusios su minima gamykla, abejotinos ne tik konkurencingumo ar itin palankių sąlygų tam tikriems verslo subjektams požiūriu. Jos pažeidžia ir atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumą, kas yra numatyta Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane, o taip pat kituose Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktuose. Juk pirmiausia būtina pasirūpinti atliekų prevencija, rūšiavimu, antriniu panaudojimu, perdirbimu, bet ne deginimu.

Mano manymu, atsakingos institucijos pirmiausia turėtų pasirūpinti, kaip paisyti valstybės ir piliečių interesų, tinkamo ir savalaikio svarbių sprendimų priėmimo, taip pat turėtų būti atkreiptas deramas dėmesys į iki šiol ignoruojamus, nors ir aiškiai išsakomus piliečių ir ekspertų signalus, jog kyla labai pagrįstų abejonių dėl šio subjekto siūlomos atliekų deginimo gamyklos poveikio aplinkai ir rizikos veiksnių, kurie nutylimi.

Kai tokios gamyklos statybos reikalai paliekami vien tik privataus ūkio subjekto iniciatyvai, juo labiau – kai ta iniciatyva finansuojama ES fondų lėšomis, atrodo kad tam tikros institucijos tikslingai demonstruoja negebėjimą vykdyti joms įstatymais priskirtų funkcijų. O taip būti neturėtų. Interesą čia turėtų matyti ir vietos savivaldos, ir aplinkosaugos, ir ūkio politiką formuojančios institucijos. Juk priimant tokius sprendimus būtina pasirūpinti ir objektyviu poveikio aplinkai vertinimu ir, įvertinus bendrą miesto taršą, parinkti tinkamą vietą. Priešingu atveju tokie sprendimai bus grėsmingi ir aplinkai, ir žmonių sveikatai.

Galima be pabaigos svarstyti įvairius “už“ ir “prieš“, tačiau esminis klausimas yra paprastas: apie kokią atliekų deginimo gamyklą iš tiesų kalbame? Juk kai remiamasi pasauliniais pavyzdžiais, reikia nepamiršti, kad atliekų deginimo įrenginiai taip pat būna dvejopi: prasti, kurie statomi retai apgyvendintose teritorijoje, galintys būti pavadinti katastrofa aplinkai, ir kitokie – saugūs, modernūs, reikalaujantys milžiniškų investicijų. Ir pirmiausiai į klausimą, kokios atliekų tvarkymo sistemos ketinama imtis, turėtų atsakyti pati vietos savivalda. Nes šiandieninė atliekų deginimo gamyklos pasiūla, neatlikus patikimos kompleksinės analizės, atrodo keistai. Susidaro įspūdis, kad geruosius pavyzdžius vardiname apie vienokias, o statyti ketiname – kitokias atliekų deginimo gamyklas.

Read Full Post »