Feeds:
Įrašai
Komentarai

Posts Tagged ‘Baltijos kelias’

1987 m. rugpjūčio 23 d. Vilniuje prie A. Mickevičiaus paminklo įvyko mitingas, kuriame pirmąkart viešai primintas ir pasmerktas 1939 m. Ribentropo-Molotovo paktas – hitlerinės Vokietijos ir sovietinės Rusijos nepuolimo sutartis ir slaptas dviejų totalitarinių režimų vadų susitarimas pasidalinti Europą. Šis gėdingas sandėris tapo preliudija Antrajam pasauliniam karui, o jo pasėkmes – sovietinę okupaciją – Baltijos šalys išgyveno dar pusę amžiaus.

Šiandien, minėdami Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dieną, praėjus 25 metams nuo Lietuvos laisvės lygos mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo, galime pasidžiaugti tuo, kad totalitarinių režimų Europoje nusikaltimų aukos prisimenamos ir ES mastu –  rugpjūčio 23 d. minima kaip Europos atminties diena, tam skirti oficialūs renginiai šiuo metu vyksta Budapešte, Vengrijoje.

Džiaugiuosi, kad mano kreipimasis į valstybės ir susijusių institucijų vadovus įdėmiau pasižiūrėti į XX a. Lietuvos istorinės atminties įamžinimo situaciją ir galimybes neliko be atgarsio. Jo pagrindu sudarytos vyriausybinės darbo grupės, vadovaujamos Ministro pirmininko patarėjo L. Kazlavicko, rekomendacijos dėl būtinybės spręsti visuomenine iniciatyva įsteigtų tremties ir rezistencijos muziejų statuso klausimą, įgauna konkretų pavidalą. Ką tik Seime įregistruotos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo pataisos, kuriomis Centrui būtų suteiktos papildomos muziejų koordinatoriaus, metodinio centro funkcijos bei teisė steigti regioninius tremties ir rezistencijos muziejinius objektus koordinuojančius centrus. Tikiuosi, kad Seimas nedels priimti šį svarbų sprendimą, ir jau kitais metais matysime konkrečius darbus, taip pat ir kuriant rezistencijos atminties parką Dzūkijos miškuose, kaip rekomenduota vyriausybinės darbo grupės.

Kaip svarbias naujausias iniciatyvas paminėčiau ir Tautos istorinės atminties įstatymo projektą bei specialiojo atašė Lietuvos ambasadoje Maskvoje pareigybės steigimą, kuriam būtų pavesta rūpintis politinių kalinių ir tremtinių kapų priežiūra.

Žinoma, laukia dar daug kitų darbų.  Sąjūdžio istorijos rašymas, tolimesnis slaptųjų archyvų viešinimas, galimybės finansuoti istorinės atminties projektus iš ES struktūrinių fondų sudarymas,  Lukiškių aikštės pervadinimo į Laisvės kovų aikštę bei jos sutvarkymas, istorinio sąmoningumo ugdymas jaunojoje kartoje, kantrus ir nuoseklus dialogas su Rusija dėl okupacijos žalos atlyginimo, bendradarbiavimo karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui bylose, prieigos prie archyvų klausimais,  siekis, kad totalitarinių režimų nuskaltimai Europoje būtų įvertinti tarptautiniu lygiu – visa tai tęstiniai darbai, kurie neduoda greitų rezultatų, kuriems reikia visuomeninių ir valstybinių institucijų suvienytų pastangų, geros koordinacijos, bei nepavaldumo vietinės politikos skersvėjams.

Vistik, šiandien minėdami Juodojo kaspino ir Baltijos kelio metines galime konstatuoti, kad sutelktomis pastangomis pamažu judame link valstybinės istorinės atminties sklaidos ir įamžinimo politikos formavimo Lietuvoje ir tarptautiniu lygiu.

E. J. Morkūno nuotrauka

Read Full Post »

Šiandien minime dvi labai svarbias datas Lietuvos istorijoje: Juodojo kaspino dieną ir Baltijos kelio 21-ąsias metines.

Pirmoji – neleidžia pamiršti pakto, panaikinusio Baltijos šalių, taip pat ir Lietuvos, nepriklausomybę, o antroji – primena dieną, kai 1989 m. rugpjūčio 23 d., prisimindamas J. Ribentropo – V. Molotovo aktą, atėmusį Baltijos šalių nepriklausomybę, Lietuvos Sąjūdis sutelkė mus visus „Baltijos keliui“. Tuomet 2 milijonai Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų, susikibdami rankomis sudarė gyvą grandinę, taip parodydami savo apsisprendimą atsiskirti nuo Sovietų sąjungos, išreikšdami norą būti laisvais. Nuo šiol šią dieną primins ir Vilniuje iškilusi “Laisvės kelio“ skulptūra, skatinanti visus šalies gyventojus bei Lietuvos patriotus tęsti laisvės ir vienybės kelią.

Ypatingo atminimo akimirkomis teko dalintis ir prabėgusį sekmadienį  – Kaune atidengtas paminklas Partizanų Motinoms. Džiaugiuosi, kad prie šios Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos iniciatyvos kartu su kitais, aukojusiais šio paminklo statybai, pavyko prisidėti ir man. Paminklo “Lietuvos partizanų Motinai“ autorius vilnietis skulptorius V.Gylikis pasakojo norėjęs išreikšti dvasinę būseną motinų, netekusių savo vaikų. Tą būseną įkūnija sparnuota skulptūra, vaizduojanti simbolinį moters virsmą dvasia: pakirstomis kojomis ji kyla nuo žemės. Kaip jautriai sakė pats skulptūros autorius : trapi, tauri ir labai stipri Lietuvos partizanų Motina…. Pati šį paminklą suvokiu ne tik kaip atmintį, skirtą Motinoms, bet ir kaip paminklą šeimai, ugdžiusiai dorus Lietuvos piliečius, savo gyvybe kovojusius už Laisvę.

Kauno įgulos karininkų ramovėje taip pat pristatyta ir Stanislovo Abromavičiaus knyga „Partizanų Motinos“ apie šeimos vaidmenį nepriklausomybės kovose. Tai ypatingas leidinys – faktai apie Partizanų Motinas nebuvo imami iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro surinktos medžiagos, bet juos pateikė patys tų įvykių liudytojai.

Tebūnie šios dienos ir akimirkos ne tik atminimui ar pamąstymams. Tebūnie tai paskata eiti pagarbos vienas kitam ir gyvenimo gražesnėje Lietuvoje keliu.

Read Full Post »