Dažniausiai užduodami klausimai: kada išvažiuoji iš Lietuvos?

Tai pats dažniausiai girdimas klausimas pastarąjį mėnesį. Atsakymas toks: išvažiuot niekur neišvažiuoju. Būsiu pusiau ten (Briuselyje, Strasbūre), pusiau čia – Lietuvoje. Netgi formaliai EP nariai laikomi gyvenantys savo valstybėje, o darbas EP – nuolatinė ilga komandruotė. Tris savaites per mėnesį posėdžai vyks Strasbūre ar Briuselyje, ketvirtoji – laisva. Na, o savaitės bėgyje Lietuva ir EP sutiks tokiu santykiu – 3:4. Labai tikiuosi kiek įmanoma daugiau būti Lietuvoje, tad matysimės ir dirbsime drauge! 🙂

Read Full Post »

Dažniausiai užduodami klausimai: ar Lietuvos balsas girdimas Europoje?

Įsijungdami į Europos šalių šeimą turėjome nemažai abejonių, svarstėme, ar mūsų balsas ES bus išgirstas, ar neprarasime savo identiteto. Išsklaidyti anuomet buvusius, o gal ir šiandien tebeesančius nuogąstavimus,
galime tik mes patys, daugiau kalbėdamiesi, diskutuodami, vertindami savo asmenines ir pilietines patirtis Europos šalių bendrijoje.

Nebijokime pripažinti, kad per šiuos penkerius metus mūsų balsas tikrai buvo girdimas. Lietuvos atstovai ES dėjo didžiules pastangas gindami Lietuvos interesus, kovodami už mums svarbius klausimus užsienio
politikoje. Tačiau ne vien per politinį lygmenį buvome matomi ir girdimi. Mūsų gabūs studentai, išvykę studijuoti per mainų programas, pasaulinio palaikymo ir susižavėjimo sulaukę sportininkai bei menininkai savo pasiekimais garsino Lietuvą ES, atsivėrusios sienos suteikė galimybę laisvai judėti ir leido ne tik pažinti kitų Europos šalių kultūras, bet ir skleisti savąją. Neturime pamiršti ir pilietinių iniciatyvų, kurių atgarsis Europos Parlamente tik įrodo, jog susitelkę mūsų šalies piliečiai kartu gali daug.

TS-LKD priklauso didžiausiai politinei jėgai Europoje – Europos liaudies partijai, vienijančiai krikščionių demokratų, konservatorių partijas. Tai yra politinė jėga, kuri gynė Lietuvos siekį tapti nepriklausoma, palaikė mūsų įsijungimą į Europos Sąjungą. Tai yra krikščioniškas vertybes puoselėjanti jėga. Europos Parlamente TS-LKD dirbs stipriausioje frakcijoje – Europos liaudies partijos frakcijoje. Tokiu būdu mūsų balsas bus girdimas kur kas labiau.
Sakoma, kad Europos Parlamentui reikia ne partijų, o asmenybių. Asmenybės ir atstovauja partijas. Nuo Lietuvos EP bus 12 atstovų, jie dirbs Lietuvai. Norint užtikrinti mūsų valstybės interesų atstovavimą, reikia ieškoti draugų ir sąjungininkų, o tai galima daryti per partijas, t.y. per tuos darinius, kurie vienija bendraminčius iš visos Europos. Pasirinkite teisingai ir Lietuvos balsas ES bus girdimas labai aiškiai!

Read Full Post »

Dažniausiai užduodami klausimai: ar Lietuva nepraranda savo identiteto?

Neturėtume jaustis save praradę Europoje. Tačiau mūsų identiteto, Lietuvos savitumo išsaugojimas – viena svarbiausių užduočių. Tai galėsime padaryti tik patys būdami stiprūs. Mes dažnai kalbame apie savo kultūros pristatymą kitiems kraštams, bet dažniau turėtume savęs paklausti, kiek mes patys suprantame ir vertiname savo kultūrą.

Globalizacijos akivaizdoje, kada bendraujame su visu pasauliu ir perimame skirtingų kultūrų patirtis, išties kyla pavojus prarasti save.  Pažinti kitą – labai svarbus ir reikalingas dalykas, bet pažinti save – dar svarbiau. Kiekviena tauta turi savo tradicijas, taip vadinamą filosofiją ir papročius, susiklosčiusius pagal žmogaus poreikius ir pagrindinius gyvenimo principus. Žmonės savo prigimtimi yra visur vienodi, mūsų jausmai nesiskiria nuo gyvenančių toli nuo mūsų. Vadinasi, pirmiausiai vadovaujamės tuo, ką mums paliko protėviai. O paliko jie puikių dalykų! Šokį, dainą, tradicijas.
Ar prieš “mėgindami” ką nors „iš užsienio“ esame išbandę tai, ką mums siūlo mūsų tradicija? Ar prieš šokdami salsą bandėme smagią lietuvišką polką, tikrą, nestilizuotą, tokią, kokią seneliai šoka kaime? Sakys: ne, nes nuotaika, filosofija kitokia. Bet juk šokio paskirtis visur vienoda, išplaukianti iš dviejų žmonių bendravimo. Skaudu matyti neigiant save. Bet aš tikiu, kad mes įvertinsime save. Esu už Lietuvą, žinančią ir gerbiančią savo istoriją – ne vien tik džiugias, bet ir skaudžias akimirkas. Džiaugiuosi, kad vis smarkiau jauni žmonės įtraukiami į Laisvės kovų įamžinimą. Lietuvoje vyksta puikių dalykų – ekskursijų, susitikimų, konkursų, kitų iniciatyvų skirtų gyvosios istorijos išsaugojimui. Įvertindami partizanų, jų rėmėjų ir mūsų drąsios tautos nepasidavimą okupacijai, jų pasišventimą dėl svarbiausio dalyko – tautos laisvės, būsim atviresni, savimi pasitikintys ir atsakingesni.

Read Full Post »

Dažniausiai užduodami klausimai: Turkijos narystės ES galimybės?

Amžinai besitęsiančios derybos tarp ES ir Turkijos dėl pastarosios narystės Europos Sąjungoje truks, ko gero, dar ilgai. Yra nemažai kliūčių jai įsijungti į Europos tautų šeimą, tačiau bene pagrindinė – žmogaus teisių pažeidinėjimas, besireiškiantis per tautinių mažumų diskriminavimą, demokratijos stoką ir pan. Dar viena didžiulė problema – santykiai su kaimyninėmis šalimis: Armėnija, Sirija, Iranu. Tai sąlygoja istorinė patirtis dėl kurios dar ilgai tvyros įtampa tarp minėtų valstybių. Kaip pavyzdys – Kipro atvejis, sostinė Nikosija padalinta į dvi dalis- graikiškąją ir turkiškąją. Sunku suvokti, kad XXI taip gali būti. Turkų požiūrį į kaimynus iliustruoja ant Kipro kalvų iš akmenų išdėliotos gigantiškos Turkijos vėliavos. Galbūt turistams tai didelių išgyvenimų nesukelia, tačiau neįsivaizduoju, kaip turi jaustis kipriečiai, nuolat matydami savo istorinėje žemėje svetimųjų simbolius. Turkija netgi nepripažįsta Kipro vyriausybės, veikiančios padalintoje Nikosijoje ir atstovaujančios šalį Europos Sąjungoje.
Silpna ekonomika, socialinė, švietimo sistemos – Turkijos bėdos, kurios laikui bėgant bus išspręstos. Tačiau požiūris į žmogaus teises, santykius su kaimynais, matyt, dar negreit pasikeis.
Kai kurios “senosios“ ES valstybės aktyviai priešinasi Turkijos narystei dėl jose esančio didelio emigrantų iš šios šalies skaičiaus (bijodamos dar didesnio antplūdžio). Taip pat dėl vertybinių dalykų – Turkija yra musulmoniška valstybė, tuo tarpu ES pagrindas – “krikščioniškos vertybės“.
Turkijai, siekiančiai tapti ES nare nuo 1963-ųjų, reikia paruošti namų darbus, o užduočių yra labai daug.

Read Full Post »