Europos Parlamente ir toliau kelsime branduolinės grėsmės prie ES sienų klausimą

Šiandien vykusiame balsavime Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre nei viena iš politinių grupių teiktų rezoliucijų kaip ir bendrosios Europos Parlamento  rezoliucijos  „Ko galima pasimokyti apie branduolinį saugumą Europoje po branduolinės avarijos Japonijoje“ projektas nebuvo patvirtintas.

Jungtinis politinių grupių rezoliucijos tekstas buvo daugialypis, apimantis daug klausimų, susijusių su branduolinės energetikos plėtra ateityje. Galutiniame projekte buvo siekta įtraukti nuostatas dėl naujų jėgainių moratoriumo, skubaus perėjimo nuo branduolinės energetikos prie kitų energijos rūšių. Branduolinę energetiką vystančių valstybių atstovai nepalaikė gana radikalių idėjų.

Europos Vadovų Taryba kovo mėnesio susitikime nusprendė, kad branduolinių jėgainių testavimas nepalankiausiomis sąlygomis  būtų taikomas ne tik Europos Sąjungoje, bet ir pastatytoms bei planuojamoms statyti už ES ribų, kaimyninėse valstybėse.

Tačiau gaila, kad nepriėmus rezoliucijos, nebeliko ir Lietuvai svarbių punktų, kuriuos į rezoliucijų tekstus bendromis pastangomis pavyko įtraukti skirtingoms politinėms grupėms priklausantiems Lietuvos atstovams EP (EPP, SD, ALDE), liečiančių Baltarusijos ir Kaliningrado atominių klausimą, bei ES vaidmenį siekiant, kad minėtos valstybės laikytųsi aukštų aplinkosauginių ir branduolinės saugos standartų nuo pat šių projektų vystymo pradžios.

„Šios rezoliucijos rengimas parodė, kad Lietuvos atstovai gali susivienyti bendram reikalui, klausimui, kuris aktualus visiems Lietuvos piliečiams. Europos Parlamentui nepriėmus rezoliucijos, nenuleisime rankų ir jau dabar rengiame naujas iniciatyvas, kuriomis atkreipsime Europos Sąjungos dėmesį į grėsmes, kylančias prie Lietuvos ir tuo pačiu ES išorinių sienų“, – teigia viena iš Lietuvos atstovų Europos Parlamente bendros iniciatyvos koordinatorių EP narė R. Morkūnaitė.

R. Morkūnaitės nuotr.

Read Full Post »

Apie šios savaitės darbus ir atominį saugumą

Savaitgalis Lietuvoje baigėsi – vėl pakeliui į Strasbūrą, kuris, kaip paprastai būna dar greitesnis, intensyvesnis nei Briuselis. Ilgos dienos ir kupina darbotvarkė labai dažnai sudaro įspūdį, kad per vieną dieną praeina bent kelios, ir vakare, prisiminus rytą, atrodo, kad visa tai buvo užvakar.

Rytoj atvyksta lankytojų grupė iš Lietuvos, trečiadienį – spaudos konferencija dėl aplinkos tvarkymo akcijos DAROM (Parlamente esame parengę deklaraciją, kad DAROM iniciatyva taptų pasauliniu, ar bent Europiniu reiškiniu).

Šios sesijos klausimai: žuvininkystės politika, diskusijos apie bendrąją ES rinką, ES kaimynystės politika, Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadų aptarimas. Tiesiogiai su Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto darbotvarke susijęs klausimas  – balsavimas dėl Komisijos pasiūlyto reglamento projekto dėl leidimo vartoti ir nesutikimo leisti vartoti tam tikrus teiginius apie maisto produktų sveikumą – susirgimo rizikos mažinimą ir vaikų vystymąsi bei sveikatą. Balsuosime dėl to, ar leisti (tiksliau, neleisti) teigti, jog dirbtinai susintetinta OMEGA 3 riebalų rūgštis skatina kūdikių vystymąsi.

Na ir vienas svarbesnių klausimų Lietuvai – diskusijos branduolinės energetikos tema – kokias pamokas turime išmokti po Japonijos atominės elektrinės katastrofos. Diskusijos vyks trečiadienį, o debatus turėtų sekti rezoliucija. EPP rezoliucijai Lietuvos delegacija pateikė keletą esminių pasiūlymų dėl trečiųjų šalių atsakomybės ir griežtų branduolinio saugumo standartų taikymo planuojamose atominėse prie ES sienų (šiuo atveju – elektrinės Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje).

Šis klausimas yra vienas iš tų, dėl kurio sutampa daugelio Lietuvos Europos Parlamento narių pozicijos, nepriklausomai nuo politinės grupės. Džiaugiuosi, kad kai kreipiausi į visus Lietuvos parlamentarus su pasiūlymu bendradarbiauti, iš daugelio sulaukiau geranoriškų reakcijų. Mano manymu, tai klausimas, kurio iškėlimą ES lygiu pasieksime tik koordinuotu visų Lietuvos atstovų Europos Parlamente veikimu, todėl tikiuosi, kad šis bendras darbas neilgai trukus atneš rezultatų.

Read Full Post »

ES turi reaguoti į planus statyti atomines elektrines šalia išorinės ES sienos

Vakar Europos Parlamento Aplinkos visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto posėdyje pasisakiau dėl atominės energetikos situacijos ir saugumo ES. Komitete dalyvavusio Europos energetikos komisaro Guentherio Oettingerio dėmesį atkreipiau į būtinybę susirūpinti, kas vyksta prie ES išorinių sienų ir solidariai reikalauti, kad Rusija ir Baltarusija, įgyvendindamos atominius projektus, laikytųsi aukščiausių tarptautinių branduolinės saugos standartų bei visų tarptautinių konvencijų reikalavimų.

Baltarusija ruošiasi statyti atominę elektrinę vos už 50 kilometrų nuo Lietuvos sostinės Vilniaus. Rusija – taip pat rengiasi statyti atominę elektrinę Kaliningrade. Lietuvai abu projektai kelia ypatingą susirūpinimą, kadangi jų įgyvendinimui trūksta skaidrumo ir informacijos, kaip to reikalauja ESPOO konvencija. Juo labiau, kad nekreipdamos dėmesio į Japonijos įvykių kontekstą, Baltarusija ir Rusija pasirašė Baltarusijos atominės elektrinės statymo ir finansavimo sutartį, o PAV procesas tuo metu tėra tik imituojamas, pakartotiniai Lietuvos prašymai pateikti informaciją – ignoruojami.

Pasisakydama akcentavau, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Sąjunga įgijo naujų kompetencijų energetikos srityje ir pakankamai aktyviai šiomis galiomis naudojasi kuriant vieningą ES energetikos vidaus rinką. Tačiau esu įsitikinusi, kad Europos Komisijai nederėtų bijoti prisiimti daugiau atsakomybių ir sprendžiant su energetika susijusius išorės santykių klausimus, nes energetikos, kaip ir aplinkos klausimai, nepaiso valstybių sienų. Todėl bet kokia veikla, vykstanti prie Europos Sąjungos sienų, turi būti ir Europos Sąjungos reikalas.

Teko priminti ir Lietuvos, savanoriškai išsikvietusios TATENA misiją, kuri pozityviai įvertino būsimosios atominės elektrinės aikštelės saugumą ir patikimumą, pavyzdį ir akcentuoti, kad tuo metu, kai ES valstybės narės aktyviai sprendžia atominio saugumo klausimus ir glaudžiai bendradarbiauja su TATENA, ne žemesnius standartus turi taikyti ir kaimyninės valstybės.

O Europos Sąjunga privalo prižiūrėti, kad šių standartų būtų laikomasi iš tiesų.

Europos energetikos komisaras G.Oettingeris posėdyje išsakė pažadą pasidomėti branduolinių jėgainių šalia ES sienų aktualijomis ir akcentavo, kad tarptautinių standartų paisymas, įgyvendinant tokio lygio projektus, yra labai svarbus. Jis taip pat užsiminė, kad šių dienų įvykiai neabejotinai skatina diskusiją dėl branduolinio saugumo standartų peržiūros ir griežtinimo.

Read Full Post »