Feeds:
Įrašai
Komentarai

Posts Tagged ‘Darom’

Kovo 3-4 dienomis Romoje vyko EUROMED (Viduržemio jūros regiono) parlamentinė asamblėja, kurioje dalyvavo ne tik Viduržemio jūros valstybės, bet ir Europos Parlamento atstovai, bei Europos Sąjungos valstybių delegacijos.

Pastaraisiais mėnesiais Artimuosiuose Rytuose tvyranti įtampa yra išdava kelis dešimtmečius ten vyravusių nedemokratinių režimų. Dabartinis virsmas lyginamas su Berlyno sienos griuvimu, buvusios Jugoslavijos persitvarkymu – prieš 20 metų Europoje vykusiais procesais. Yra ir kitokių nuomonių, kad štai Šiaurės Afrikos valstybėse žmones demonstracijoms kursto tam tikros  radikalios grupuotės, tačiau visgi garsiai išsakoma pozicija – jog tai jaunos, išsilavinusios visuomenės dalies proveržis, siekiant įvesti demokratiją, kaip ekonominio augimo, socialinio teisingumo ir visapusiško stabilumo garantą.

Parlamentinė asamblėja dirbo skirtinguose komitetuose: Energetikos, aplinkos ir vandens, Moterų teisių, Politikos, saugumo ir žmogaus teisių, Kultūros,  Ekonomikos, finansų, socialinių ir švietimo reikalų.

Aplinkos komitete priimti keli dokumentai, kalbantys apie Viduržemio jūros bioįvairovės išsaugojimą, aplinkos gerinimą, griežtinant ir atidžiau prižiūrint veiklą, susijusią su laivyba, naftos bei dujų gavyba, ūkine veikla (nutekamųjų vandenų valymas ir pan.). Viduržemio jūra, kaip ir Baltijos jūra, skalauja ne vien tik ES valstybes, todėl aukštų aplinkosauginių standartų laikymasis šiame regione – nuolatinių derybų laukas.  Taip pat didelis dėmesys skirtas atliekų tvarkymui Viduržemio jūros baseino valstybėse. Noriu pabrėžti, kad dokumente aiškiai įtvirtinta pozicija dėl būtinybės laikytis atliekų tvarkymo hierarchijos. Kalbant apie aplinkosauginį švietimą ir visuomenines iniciatyvas – pasiūliau DAROM iniciatyvą praplėsti už Europos Sąjungos ribų. Tikėtina, kad kitais metais šis projektas galėtų startuoti ir Viduržemio jūros regione.

Kitos paliestos temos – didelis moterų neraštingumas arabų šalyse, siekiantis 30proc. Čia parlamentinė asamblėja kreipiasi į Europos Komisiją, prašydama atkreipti dėmesį į šią problemą ir esant galimybei finansuoti atitinkamus projektus, kurie galėtų prisidėti prie minėtos problemos mažinimo. Išsakytos mintys, kad ERASMUS programa turėtų išsiplėsti į Viduržemio jūros regiono valstybes (ne ES).

Dėl šiuo metu vykstančių neramumų Šiaurės Afrikoje buvo priimta rezoliucija, kurioje išsakoma parama žmonių apsisprendimui siekti demokratiniais pagrindais sutvarkytų valstybių sąrangos, smerkiamas smurtas prieš taikius gyventojus, raginama atitinkamas organizacijas imtis griežtų sankcijų Libijos atžvilgiu.

Buvo priimtas sprendimas kurti Viduržemio regiono vystymo banką (Medditeranean development bank), kuris būtų Europos investicinio banko padalinys ir koncentruotųsi telkiant lėšas,  teikiant paskolas, konsultacijas Artimųjų Rytų (Šiaurės Afrikos) valstybėms gerinant jų infrastruktūrą, skatinant mažų ir vidutinių įmonių veiklą. Kaip minėjo Europos investicinio banko atstovas – „tokias programas mes vykdėme prieš 20 metų Rytų Europoje, ekonominis stabilumas – vienas iš instrumentų, kurio pagalba galime siekti teigiamų pokyčių minėtame regione“. Finansavimas iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų – jautrus klausimas ypač turint minty dabartinę ekonominę krizę ir sumenkusius ES resursus. Labiau linkčiau prie konsultavimo reformų srityje, o investicijos į infrastruktūrą turi būti griežtai kontroliuojamos, atsižvelgiant į padėtį vienoje ar kitoje valstybėje.

Kita problema – pabėgėlių antplūdis į Italijos teritoriją ir sunkiai suvaldomi migracijos srautai, taigi, išsakyta būtinybė sukurti atitinkamą politiką, orientuotą į ES-Viduržemio jūros regiono migracijos klausimus.

Visgi, daugiausiai aistrų susilaukė ne dabartinė padėtis Šiaurės Afrikoje, bet nesibaigiantis konfliktas tarp Izraelio ir Palestinos. Šis klausimas buvo keliamas ir Aplinkosaugos kontekste, ir bendrose diskusijose minint 1967 m. karo padarinius ir tai, kad pasaulis neturi tylėti dėl Izraelio politikos Palestinos atžvilgiu.

Read Full Post »

Prabėgusi plenarinė Strasbūro savaitė buvo itin orientuota į socialinius klausimus. Be jau mano dienoraštyje aptarto gimdymo-motinystės atostogų pailginimo klausimo, Parlamente šią savaitę balsavome dėl pajamų minimumo nustatymo, minėjome pasaulinę kovos su skurdu dieną. Taip pat patvirtinom 2011 m. biudžeto projektą, skirtą ekonomikos skatinimui, tiesa dėl jo dar turi susitarti EP su Taryba taikinimo komitete ir jau už galutinį balsuosime lapkričio plenarinėje Strasbūre.

Prekių žymėjimas

Dar vienas gana socialiai jautrus, kuriam irgi buvo pritarta, pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl iš trečiųjų šalių importuojamų prekių kilmės šalies nuorodos. Manau, kad ir vartotojas ir gamintojas privalo jaustis saugiai. Vartotojas privalo žinoti, kas yra jo pasirenkamos prekės gamintojas. Informacija, kaip teigiama ir priimtame dokumente, užtikrina prekės ar produkto saugumą. Europos Sąjungos valstybės narės labai dažnai tėra tik tarpinė grandis, kurioje iš žaliavos, gaunamos trečiojoje šalyje yra pagaminamas produktas. Kilmės šalies nuoroda būtina dar ir dėl to, kad taptų įmanoma apsaugoti smulkius gamintojus, kurie dažnai nukonkuruojami stambių bendrovių, imituojančių originalius dirbinius. Taip pat, mano nuomone, būtina siekti, kad įsigaliotų bendri instrumentai dėl žymėjimo, kokiais aplinkosauginiais standartais remiantis prekė pagaminta.

Taikinimo komitete – diskusijos dėl klonuotos mėsos

Kita vertus, dar labai norėčiau pasidalinti mintimis apie savo dalyvavimą taikinimo komitete dėl naujoviškų maisto produktų. Džiaugiuosi galimybe būti šio komiteto pakaitine nare ir dalyvauti svarstant visiems ES piliečiam be galo svarbų klausimą – klonuotų gyvulių mėsos ir jos gaminių  tiekimą į ES rinką. Taikinimo komitetas, apie kurį dar turbūt savo dienoraštyje nekalbėjau, – trečia ir paskutinė Europos Parlamento ir Europos Tarybos derybinė fazė dėl dokumento, įsigaliosiančio visoje ES. Taikinimo komitetas svarsto ir tvirtina derybų mandatą EP delegacijai, kuri ir derasi su Tarybos atstovais. Tad šio susitikimo metu derybų grupė pristatė savo pozicijas ir daugiausia diskusijų kilo dėl pereinamojo 5 m. laikotarpio klonuotų gyvulių mėsos įvežimui ir jo peržiūros, ES rinkos konkurencingumo uždraudimo atveju, klonuotos mėsos žymėjimo, gyvulių gerovės, technologinės ir mokslo pažangos. Atrodo, kad dar ne kartą galėsiu su jumis pasidalinti apie diskusijų  eigą komitete, nes planuojama, kad galutinis sprendimas turėtų būti ne anksčiau nei 2011 m. rudens.

Tačiau ne vien kaip įprasta dirbome šią savaitę. Vyko net keletas iškilmingų posėdžių: EP svečiavosi Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moon. Praėjusį ketvirtadienį pirmininkas taip pat paskelbė Sacharovo premijos laureatus – jais tapo mūsų politinės grupės nominuotas Kubos disidentas ir  žmogaus teisių gynėjas G. Fariñas.

Lietuvoje – apie donorystę, 2011 m. biudžetą bei rytų Lietuvos problemas

Vos grįžusi į Lietuvą, penktadienį Vilniuje dalyvavau Europos Parlamento Informacijos biuro ir Nacionalinio Transplantacijos biuro rengtoje diskusijoje apie organų donorystę. Deja, pats susitikimas ir susirinkusiųjų skaičius parodė, kad ši tema vis dar susilaukia skurdaus visuomenės dėmesio, o juk sutikdamas tapti donoru, vienas žmogus gali išgelbėti 7 žmonių gyvybes. Esu tikra, kad šia tema dar teks ne kartą kalbėti ir pasikeisti nuomonėmis, nes ji taip pat yr air viena iš dažniausiai aptariamų temų EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete.

Šeštadienį TS-LKD Tarybos posėdyje aptarėme 2011 m. biudžetą (tačiau tai atskira tema, kuriai skirsiu daugiau dėmesio artimiausiu metu) bei rytų Lietuvos problemas.

Na, o jau nuo pirmadienio Briuselyje vieši į tarptautinį planavimo susitikimą (kuriame ketinu dalyvauti ir pati) atvykę švarinimo akcijos DAROM koordinatoriai, prasideda naujoji darbo komitetuose savaitė. EP startuoja bene iki lapkričio mėnesio vidurio vyksianti kino filmų, nominuotų LUX prizui gauti, peržiūra.

Read Full Post »