Feeds:
Įrašai
Komentarai

Posts Tagged ‘Europos spalvos’

Naujausios – kovo mėnesio Europos Spalvos jau iškeliavo pas skaitytojus. Naujausiame numeryje – apie Kovo 11-osios išbandymą pasaulio bendruomenei, senuosius ir naujuosius knygnešius, grįžtančius paukščius, maisto saugą, vartojimo kultūrą bei ES plėtrą ir pavasario pabudimus.

O kovas – kupinas pabudimų. Gamtos, parskrendančių paukščių ir pavasario jau išsiilgusios dvasios. Tokį pat kovą prieš 21-erius metus pabudo ir mūsų tauta. Tiesa, ji niekada nebuvo užmigusi, kibirkštėlės ruseno per visus 50 metų, bet tą kovą pavasarinis proveržis buvo apvainikuotas. Ištroškusi gaivesnio vėjo gūsio, atkakliai gaudė kiekvieną jo gurkšnį.

„Atrandam, norim, trokštam, siekiam savo laiką ir save pralenkti, einame ne milimetrais – sieksniais, tartum karštą plieną lankstom lemtį“,- rašė tautos poetas Justinas Marcinkevičius. Buvome žvalūs, drąsūs ir ryžtingi, pasirengę eiti greitai ir vytis tuos, kurie demokratija grįstam keliui turėjo nepalyginamai daugiau laiko. Širdyse degė pavasaris.

Pralenkti save. Tai buvo didžiausias mūsų iššūkis. Juk turėjome tik idėją. Kelią, be nuorodų, kaip juo eiti. Todėl Nepriklausomybės laikotarpiu patyrėme daugybę pirmų kartų. Vieni buvo sėkmingesni už kitus, kartais klupome. Juk neturėjome daug praktikos, tik žvalgėmės į kitų pavyzdžius.

Tačiau artėjant Kovo 11-osios metinėms nesinori kalbėti vien tik būtuoju laiku. Norisi, kad J.Marcinkevičiaus žodžiai būtų ne tik mūsų praeities atspindžiai, bet ir esamojo laiko nuotaika bei ateities lūkesčiai.

Priežasčių tam turime, galimybių taip pat. Kad norime atrasti, įrodo statistika, skaičiuojanti aukštąjį išsilavinimą turinčius ir jo siekiančius piliečius – esame tarp daugiausia studentų turinčių Europos Sąjungos valstybių. Atradimams pasirengusi ne tik jaunoji karta. Štai ir šiame „Europos spalvų“ numeryje pasakojame apie bibliotekas, į kurias vis dažniau įgauti naujų įgūdžių, išmokti naudotis kompiuteriu ir internetu užsuka senjorai.

Kad milimetrus galime paversti sieksniais, geriausiai įrodo mūsų laimėjimai moksle. Išdidus faktas, kad kas dešimtas šiandien pasaulyje naudojamas lazeris yra lietuviškas. Pasaulio mokslo bendruomenės pagarba lietuviškoms biotechnologijoms. Ir įtakinga užsienio spauda, besistebinti interneto skvarba, greičiu ir informacinių technologijų plėtra mūsų šalyje.

Galiausiai, šiandien – toks pat pavasaris kaip prieš dvi dešimtis metų. Tereikia įkvėpti jo nuotaikos ir imtis karšto plieno lankstymo.

Reklama

Read Full Post »

Šiandien jau galiu sakyti, kad prasidėjo “žalioji“ Europos Parlamento savaitė, kuomet parlamentarai dirba savo valstybėse. Keliauju į Radviliškį – ten susitiksiu su jaunimu ir miesto bendruomene, pasidalinsime kasdieniais rūpesčiais, aptarsime savojo krašto bei Europos Parlamento aktualijas.

Į kelionę  pas savo ištikimuosius skaitytojus į Lietuvos miestus ir miestelius jau iškeliavo ir  penkioliktosios Europos spalvos. Šio vasario žurnalo numeryje – kalbamės apie tai, kad kiekviena istorinė data kuria savitą nuotaiką. Vasario 16-oji pasakoja apie tikėjimą ir ryžtą. Kasmet kylant Nepriklausomybės dienos trispalvėms prisimenu: nereikia bijoti svajoti, nes svajonės pildosi. Juk gražiausios Tautos pergalės gimė iš didžiausių, drąsiausių svajonių.

Karta iš kartos, tūkstančiai žmonių – kovotojai prieš nutautinimo politiką ir lietuviško žodžio saugotojai, knygnešiai ir slaptų mokyklų mokytojai – visi dalijosi viena nepriklausomybės svajone ir neužmiršo jos ilgiau nei šimtmetį. Tikėjimas padėjo Tautai išlikti Tauta. Net sunkiausiomis akimirkomis.

Svajones išpildė drąsa, darbas ir ryžtas. 1918-ųjų Vasario 16-ąją dvidešimt Lietuvos Tarybos narių paskelbė pasauliui – mes pasiruošę laisvei. Nepriklausomybės viltis virto apsisprendimu. Dar vėliau – sunkiu ir atkakliu darbu. Tačiau svarbiausia į priekį valstybę vedančia jėga išliko idealizmas. Tikėjimas, kad Tauta gali daugiau, nei pasaulis iš jos tikisi.

Vasario 16-osios idealizmu buvo pažymėta visa vėlesnė Lietuvos istorija. Idealistai buvo partizanai, išėję į miškus tikėdami, kad gali apginti vėl prarastą laisvę. Idealistai buvo sovietmečio pogrindinės spaudos leidėjai, neleidę užmiršti, kad nepriklausomybės viltis gyva. Idealistai dirbo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdyje, idealistas buvo kiekvienas pilietis stojęs į Baltijos kelią.

Šių žmonių svajonės išsipildė. Šiandien irgi jų nestokojame – siekti gražesnės, sąžiningesnės, sėkmingesnės Lietuvos. Ir nesvarbu, kad skaičiumi esame maži. Istorija įrodė – aukščiau stiebdamiesi galime pasiekti labai daug.

Todėl ir šiandien linkiu išdrįsti svajoti. Kuo drąsesnės svajonės, tuo toliau į priekį jos veda.

Kviečiu toliau kartu keliauti Europos spalvų puslapiais gyvai ir internete http://www.europosspalvos.lt, o taip pat – ir parašyti, pasidalinti su kitais skaitytojais, kuo gyvenate kasdien, pavasariui artėjant.

Read Full Post »

Galutinai įsibėgėjus naujam darbiniam sezonui, nori nenori apninka nerimas dėl per lėtai vykstančių darbų – Lietuvoje, Europos Sąjungoje, pasaulyje. Kaip padaryti, kad užsibrėžti tikslai būtų įgyvendinami ne tik popieriuje, bet ir tikroveje? Kokios motyvacijos reikia kiekvienam iš mūsų, kad sugebėtumėme tiesiog atlikti darbus, kurie reikalingi visuomenei?

Nepasiektų tikslų ir neatliktų svarbių tarptautinio masto darbų turime daug. Kova su klimato kaita, nors apie ją kalbama vis daugiau ir daugiau, niekaip nesugeba įgauti solidesnio, apčiuopiamus rezultatus galinčio duoti pagreičio. Nagojoje netrukus vyksiančioje Jungtinių Tautų konvencijos dėl biologinės įvairovės konferencijoje ir vėl teks pripažinti, kad nors ir dedame pastangas biologinės įvairovės išsaugojimui, tačiau pernelyg lėtai ir neužtikrintai. Net ir žemesniu Europos Sąjungos lygmeniu neretai sunkiai sekasi rasti politinės valios vykdyti užsibrėžtiems siekiams. Vienas iš pavyzdžių – bendra ES užsienio ir saugumo politika, kurios vizija taip ir lieka labiau “popierinė“, kitas – vis opesnėmis tampančios tautinių mažumų integravimosi į visuomenę problemos.

Tenka pripažinti, kad nepaisant skambių idealistinio turinio kalbų, tarptautinė bendruomenė vis dar neišmoko žvelgti į pasaulį kaip į bendrą valtį, kurioje plaukiame visi drauge. Atskirų šalių, politikų, įmonių trumpalaikiai interesai dažnai atsiduria aukščiau bendros pasaulio gerovės suvokimo, per mažai galvojama apie tai, kas iš tiesų yra svarbu dabar ar bus svarbu po dešimt, dvidešimt ar šimto metų.

Visgi, manau, kad Europos Sąjungos pasirinktas kelias ir veiklos modelis gali būti efektyviu, siekiant išvengti įvairių  trumparegiškų  poelgių. 27 šalių Bendrija, vienijama panašių kultūrinių ir moralinių vertybių, per glaudų bendradarbiavimą ir nuolatinius kompromisus beveik visuomet sugeba užtikrinti sveiko proto pergalę. Ko gero, reiktų palinkėti, kad solidarumas, pagalba vieni kitiems ir atsakingas požiūris į ateitį būtų ne tik deklaruojamos vertybės, bet tikri kelrodžiai.

Šio spalio “Europos spalvose”, kurios jau pakeliui pas skaitytojus – apie biologinės įvairovės konferenciją Nagojoje, ES saugumo politiką, tautinių mažumų klausimus, nedarbą, ir kitką. Kviečiu skaitiniams ir siūlau pasidžiaugti šviesiu ir ryškiu oru…

Read Full Post »

Šią savaitę Briuselyje – daugybė posėdžių, kurių aktualijos vos spėja keisti viena kitą. Tačiau šiandien noriu paskatinti pasklaidyti internete naująsias “Europos spalvas“, kurios jau pakeliui pas skaitytojus įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose.

Tarytum akimirksnis prabėgo metai nuo to laiko, kai Jūsų parodyto pasitikėjimo dėka, kartu su kitais 735 atstovais iš 27 Europos šalių pradėjau darbą vienoje svarbiausių ES institucijų – Europos Parlamente (EP). Tai buvo kupini pamokų, atradimų ir labai intensyvaus darbo metai.

Tai metai, per kuriuos skubos tvarka teko išmokti daugybės dalykų – nuo tarptautinės politikos ypatybių iki biurokratinių darbo milžiniškoje institucijoje subtilybių. Tačiau turbūt užvis didžiausią įspūdį palikusi pamoka buvo bendro sutarimo paieškos. Kai salėje susirenka 736 skirtingo amžiaus, politinių pažiūrų, tautybių, kultūrų ir interesų žmonės, staiga sumažėja kategoriškumo, aklo užsispyrimo, nenorėjimo klausytis. Visi supranta – turime po vieną balsą, nei silpnesnį, nei svaresnį už kitus, ir privalome susitarti. Galiausiai paaiškėja, kad tai … įmanoma. Tokia pamoka būtų naudinga daugeliui, ir ne tik politikoje.

Per pastaruosius 12 mėnesių būta daugybės atradimų. Beje, patys netikėčiausi, labiausiai įkvepiantys – laukė ne kažkur Briuselio ar Strasbūro koridoriuose, ne po Europos Parlamento stogu, o čia pat – gimtinėje. Vieną savaitę per mėnesį, o taip pat ir dažną savaitgalį keliaudavau po Lietuvos miestus, miestelius, kaimus, lankiausi mokyklose, bažnyčiose, seniūnijose, ir visur susitikdavau su žmonėmis. Įspūdžių, žinių, akiračio, emocijų prasme tai neįkainojamos kelionės, kurios ir ateinančiais metais man bus labai svarbios.

Europos Parlamente metai – taip pat “virte virė“. Įtemptoje EP nario darbotvarkėje dažniausiai ne tik nebūdavo laisvų tarpų, bet ir tekdavo rinktis, kuriame iš kelių vienu metu vykstančių posėdžių dalyvauti.

Tad naujosios „Europos spalvos“ – skirtos pirmųjų šios kadencijos EP darbo metų apžvalgai. Taip pat nenutolsime ir nuo kitų aktualių temų. Gegužės-birželio mėnesiais gausu su šeima susijusių švenčių – motinos ir tėvo dienos, vaiko diena. Šia proga – publikacija apie šeimos padėtį Europos Sąjungoje. Birželį taip pat minime keletą Lietuvai svarbių istorinių datų – 1940 m. prasidėjusią sovietų okupaciją bei 1941 m. į Sibirą pajudėsius vagonus su tūkstančiais tremtinių. Kartu prisiminsime šių įvykių istorinį kontekstą ir tai, kodėl kiekvieną birželio 14-15 d. ant Lietuvos vėliavos rišame juodą kaspiną.

Linkiu malonaus skaitymo ir gražių įsibėgėjančios vasaros akimirkų.

Read Full Post »

Šventinės – Lietuvos Nepriklausomybės dvidešimtmečiui skirtos kovo mėnesio “Europos spalvos“ jau rengiasi tradicinei kelionei pas skaitytojus įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose.

Šiame numeryje kviečiu skaityti apie tai, kas vyko nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, 1990-ųjų Kovo 10 dieną, žvilgtelėti, kaip Kovo 11-oji atrodė užsienio spaudos iškarpose.

Taip pat Jūsų laukia ir išskirtiniai pokalbiai su LR Užsienio reikalų ministru Audroniumi Ažubaliu, grupės „Skylė“ lyderiais Aiste Smilgevičiūte ir Roku Radzevičiumi, kurie dalinasi mintimis apie muzikinį paminklą laisvės kovotojams.

Žaliosiose naujienose – apie ekologišką atgimstančios Lietuvos balsą, ekologinius protesto žygius kartu su „Žaliąją Lietuva“, „Atgajos“ ir „Žemynos“ klubais, na o žaliasis miestas šių simbolinių “Europos spalvų“ numeryje – Islandijos sostinė Reikjavikas.

Read Full Post »

Esu dėkinga savo šeimai už tai, kad nuo pat mažumės turėjau galimybę keliauti po gimtą kraštą, pažinti jo gamtą ir istoriją. Kartu su namiškiais ir bendraminčiais lankydavome didesnius ir mažesnius Lietuvos miestus, dalyvaudavome žygiuose, ekspedicijose.

Šios kelionės buvo tokios ypatingos ne tik dėl aplankytų vietų, bet ir dėl pažintų žmonių. Jos išmokė suprasti krašto kasdienybę, pamatyti, kaip įvairiai gyvena Lietuvos žmonės, kaip kartais skirtingai, o kartais labai panašiai mąsto. Iš kelionėse sutiktų žmonių išgirsdavau įvairių istorijų – tai turėjo ir tokią nuotaiką, kurios nebūčiau radusi jokiuose vadovėliuose ar knygose. Kiekviena išvyka būdavo nedidele smagia pamoka teikiančia daug džiaugsmo.

Šiandien tai man labai padeda: bendrauti su žmonėmis, gilintis į jų rūpesčius, kartais įžvelgti tai, kas nepasakoma žodžiais. Tada suprantu – vaikystėje ir paauglystėje turėtos pamokos nenuėjo veltui. Kažkas yra pasakęs, kad kiekviena kelionė pirmiausia padeda geriau pažinti save patį, ir tai, matyt, yra tiesa.

Dabar tenka keliauti daug. Dažniausiai mano maršrutas driekiasi iš Vilniaus į Briuselį ar Strasbūrą – Belgijos ir Prancūzijos miestus, kuriuose įsikūrusios Europos Parlamento būstinės. Tačiau žaviausios vis tiek išliko kelionės po savą artimą Lietuvą, kurioms kiekvieną mėnesį stengiuosi skirti bent savaitę.

Šį vasarį taip pat teko aplankyti daug jaukių, svetingų Lietuvos kampelių: Kruonį, Švenčionis, Rimašius, Balandiškes, Mėnaičius, Panevėžį, Jurbarką, Girdžius. Visur paminėjome Vasario 16-ąją, pasidalinome mintimis apie Kovo 11-osios 20-ąsias metinis, daug kalbėjomės apie valstybingumą, tautines vertybes, žmones, kurių dėka šiandien esame laisvi, gyvename savarankiškoje šalyje.

Noriu su šiomis, svarbiausiomis Lietuvos valstybei, šventėmis pasveikinti ir Jus visus – “Europos spalvų” skaitytojus. Ypatingai su artėjančia Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, kurios dvidešimtmetį šiemet pažymime. Be to, šiek tiek užbėgdama už akių, užsiminsiu, kad šiai datai skirsime visą kovo mėnesio žurnalo numerį.

Beje, aprašytas vasario maršruto po Lietuvą akimirkas rasite ir šiose „Europos spalvose“. Numerio puslapiuose – ir daugiau kelionių, labai skirtingų. Vienos geografinės – jos driekiasi nuo Ukrainos, kuri ką tik išsirinko naująjį prezidentą, iki šiųmetės žiemos olimpinių žaidynių sostinės ir vieno ekologiškiausių miestų pasaulyje Vankuverio. Kitos – tai kelionės laike: nuo 1918 m. vasario mėn. laikraščių su Lietuvos nepriklausomybės paskelbimu iki dar tik šių metų pabaigoje Kankūne (Meksikoje) įvyksiančio pasaulio viršūnių susitikimo dėl klimato kaitos.

Tad linkiu geros kelionės – tiek „Europos spalvų“ puslapiais, tiek lietuviškais keliais ir takeliais. O pakeliui – daugybės atradimų ir pažinimo džiaugsmo.

Read Full Post »

Briuselyje įsibėgėja nauja darbo savaitė. Tačiau apie ją – šiek tiek vėliau.  Šiandien noriu pakviesti  jau netrukus  tradiciškai sklaidyti  naujojo “Europos spalvų“ numerio puslapius ar rubrikas internete. Noriu ir padžiūgauti, kad skaitytojų, besidominčių Europa ir mano darbu Europos Parlamente, vis daugiau. Dėkoju Jums už buvimą kartu, nuoširdžius patarimus, komentarus ar klausimus!

Pirmosiose šių metų “Europos spalvose“, kurios jau netrukus keliaus pas skaitytojus – apie metų pradžią, naujus tikslus ir užmojus, kuriems kasmet gauname naują 365 dienų kreditą. Tam, kad svajones, tikslus ir siekius paverstume tikrove ir įgyvendintume, ko galbūt nespėjome per praėjusius metus.

Sausį apskritai aplinkui daug įvairiausių pradžių. Tad gausiai apie jas rašysime ir šiame „Europos spalvų“ numeryje. Štai pirmuosius žingsnius pradeda žengti naujoji Ch.M.Baroso vadovaujama Europos Komisija – svarbiausia vykdančioji Europos Sąjungos (ES) institucija. Tiesa, kol kas komisarai dar turi tik kandidatų statusą, tačiau stipriai EK sudėtis jau nebesikeis. Sausį Europos Parlamente vyko intensyvūs jos klausymai, leidžiantys susidaryti nuomonę apie būsimosios Komisijos politikos gaires artimiausiam penkmečiui. Savo įspūdžius iš šių klausymų papasakosiu komentare „Europą kausto speigai, bet Briuselyje – karšta“.

Metų sandūroje Europos Sąjunga (ES) taip pat pažymi ir kitą pradžią – keičiasi Bendrijai pirmininkaujančios valstybės, kartu šiek tiek koreguodamos politikos kursą, atsinešdamos savuosius prioritetus bei vadovavimo stilių. Šį sausį ES vairą iš kontinento šiaurėje įsikūrusios Švedijos perėmė pietuose esanti Ispanija, o mes mėginsime aiškintis, kaip ji peržiūrės Europos darbotvarkę.

2009-ieji buvo labai svarbūs Vilniui – didžiausiam Lietuvos miestui teko garbė nešti Europos kultūros sostinės vėliavą. Deja, ne viską pavyko padaryti sėkmingai, tačiau tikėkimės, kad šią pamoką jau išmokome ir sėkmingai panaudosime įgytą patirtį (nors kartais ir kartoką) ateityje.

Tuo tarpu gyvenimas tęsiasi ir estafetę nuo sausio 1-osios iš Vilniaus perima jau kiti miestai. Tad, jei tik bus galimybė, šiemet nepamirškite aplankyti Stambulo Turkijoje, Pėčo Vengrijoje ir Eseno Vokietijoje. Tai 2010-ųjų Europos kultūros sostinės. O jei aplinkybės neleis į jas nuvykti, tuomet bent trumpai galite su šiais turtingos istorijos miestais susipažinti straipsnyje „Europos kultūros karavanas traukia į Eseną, Pėčą ir Stambulą“.

Tad dar kartą noriu palinkėti Jums geros ir įkvepiančios naujos pradžios, kurią kas mėnesį lydės ir “Europos spalvos“.

Read Full Post »

Older Posts »