Feeds:
Įrašai
Komentarai

Posts Tagged ‘Baltarusija’

Turbūt nėra kito metų laiko, kuris prabėgtų taip greitai kaip vasara. Šįmet ji ypatingai trumpa. Ne vien dėl to, kad norisi aplankyti daug seniai matytų giminaičių bei bičiulių, bet ir dėl gausos įvairių renginių visoje Lietuvoje, kuriuose tenka dalyvauti – miestų švenčių, įvairių organizacijų sąskrydžių, stovyklų ir pan.

Ši vasara Lietuvai atnešė ir kaip niekad nesmagių politinės darbotvarkės „siuprizų“. Tai netikėtas įtariamojo Sausio 13-osios byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui paleidimas Austrijoje,  šio atvejo detalių aiškinimasis – kuris dar nebaigtas  ir kylantys klausimai dėl bendradarbiavimo teisingumo srityje tarp ES šalių narių efektyvumo – į kuriuos mano įsitikinimu turėtų atsakyti Europos Komisija ir ES Tarybos. Ir ketvirtadienį įvykęs Baltarusijos žmogaus teisių gynėjo areštas Minske, po kurio Baltarusijos opozicija paviešino, kad byla prieš jį kurpiama naudojantis ir bankinių sąskaitų duomenimis, beveik prieš pusmetį gautais iš Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos pagal dvišalę teisinio bendradarbiavimo sutartį.

Žinant, kad pastarojo „apmaudaus vienetinio atvejo“ galima buvo išvengti vienos institucijos padalinio vadovui paskambinus kitos institucijos padalinio vadovui, tikrai apmaudu, kad nebuvo imtasi visų atsargumo priemonių informacijai patikrinti. Oficialaus Minsko prašymai pagelbėti teisingumo srityje (kaip ir kitose) turėtų visada būti ypač atidžiai nagrinėjami ir apdairiai vertinami, ir visada konsultuojantis su kitomis ekspertizę apie šią šalį turinčiomis institucijomis. Autoritarinis režimas teisingumą suvokia savotiškai. Kad kaimyninės šalies teisėsaugos institucijų darbo metodai yra „netradiciniai“, turėjome progos įsitikinti ir prieš metus, baltarusiams pasienyje sulaikius Lietuvos policijos pareigūną.

Dabar svarbu, kad ministerijos nepasiduotų pagundai viešai aiškintis „kas kaltesnis“ – nuo klaidų niekas neapsaugotas, svarbu jas pripažinti, jei įmanoma ištaisyti ir daugiau nebekartoti. Todėl tarpžinybinė komisija būtinai turėtų atsakyti į klausimus dėl pareigūnų profesionalumo ir atsakomybės, surasti būdus, kaip stiprinti tarpžinybinį bendradarbiavimą. O ministerijos ir kitos susijusios institucijos verčiau vieningai sutelktų visas pastangas, kad būtų minimizuotos neigiamos pasėkmės tiek Baltarusijos žmogaus teisių organizacijoms, tiek A. Beliackiui asmeniškai.

Turime elgtis garbingai ir iki galo A. Beliackio atveju. Taip pat neturime prarasti iniciatyvos Golovatovo „byloje“. Abiems atvejams labai reikia konstruktyvaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo.

Turime žiūrėti į priekį ir daryti viską, kad tokios situacijos nepasikartotų. Lietuva visada buvo už laisvės ir demokratijos principų stiprinimą: Lietuvos parama šioje srityje svarbi tiems kaimyninėse šalyse, kas siekia šių vertybių įtvirtinimo, kas siekia pakartoti Lietuvos sėkmės istoriją; ši vertybinė politikos nuostata svarbi ir pačiai Lietuvai, jos visuomenei.

Galime patys sau užduoti ir žymiai platesnių klausimų – ar ne patys kuriame visuomenę be vertybių ir principų, leisdami nuvertinti Lietuvos iškovotos laisvės vertybes ir pasiekimus, leisdami Lietuvoje kurti pilkąją zoną, kur pilietiškumą yra madinga pajuokti, o valstybinis mąstymas yra sukompromituotas. Ar nesukuriame savomis rankomis tokios situacijos, kai esame abejingi kitų kovai už laisvę ir teises, nes negerbiame savo pačių laisvės, leisdami įsigalėti abejingumui, apolitiškumui ir nihilizmui?

Giliai asmeniškai mane sukrėtęs įvykis – Norvegijos žudynės. Ypač sukrėtė tai, kad sąmoningai buvo taikomasi į pilietiškus jaunus žmones, dar pačioje jų gyvenimo kelio pradžioje,  būsimus visuomenės lyderius ir politikus. Manau, ir Londone besimėgaujantys savivalės ir nebaudžiamumo svaiguliu jaunuoliai yra tarsi signalas mums visiems prisiminti ir savo gyvenimuose bei  bendruomenėse laisvių, moralės ir vertybių svarbą.

M.Mikulėno nuotraukos
Reklama

Read Full Post »

Savaitgalis Lietuvoje baigėsi – vėl pakeliui į Strasbūrą, kuris, kaip paprastai būna dar greitesnis, intensyvesnis nei Briuselis. Ilgos dienos ir kupina darbotvarkė labai dažnai sudaro įspūdį, kad per vieną dieną praeina bent kelios, ir vakare, prisiminus rytą, atrodo, kad visa tai buvo užvakar.

Rytoj atvyksta lankytojų grupė iš Lietuvos, trečiadienį – spaudos konferencija dėl aplinkos tvarkymo akcijos DAROM (Parlamente esame parengę deklaraciją, kad DAROM iniciatyva taptų pasauliniu, ar bent Europiniu reiškiniu).

Šios sesijos klausimai: žuvininkystės politika, diskusijos apie bendrąją ES rinką, ES kaimynystės politika, Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadų aptarimas. Tiesiogiai su Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto darbotvarke susijęs klausimas  – balsavimas dėl Komisijos pasiūlyto reglamento projekto dėl leidimo vartoti ir nesutikimo leisti vartoti tam tikrus teiginius apie maisto produktų sveikumą – susirgimo rizikos mažinimą ir vaikų vystymąsi bei sveikatą. Balsuosime dėl to, ar leisti (tiksliau, neleisti) teigti, jog dirbtinai susintetinta OMEGA 3 riebalų rūgštis skatina kūdikių vystymąsi.

Na ir vienas svarbesnių klausimų Lietuvai – diskusijos branduolinės energetikos tema – kokias pamokas turime išmokti po Japonijos atominės elektrinės katastrofos. Diskusijos vyks trečiadienį, o debatus turėtų sekti rezoliucija. EPP rezoliucijai Lietuvos delegacija pateikė keletą esminių pasiūlymų dėl trečiųjų šalių atsakomybės ir griežtų branduolinio saugumo standartų taikymo planuojamose atominėse prie ES sienų (šiuo atveju – elektrinės Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje).

Šis klausimas yra vienas iš tų, dėl kurio sutampa daugelio Lietuvos Europos Parlamento narių pozicijos, nepriklausomai nuo politinės grupės. Džiaugiuosi, kad kai kreipiausi į visus Lietuvos parlamentarus su pasiūlymu bendradarbiauti, iš daugelio sulaukiau geranoriškų reakcijų. Mano manymu, tai klausimas, kurio iškėlimą ES lygiu pasieksime tik koordinuotu visų Lietuvos atstovų Europos Parlamente veikimu, todėl tikiuosi, kad šis bendras darbas neilgai trukus atneš rezultatų.

Read Full Post »

Vakar Europos Parlamento Aplinkos visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto posėdyje pasisakiau dėl atominės energetikos situacijos ir saugumo ES. Komitete dalyvavusio Europos energetikos komisaro Guentherio Oettingerio dėmesį atkreipiau į būtinybę susirūpinti, kas vyksta prie ES išorinių sienų ir solidariai reikalauti, kad Rusija ir Baltarusija, įgyvendindamos atominius projektus, laikytųsi aukščiausių tarptautinių branduolinės saugos standartų bei visų tarptautinių konvencijų reikalavimų.

Baltarusija ruošiasi statyti atominę elektrinę vos už 50 kilometrų nuo Lietuvos sostinės Vilniaus. Rusija – taip pat rengiasi statyti atominę elektrinę Kaliningrade. Lietuvai abu projektai kelia ypatingą susirūpinimą, kadangi jų įgyvendinimui trūksta skaidrumo ir informacijos, kaip to reikalauja ESPOO konvencija. Juo labiau, kad nekreipdamos dėmesio į Japonijos įvykių kontekstą, Baltarusija ir Rusija pasirašė Baltarusijos atominės elektrinės statymo ir finansavimo sutartį, o PAV procesas tuo metu tėra tik imituojamas, pakartotiniai Lietuvos prašymai pateikti informaciją – ignoruojami.

Pasisakydama akcentavau, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Sąjunga įgijo naujų kompetencijų energetikos srityje ir pakankamai aktyviai šiomis galiomis naudojasi kuriant vieningą ES energetikos vidaus rinką. Tačiau esu įsitikinusi, kad Europos Komisijai nederėtų bijoti prisiimti daugiau atsakomybių ir sprendžiant su energetika susijusius išorės santykių klausimus, nes energetikos, kaip ir aplinkos klausimai, nepaiso valstybių sienų. Todėl bet kokia veikla, vykstanti prie Europos Sąjungos sienų, turi būti ir Europos Sąjungos reikalas.

Teko priminti ir Lietuvos, savanoriškai išsikvietusios TATENA misiją, kuri pozityviai įvertino būsimosios atominės elektrinės aikštelės saugumą ir patikimumą, pavyzdį ir akcentuoti, kad tuo metu, kai ES valstybės narės aktyviai sprendžia atominio saugumo klausimus ir glaudžiai bendradarbiauja su TATENA, ne žemesnius standartus turi taikyti ir kaimyninės valstybės.

O Europos Sąjunga privalo prižiūrėti, kad šių standartų būtų laikomasi iš tiesų.

Europos energetikos komisaras G.Oettingeris posėdyje išsakė pažadą pasidomėti branduolinių jėgainių šalia ES sienų aktualijomis ir akcentavo, kad tarptautinių standartų paisymas, įgyvendinant tokio lygio projektus, yra labai svarbus. Jis taip pat užsiminė, kad šių dienų įvykiai neabejotinai skatina diskusiją dėl branduolinio saugumo standartų peržiūros ir griežtinimo.

Read Full Post »

Jau beveik įpusėjusioje Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre aptartas pirmininkavimas ES Tarybai (Belgiją pakeitė Vengrija), galimybės ir priemonės palengvinti vaikų iš kitos ES šalies įvaikinimą, vėl susirūpinta gėjų teisėmis Lietuvoje.

Šiandien taip pat aptartas ir ES bei Serbijos Stabilizavimo ir asociacijos susitarimas. Kad jis įsigaliotų, jam turi pritarti EP ir visos Sąjungos šalys.

Šiandien vykusių debatų metu pasveikinau Serbijos pastangas įgyvendinant reformų darbotvarkę bei šios šalies pasiryžimą siekti ES šalies kandidatės statuso.

Tačiau tuo pačiu teko priminti Serbijoje investavusių privataus kapitalo Lietuvos investicijų bendrovės “ALT investicijos“ bei įmonių grupės “Arvi“ patirtis, kuomet Serbijos vyriausybė abi įmones apkaltino įsipareigojimų nevykdymu ir, pažeisdama Serbijos – Lietuvos susitarimą, numatantį  investicijų skatinimą bei abipusę apsaugą, nutraukė privatizavimo sutartis.

Šių Lietuvos įmonių, kurių investicijos Serbijoje sudarė apie 34 mln. eurų, pastarųjų metų patirtis liudija liūdnas tendencijas ir skatina susirūpinti dėl nesaugios aplinkos, kurioje atsiduria šalyje investavusios įmonės.

Atkreipiau dėmesį, kad siekianti narystės ES Serbija turėtų skirti daugiau dėmesio siekdama pažangos kai kuriose reformų srityse – ypač gerinant verslo aplinką bei užtikrinant užsienio investicijų apsaugą.

Juk visi suprantame, kad užsienio investicijos gali tapti svarbia varomąja ekonominės plėtros jėga, tačiau  minėti pavyzdžiai, susiję su Lietuvos bendrovėmis kelia pagrįstų klausimų ir abejonių. Akivaizdu, kad įgyvendindama būtinus pokyčius, ši šalis turės ieškoti būdų mažinti valstybės kišimąsi į verslo aplinką, kovoti su teisiniu netikrumu, biurokratinių suvaržymų našta bei nepakankama konkurencija.

Europos Komisiją raginau skirti ypatingą dėmesį verslo aplinkos pokyčių stebėsenai šioje šalyje bei ypatingai atidžiai vertinti situaciją rengiant Europos Komisijos nuomonę dėl Serbijos pasirengimo pradėti derybas dėl narystės ES.

Dar šiandien vakare laukia diskusija dėl gydymosi užsienyje direktyvos. Apie ją jau esu rašiusi anksčiau ir tikiuosi, kad rytoj balsuosiantis Europos Parlamentas įtvirtins galimybę ES pacientams pagaliau naudotis galimybe sveikatos priežiūros paslaugomis Europos Sąjungoje naudotis be sienų.

Be abejonės, tai nėra paprasta, šiuo metu esama daugelio neaiškumų dėl galimybės sveikatos priežiūros paslaugomis naudotis kitose ES valstybėse, ypatingai svarbu aptarti galimus kompensavimo už paslaugas mechanizmus ir užtikrinti, kad sistema veiktų skaidriai.  Dėl direktyvos, kuri turėtų išspręsti šiuos neaiškumus jau sutarta su ES Taryba.

Šioje sesijoje taip pat bus aptartos galimos sankcijos Baltarusijos valdžiai, atsakant į gruodžio 19 d. surengtus nedemokratiškus Baltarusijos prezidento rinkimus bei represijas prieš opoziciją.

Read Full Post »