Besilankant Raseiniuose – pokalbiai apie maisto kokybę, aplinkosaugą ir rajono kasdienybę

Vakar vėl keliavau po Lietuvą, lankiausi Raseinių rajone. Diena prasidėjo pilietiškumo pamoka Ariogalos gimnazijoje, kur gimnazistai domėjosi, kaip vyksta darbas Europos Parlamente, kodėl nusprendžiau pasirinkti tokį kelią. Papasakojo, kad Ariogaloje veikia jaunimo organizacija „Vienybė“, kur susitelkęs jaunimas ne tik lanko futbolo treniruotes, bet ir gražina Ariogalą – nuolat tvarko miestelio aplinką. Po susitikimo su mokiniais, kartu su mokyklos pavaduotoja Ingrida apžiūrėjome mokyklą, kuri šiuo metu renovuojama.

Susitikime su Raseinių rajono meru Remigijumi Aču, mero pavaduotoju Sigitu Vaičiumi ir administracijos direktoriumi Dainiumi  Baltrušaičiu kalbėjome apie rajono aktualijas, kokie europiniai projektai vykdomi rajone, domėjausi, kokia ir kaip veikia atliekų tvarkymo sistema Raseinių rajone, taip pat aptarėme ir atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą bei kitas aktualijas.

Apsilankymo Aplinkos apsaugos agentūroje metu, su agentūros vedėju Gediminu Tamašauskiu kalbėjomės apie aplinkosaugos problemas Raseinių rajone. Buvo išsakytas nusivylimas, kad rajoniniai aplinkos apsaugos specialistai atlieka baudžiamąjį darbą, gaudydami brakonierius ir kitokius pažeidėjus.

Labai įdomi ir naudinga diskusija vystėsi su maisto ir veterinarijos tarnybos specialistais.  Aptarėme maisto ženklinimo aktualijas, kalbėjomės apie antibiotikų likučių gyvūnuose ir gyvulinės kilmės maisto produktuose atvejus bei genetiškai modifikuotus organizmus. Tai kasdienės aktualijos mane lydinčios Europos Parlamente, tad pasikalbėti apie praktines problemas, vartotojų ir specialistų kasdienes patirtis – man ypatingai svarbu ir naudinga.

Taip pat lankiausi protiškai neįgalaus jaunimo dienos centre ir specialiojoje mokykloje. Su centro ir mokyklos darbuotojais kalbėjome apie neįgaliųjų  integraciją ar reintegraciją šiuolaikinėje visuomenėje.

Vizitą baigiau susitikimu su partiečiais ir partijos jaunimu, su kuriais jaukiai pasisėdėjome ir pasikalbėjome apie šiandienos aktualijas.

Nuoširdžiai dėkoju, visur mane lydėjusiam TS- LKD Raseinių skyriaus  pirmininkui Linui Dargevičiui, vicemerui Sigitui Vaičiui ir visiems, kurie prisidėjo prie turiningo apsilankymo Raseinių rajone.

Read Full Post »

Ką Europos jaunimas išmano apie totalitarinių režimų įvykdytus nusikaltimus?

Vakar Europos Parlamente vyko klausymai, kuriuos surengė Europos liaudies partijos frakcijos kolegos, apie tai, ką Europos jaunimas išmano apie totalitarinių režimų įvykdytus nusikaltimus.

Klausymų metu kalbėjomės apie tai, jog bendrumo siekianti Europa vis dar sunkiai gali kalbėti apie bendrą istorinę atmintį, apie tai, kad šių dienų Europa, turinti labai skirtingas istorines patirtis pagaliau turi įsiklausyti ir ieškoti bendro supratimo apie tam tikrus istorijos įvykius. Ir kad neturėtų likti dvigubų standartų, vertinant totalitarinių režimų pasekmes, karo nusikaltimų, genocido ir masinių žudynių nusikaltimus – nepriklausomai nuo to, kokia totalitarinė diktatūra juos atliko.

Ypatingai daug dėmesio diskusijoje skirta jaunimo supratimui, galimybėms pažinti ir suvokti 20-ojo amžiaus istorinius procesus.

Pati išsakiau nuomonę, jog Europos Sąjungoje būtina skatinti gilesnį istorijos pažinimą, ypač jaunimo tarpe, nes  tai  – gyvybingos pilietinės visuomenės ir mūsų ateities kūrimo pagrindas. Deja, tenka pripažinti, kad šiandien sunku kalbėti apie bendrą visos Europos Sąjungos istorijos atmintį, juk stokojame savo istorijos pažinimo ir supratimo, kurį turėtume skiepyti visuomenei jau nuo jaunų dienų. Ir tai turėtų būti daroma ne tik stiprinant dialogą tarp kartų, bet ir peržiūrint mokyklines ugdymo programas, kurios neretai yra pernelyg formalios ir neugdo istorinio supratimo, neskatina nagrinėti santykio tarp priežasties ir pasekmės. Be jokios abejonės, čia, kaip ir visame mokymo procese – labai svarbus mokytojas, jokiu būdu negalime absoliutinti situacijos, kalbėdami apie pasenusias ir jaunajai kartai poveikio nebeturinčias istorijos mokymo programas bei metodikas, juk yra nemažai mokytojų, kurie savo iniciatyva rūpinasi, kad istorijos pažinimas būtų gyvas ir iškalbingas. Tačiau toks rūpestis turi tapti sistema, o ne pavieniu reiškiniu.

Turime kuo ir pasidžiaugti: pastaruoju metu pasirodo vis daugiau gražių, tradicinėmis tapusių jaunimo iniciatyvų. Esu įsitikinusi, kad reikia skatinti jaunimo veiklas ir projektus šioje srityje, ieškoti paveikesnių būdų susipažinti su mūsų istorija – diegti jaunimui istoriją per jausmus, asmeninį patyrimą. Pristačiau susirinkusiems kolegoms vieną iš pavyzdžių Lietuvoje, kurį pati remiu visomis išgalėmis, nes esu tikra, kad kasmet rengiamas ir milžinišką pasisekimą turintis jaunimo projektas “Misija Sibiras“ yra labai svarbus. Jo metu lankomos tremties vietos, tvarkomi tremtyje mirusiųjų tautiečių kapai yra nepakeičiama patirtis ir supratimas jaunajai kartai, o dar svarbesnė misija tas patirtis perduoti savo jauniesiems kolegoms – grįžę iš ekspedicijų jaunuoliai mokyklose ir visuomenei pasakoja, ką patys matė ir patyrė tremties vietose, ką išgirdo iš vietos gyventojų. Džiaugiuosi ir muzikinės grupės “Skylė“ iniciatyva – albumu “Broliai“, kuris prikėlė galimybę jaunimui pažinti 1944–1953 m. Lietuvos laisvės kovų dalyvių kelią ir patirtis. Esu tikra, kad tokias iniciatyvas reikia puoselėti visoje Europoje ir skatinti jas jungtis.

Ar yra paskatų tolimesniems žingsniams? Tikrai taip. 2010 m. gruodį Europos Komisijos kolegijos patvirtintas raportas dėl totalitarinių  režimų įvykdytų nusikaltimų atminties išsaugojimo taip pat yra labai stiprus pagrindas ateities veiklai. Šiuo dokumentu ir jame išdėstytais pasiūlymais turime vadovautis ES ir nacionaliniu lygmeniu siekdami išsaugoti istorinę atmintį. Šiuo metu svarbiausia, kad Europos Komisija vykdytų savo praktinius įsipareigojimus ir numatytų totalitarinių režimų įvykdytų nusikaltimų atminties įamžinimo projektams finansavimą įvairiose ES programose.

Prieš trejetą metų Europos Sąjunga programoje “Europa piliečiams“ numatė priemonę “Gyva Europos atmintis”, skirtą hitlerizmo ir stalinizmo įvykdytų nusikaltimų atminimo projektų finansavimui. Lietuvos projektų finansavimas pagal šią programą pastebimai išaugo: 2007 m. šiai programai nebuvo pateikta nė vieno projekto, tačiau 2010 m. – finansuoti jau septyni projektai.

Tai rodo pažangą, tačiau reikėtų pasvarstyti, kaip galima būtų pritraukti, kiek įmanoma daugiau ir įvairesnių projektų teikėjų, suvienyti jų jėgas. 

Nacionalinės nevyriausybinės organizacijos, regioniniai kultūros centrai, muziejai turi nemažai vertingos medžiagos, kuri turėtų būti ištraukta iš lentynų ir pateikta platesniam visuomenės ratui. Tačiau kalbant apie ES finansavimą, šios įstaigos turi mažiau arba visai neturi galimybių gauti bendrą finansavimą iš kitų nei ES šaltinių arba stokoja tarptautinio bendradarbiavimo patirties, ko reikalauja dabartinės projektų finansavimo nuostatos. Todėl raginau ir raginsiu Europos Komisiją supaprastinti reikalavimus projektų dalyviams.

Ir tai svarbu ne tik dėl pagarbos ir atminties tiems 780 922 savo kraštiečių, kurių Lietuvoje netekome 1940–1952 sovietinės okupacijos metais, bet ir dėl mūsų šalies, savo laisvės vertės suvokimo ir valstybės bei visos Europos ateities.

***

Lietuvoje 1944-1952 m. laikotarpiu buvo suimta 18 819 partizanų, iš kurių 12 459 buvo pogrindžio kovotojų rėmėjai. Per visą partizaninio karo laiką, Lietuvoje žuvo 20 101 partizanas (apie pusę 16-21 metų amžiaus).

Per šį laikotarpį legalizavosi 8 493 kovotojai. Istorikų duomenimis 1944 m. rudenį veikė apie 12 tūkst. Lietuvos partizanų, 1945 m. pavasarį apie 30 tūkst., 1946 m. vasarą – apie 4,5 tūkst., 1950 m. rudenį apie 1,2 tūkst. Lietuvos partizanų.

Read Full Post »

ES lygiu būtina skatinti jaunimo sveikatinimo iniciatyvas

Šiandien Europos kovos su vėžiu forumo rengtoje konferencijoje diskutavome apie onkologinių susirgimų situaciją Europoje, jaunimo sveikatinimo aktualijas.

Skaitydama pranešimą atkreipiau dėmesį į naujausius duomenis, kurie rodo, jog vėžinių susirgimų daugėja, o tam tikros šios ligos formos nebeaplenkia ir jaunosios kartos, tad šiandien kova prieš vėžį reikalauja platesnio požiūrio.

Niekada nesu linkusi skirstyti visuomenės į jaunimą, pagyvenusius ar senjorus, ypač kai kalbama apie vienokią ar kitokią politinę kryptį, nes tikiu, kad dėmesį turime skirti visiems žmonėms. Tačiau kuo išsiskiria jaunimas – tai entuziazmu ir drąsa skleisti savo idėjas visuomenei, tad šį potencialą turime išnaudoti.

Todėl manau, kad Europos Sąjunga turi suteikti daugiau paskatų jaunimui bei nevyriausybinėms organizacijoms prisidėti įgyvendinant sveikatinimo politiką ir onkologinių ligų prevenciją.

Tiesa, šalyse narėse jau atsiranda sveikintinų jaunimo NVO iniciatyvų, tačiau reikia pripažinti ir tai, kad jos yra pavienės.

Tokie pavyzdžiai, kai ES šalyse veikiančias jaunimo, savanorių ar visuomeninių organizacijų iniciatyvos, kuriomis aktyviai keliama vėžinių susirgimų problema visuomenėje ir siekiama padėti sergantiems vėžiu jauniems pacientams, turėtų būti remiami ir skatinami.

Tačiau ES lygiu pasigendu stipresnio jaunimo bendradarbiavimo ar skirtingose valstybėse jaunimo organizacijas vienijančios platformos, kuri koordinuotų veiklas sveikatinimo, o taip pat ir vėžinių susirgimų prevencijos srityje.

Esu tikra, kad kurdami tarpkultūrinius tinklus, skatindami pažinimą, galėtume sveikatinimo srityje nuveikti gerokai daugiau, todėl man atrodo, jog būtų prasminga įtraukti jaunimo kovą prieš vėžį į ES programos “Jaunimas“ finansuojamų projektų prioritetų sąrašą.

Tokie žingsniai ypatingai svarbūs vis ryškėjant tendencijai, kad jaunoji europiečių karta negali pasigirti stipria fizine sveikata, o fiziškai neaktyvus gyvenimas yra viena pagrindinių priežasčių, lemiančių apie 21–25 proc. susirgimų krūties ir storosios žarnos vėžiu, 27 proc. diabeto atvejų, 30 proc. širdies–kraujagyslių ligų.

Skatindami jaunimo iniciatyvas kovoje prieš vėžį  – turime kalbėti ne tik apie šiandieną, dabartinę situaciją ir rezultatus, bet ir apie rytdieną, apie naują kartą, kuri auga, todėl turime ypatingą dėmesį skirti visuomenės švietimui apie sveiką mitybą, gyvenseną bei fizinio aktyvumo naudą.

Read Full Post »

ES ateities strategija. Ar atsiras vietos ekonomikos ir ekologijos jungčiai bei artumo jaunimui?

Šiandienos EP sesija prasidėjo anksčiau nei įprasta – balsavome dėl dokumentų, kurie buvo numatyti per praėjusią sesiją Strasbūre. Tačiau dėl vulkaninių pelenų sutrikdytų skrydžių nemažai daliai europarlamentarų  nepavyko atvykti į sesiją.

Be daugelio klausimų, kurie svarsyti ir dėl kurių balsuota šiandien, buvo keletas, kuriems verta skirti daugiau dėmesio. Pirmiausia – siekis, jog ES parama regionams taptų veiksmingesnė.  Reglamento pataisos, dėl kurių jau sutarė Parlamento ir Tarybos atstovai padės Lietuvos ir kitų ES šalių regionams lengviau ir greičiau gauti ES struktūrinių fondų paramą. Taip pat numatoma, kad padidės išankstiniai mokėjimai projektams, skatinantiems darbo vietų kūrimą, o nebaigtiems projektams įgyvendinti galės būti skirta daugiau laiko.

Antrasis klausimas, kuris jau ne pirmą kartą aptariams Europos Parlamente (apie jį kviesiu skaityti ir šią savaitę pasirodysiančiose “Europos spalvose“) – jaunimo nedarbas.

Šiandienos sesijoje diskusijų metu aptariant jaunimo nedarbą, išsakiau įsitikinimą, jog šalia jaunimo nedarbo yra ir kita svarbi problema, kuriai sprendimų turime ieškoti – švietimo sistemos ir darbo rinkos poreikių neatitikimas.

Šiandien, keisdamiesi nuomonėmis apie Europos Sąjungos strategiją 2020, kalbame apie tai, kokią Europos Sąjungos norime matyti po dešimties metų.

Kalbame apie naujų darbo vietų kūrimą, aplinkos išsaugojimą,  kalbame apie jaunimo iniciatyvų skatinimą, apie paramą švietimo sistemai. Tačiau dažniausiai kalbame apie tai kaip apie atskirus dalykus, nematydami vientisos vizijos.

Skaitant dabartinius siūlymus dėl Europos Sąjungos strategijos 2020, deja, neapleidžia jausmas, jog tai vėl gali likti tik tuščiomis kalbomis, jei neatsižvelgsime į nuomones tų, kurie ir turės įgyvendinti minėtą strategiją, tai yra jaunimo.

Šią strategiją norisi matyti kaip ekonomikos ir ekologijos jungtį, kurią įgyvendinti padėtų jauni žmonės.

Kalbėdama apie strategiją,  atkreipiau dėmesį, jog labai svarbu skatinti kurtis vadinamas žaliąsias darbo vietas, tai yra, numatykime galimybes skirti didesnę paramą verslui, kuriančiam žaliąsias darbo vietas ir priimančiam į jas jaunimą – ar tai būtų žemės ūkis, ar gamyba, ar transporto, ar paslaugų sektoriai.

Taip pat manau, kad derėtų daugiau dėmesio skirti aplinkosaugai, tiksliau, aplinkosauginiam švietimui – tiek integruojant jį į mokymo programas, tiek naujų disciplinų pavidalu.

Žengę šiuos du žingsnius pritrauktume daugiau jaunimo, kuris turi pakankamai žinių, įgūdžių, ir, tikiu, ryžto, įsilieti į žaliosios ekonomikos kūrimą.

Kaip ir nemaža dalis kolegų pritariau siūlymams Tarybai kiek atidėti galutinio dokumento priėmimą, nes esu tikra, kad ES ateities strategija turėtų būti gerokai arčiau jaunimo, ypatingai žvelgiant iš šiandienos perspektyvų.

Read Full Post »

Savaitgalis Lietuvoje ir jaukus advento bendrumas Seinuose

Savaitgalis Lietuvoje – bėgte prabėgo su labai įdomiu ir iniciatyviu jaunimu bei adventiniu pasibuvimu su Lenkijos lietuvių bendruomene Seinuose.

Ketvirtadienį „Arkos“ dailės galerijoje Vilniuje vyko Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos Padėkos vakaras.  Tai buvo puiki proga pabendrauti su jau senokai matytais kolegomis, pasišnekučiuoti apie jaunimo iniciatyvas ir veiklos aktualijas. Taip pat tradiciškai šio vakaro metu įteikti ir  jaunimo apdovanojimai. Metų jaunimo organizacijų partnere šiemet tapo Užsienio reikalų ministerija, buvęs Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius paskelbtas Labiausiai jaunimui nusipelniusiu politiku, Metų jaunimo įvykiu tapo Baltijos kelio 20-mečio minėjimas, Metų iniciatyva jaunimui – Taize dienos, o Metų jaunimo organizacijų lyderiu – Michailas Denisenko, vadovaujantis Klaipėdos regioninei jaunimo organizacijų tarybai, na o Alumni apdovanojimas šį kartą teko šaunios akcijos „Darom 2009“ iniciatoriams. LiJOT Asamblėjos valia – šiemet Metų jaunimo ambasadorės apdovanojimą atsiimti teko ir man.

Penktadienio rytą pasitikau sveikindama konferencijos “Jaunimas ir šiandieninės vertybės” dalyvius LR Seime. Čia diskutuota apie jaunimo vertybes šiandieninėje visuomenėje, socialinius gebėjimus, iniciatyvas ir jauno žmogaus pasirinkimus bei vaidmenį visuomeniniame bei politiniame gyvenime.

Šeštadienį teko dalyvauti tarptautinio projekto “Mokomasis Europos Parlamentas” nacionalinėje sesijoje, kur 70 vyresniųjų klasių moksleivių iš Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų “generalinėje asamblėjoje” aktyviai ir dalykiškai svarstė komitetuose parengtas rezoliucijas, teikė savo argumentus „už“ ir „prieš“, siūlė pakeitimus ir papildymus dėl nepilnamečių sveikatos apsaugos, bendros ES gynybos ir apsaugos politikos, atliekų šalinimo, klimato kaitos, ekonomikos bei pinigų politikos bei naujo EP ir nacionalinių  parlamentų vaidmens po Lisabonos sutarties įsigaliojimo.  Malonu matyti, su kokiu susidomėjimu moksleiviai mokosi būti pilietiškai ir visuomeniškai aktyviais ir bendradarbiaujančiais.

Šiandien kartu su Užsienio reikalų ministru jau pasitikome Seinuose, “Lietuvių namuose”, apsilankėme prie Vyskupo Antano Baranausko paminklo, dalyvavome Šv. Mišiose Seinų bazilikoje.

Daugiausiai šiltų prisiminimų grįžo į Lietuvą iš nuoširdaus ir jaukaus adventinio vakaro su Seinų lietuvių bendruomene. Susitikimai su lietuviais, gyvenančiais šiame krašte – man visada buvo ypatingi dėl atviro bendravimo, skleidžiamos šilumos ir jų ilgesio, rūpesčio Lietuva.

Read Full Post »