Feeds:
Įrašai
Komentarai

Posts Tagged ‘Europa’

Suomija pasidavėM. Mikulėno piešinys

Šią savaitę Suomija jau pritarė Nord Stream dujotiekio tiesimui savo teritoriniuose vandenyse. Panašu, kad projekto iniciatoriams ir šalininkams nė motais prognozės, jog pajudinus iprito sankaupas jūros dugne bus užteršti jūros organizmai. Dalis teršalų, pavyzdžiui, kaip jūros gėrybės pateks ant mūsų stalo, dalis gali būti išmesta į krantą ir nuodys poilsiautojus bei šalia jūros gyvenančius žmones.
Mokslininkų teigimu, iprito, arba garstyčių dujų, pripildyta daugelyje paskandintų sprogmenų. Mirtina iprito dozė – 5 miligramai. Tokį kiekį įkvėpęs žmogus miršta per 3 minutes. Mažesnė dozė irgi pavojinga: gali atrofuotis plaučiai, sutrikti kvėpavimo sistema. Be to, ipritas apdegina ne mažiau negu sieros rūgštis.
Sprendžiant šio dujotiekio likimą Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija veto teisės neturi, nes jų teritorinių vandenų „Šiaurės srautas“ nekirs. Pagal Tarptautinę ekologijos konvenciją šalys, kurių vandenyse tokie darbai neatliekami, turi teisę tik pareikšti savo nuomonę.

Reklama

Read Full Post »

2009 metų birželio 10 dieną Europos Komisija pristatė ES Baltijos jūros regiono strategiją. Tai – išsamus dokumentas, kuriuo Europos Komisija kitoms ES institucijoms (Europos Parlamentui, Europos Tarybai, Europos ekonominių ir socialinių reikalų komitetui ir Europos regionų komitetui) pristato ES viziją Baltijos jūros regiono (o jame – net 8 ES valstybės, tarp kurių – ir Lietuva) klausimu, pagrindinius tikslus ir veiksmus šiame regione.

Strategija faktiškai buvo pradėta kurti dar 2006 metais, kuomet Europos Parlamentas priėmė dabartinio Suomijos užsienio reikalų ministro A.Stubb’o parengtą dokumentą, išdėstantį pagrindines Baltijos jūros regiono problemas ir raginantį ES imtis aktyvesnių veiksmų šioje ES pusėje. Trečiadienį Europos Komisijos pristatytame dokumente pateikiami keturi pagrindiniai Baltijos jūros regionui kylantys iššūkiai – užtikrinti tvarią aplinką; paspartinti regiono plėtrą; padidinti regiono patrauklumą bei prieinamumą; užtikrinti saugumą regione.

Strategijos įgyvendinimo plane numatyta, kad užtikrinant tvarią aplinką, visų pirma turi būti mažinamas teršalų išmetimas, imamasi priemonių natūralių zonų ir biologinės įvairovės išsaugojimui, pavojingų medžiagų naudojimo sumažinimui.

Įgyvendinant Baltijos jūros strategiją, Komisija siūlo nesteigti naujų institucijų, neskirti papildomo finansavimo – tiesiog paskirstyti turimus išteklius taip, kad tai kuo geriau prisidėtų prie strategijos įgyvendinimo. Todėl Baltijos jūros valstybėms pasiūlyta koordinuoti atskiras Strategijos įgyvendinimo sritis. Lietuva kartu su Švedija koordinuos transporto jungčių klausimus (į tai įeina tokie projektai kaip Rail Baltica, Via Baltica), taip pat prisidės ir prie kitų sričių.

Tenka apgailestauti dėl to, kad Šiaurės srovės dujotiekis (‘Nord Stream’) nepateko į Baltijos jūros strategiją. Deja, Europos Sąjungoje tokie dažni kompromisai lėmė tai, kad kai kurių projektu suinteresuotų valstybių prašymu atsisakyta šio jautraus klausimo iškėlimo į ES lygį.

Read Full Post »

Lietuvos ryto televizijoje

Vakar, birželio 8 d., dalyvavau Lietuvos ryto televizijos laidoje “Lietuva tiesiogiai“. Pirmoji laidos dalis:

Antroji dalis:

Read Full Post »

Mano klipas per LNK

Jei nepavyko pamatyti TS-LKD rinkiminės agitacijos per LNK, kur šneku ir aš, galite tai padaryti dabar. Klipo ištrauka, kur kalbu aš.

Read Full Post »

Įsijungdami į Europos šalių šeimą turėjome nemažai abejonių, svarstėme, ar mūsų balsas ES bus išgirstas, ar neprarasime savo identiteto. Išsklaidyti anuomet buvusius, o gal ir šiandien tebeesančius nuogąstavimus,
galime tik mes patys, daugiau kalbėdamiesi, diskutuodami, vertindami savo asmenines ir pilietines patirtis Europos šalių bendrijoje.

Nebijokime pripažinti, kad per šiuos penkerius metus mūsų balsas tikrai buvo girdimas. Lietuvos atstovai ES dėjo didžiules pastangas gindami Lietuvos interesus, kovodami už mums svarbius klausimus užsienio
politikoje. Tačiau ne vien per politinį lygmenį buvome matomi ir girdimi. Mūsų gabūs studentai, išvykę studijuoti per mainų programas, pasaulinio palaikymo ir susižavėjimo sulaukę sportininkai bei menininkai savo pasiekimais garsino Lietuvą ES, atsivėrusios sienos suteikė galimybę laisvai judėti ir leido ne tik pažinti kitų Europos šalių kultūras, bet ir skleisti savąją. Neturime pamiršti ir pilietinių iniciatyvų, kurių atgarsis Europos Parlamente tik įrodo, jog susitelkę mūsų šalies piliečiai kartu gali daug.

TS-LKD priklauso didžiausiai politinei jėgai Europoje – Europos liaudies partijai, vienijančiai krikščionių demokratų, konservatorių partijas. Tai yra politinė jėga, kuri gynė Lietuvos siekį tapti nepriklausoma, palaikė mūsų įsijungimą į Europos Sąjungą. Tai yra krikščioniškas vertybes puoselėjanti jėga. Europos Parlamente TS-LKD dirbs stipriausioje frakcijoje – Europos liaudies partijos frakcijoje. Tokiu būdu mūsų balsas bus girdimas kur kas labiau.
Sakoma, kad Europos Parlamentui reikia ne partijų, o asmenybių. Asmenybės ir atstovauja partijas. Nuo Lietuvos EP bus 12 atstovų, jie dirbs Lietuvai. Norint užtikrinti mūsų valstybės interesų atstovavimą, reikia ieškoti draugų ir sąjungininkų, o tai galima daryti per partijas, t.y. per tuos darinius, kurie vienija bendraminčius iš visos Europos. Pasirinkite teisingai ir Lietuvos balsas ES bus girdimas labai aiškiai!

Read Full Post »

Telefonu daviau interviu radijo stočiai KAPSAI. Paklausykite, tuo pačiu darsyk pažiūrėsite nuotraukas, trukmė – apie 10 min. (tik atkreipkite dėmesį į tai, jog 4 – tai mano numeris partijos sąraše. O partijos numeris – 11):

Read Full Post »

Susitikimuose žmonės klausia, ar nevertėtų į Europos Parlamentą siųsti ekspertus, tam tikros konkrečios srities žinovus. Kam ta politika, reikia spręsti konkrečias problemas! Bet juk ES prigimtis – taikos ir demokratijos idėja. Nepaisant to, kad  ES užuomazga buvo Europos anglių ir plieno bendrija, kuri pradėjo ekonomiškai vienyti Europos šalis, tačiau pirminis šios bendrijos tikslas buvo užtikrinti politinę sąjungą,  padedančią įtvirtinti taiką Europoje. Vadinasi, svarbiausia idėja! Prieš pradedant projektą reikia turėti viziją!

Žmonės sako: politikai nieko neišmano, jų išsilavinimas netinkamas ir pan. Galėčiau atsakyti dvejopai – patyrimas ateina bedirbant. Kita vertus, mūsuose yra supratimas, kad jei renku valdžią, vadinasi tas ar kitas politikas konkrečiai įgyvendins mano lūkesčius: išasfaltuos gatvę, pakeis vaikų darželyje langus. Tačiau politikai brėžia gaires, numato kryptis. Kitus minėtus dalykus įgyvendina profesionalai, ekspertai, kartu su tais pačiais politikais. Pavyzdžiui, energetika – politikai brėžia gaires, numato, kaip turėtume vystyti energetinę nepriklausomybę, o vamzdžius kloja profesionalai, nes jie tai geriausiai išmano. Tik dirbant komandinį darbą, dirbant politikams su ekspertais, vadybininkais drauge galimas rezultatas.

Read Full Post »

Older Posts »