Feeds:
Įrašai
Komentarai

Posts Tagged ‘Kalniškės’

Plenarinių posėdžių Strasbūre savaitę pradėjome nuo gegužės 9-osios, Europos dienos minėjimo. Keletas renginių Europos Parlamente, iškilminga Europos Sąjungos vėliavos pakėlimo ceremonija ir himno sugiedojimas buvo skirti šiai progai pažymėti.

Manau, kad labai šiai progai tiko gegužės 10-osios, antradienio, Trišalės asamblėjos susitikimas. Lietuvos Seimo pirmininkė I. Degutienė, Lenkijos Senato pimrininkas B. Borusewicz, Ukrainos Rados pirmininkas V. Lytvyn kalbėjo apie vieningą Europą ir tokių šalių kaip Ukraina priartinimą prie jos. Pagrindine mintis Trišalėje asamblėjoje, kuri dar buvo skirta ir Lietuvos-Lenkijos gegužės 3-osios Konstitucijos 220-osioms metinėms, – Ukraina ne Europos kaimynė, o pilnateisė Europos valstybė.

Kitas svarbus šios sesijos akcentas – debatai plenarinėje dėl Černobylio. Kalbėdama sesijoje, pabrėžiau, kad viena katastrofos, įvykusios prieš 25 m. priežasčių – klaidos rengiant projektą ir nepavykęs reaktoriaus bandymas ekstremaliomis sąlygomis. Šios problemos būdingos ir kitoms atominėms, statomoms Lietuvos (kartu ir Europos Sąjungos) pasienyje. Nors ne sykį kartota, kad statybos planuojamos nebaigus poveikio aplinkai vertinimo, tačiau jos jau pradėtos… Neatsitiktinai, keldami šį opų klausimą su EP kolegomis ne tik parengėme klausimą Europos Komisijai, apie kurį jau rašiau ankstesniuose savo dienoraščio įrašuose, bet ir kartu L. Donskiu, J. V. Paleckiu, Z. Balčyčiu suvienijome pastangas siekdami platesnio ES institucijų, šalių narių bei tarptautinių organizacijų dėmesio Lietuvai itin aktualiai problemai – šalia Lietuvos ir ES sienų planuojamų atominių elektrinių Baltarusijoje bei Kaliningrado srityje saugumui. Šią savaitę pradėjome rinkti parašus po rašytine deklaracija, kurioje pabrėžiama, kad tarptautinių saugumo kriterijų neatitinkančių atominių elektrinių statyba šalia ES sienų kelia didelį pavojų ne tik ES šalims, bet ir visai Europos teritorijai ir yra bendras visos ES rūpestis, kuris privalo sulaukti ne tik šalių narių, bet ir Europos Komisijos dėmesio ir aktyvių pastangų užtikrinant saugumą.

Beje, labai džiaugiuosi, kad viena mano inicijuotų rašytinių deklaracijų dėl aplinkos tvarkymo akcijos “DAROM“ jau pasiekė tikslą – surinko 401 EP nario parašą ir tapo oficialiu EP dokumentu, kuri besibaigiant plenarinei, ketvirtadienį, ir patvirtinome.

Šiame dokumente raginame Europos Komisiją – remti iniciatyvą visomis įmanomomis priemonėmis, taip pat sukurti tinklalapį, kuriame būtų skelbiami valstybių duomenys apie atliekas bei žemėlapiai, nurodantys nelegalių sąvartynų vietas, ES valstybes imtis papildomų pastangų siekiant perdirbti kuo daugiau atliekų ir visapusiškai įgyvendinti šios srities ES teisės aktus.

Be šių svarbių posėdžių ir dokumentų svarstymų, šią savaitę tradiciškai buvo gausu susitikimų. Su komisaru G. Oettingeriu diskutavome apie „stress“ testus, kurie bus taikomi atominėms elektrinėms ir kriterijų šiems testams parinkimą. Komisaras G. Oettingeris žadėjo, kad jie turėtų būti parengti iki šių metų gruodžio mėnesio. Mano nuomone, svarbiausia, kad šie testai būtų privalomi tiek atominėms elektrinėms ES valstybėse, tiek ir trečiosioms šalims. Pusryčių su komisaru A. Šemeta metu aptarėme einamuosius Europos Komisijos ir Parlamento reikalus, su komisare C. Hedegaard – apie klimato kaitą. Istorinio sutaikymo neformalioje grupėje, vadovaujamoje S. Kalnietės, numatėme ateinančių posėdžio temas, artėjančius ELP politinės grupės klausymus rugsėjo mėnesį. Viduržemio jūros šalių delegacijos susitikime kalbėjomės apie Palestiną ir Izraelį, vienpusišką Izraelio siekį nepripažinti Palestinos nepriklausomybės siekio. Panašu, kad besiklostantys įtempti santykiai tikrai regionui taikos neatneš. Dar išskirčiau ir filmo apie M. Chodorkovskį demonstravimą EP. Pribloškiantys faktai ir pamintos žmogaus teisės Rusijoje vertė susimąstyti ne vieną, žiūrėjusį filmą apie turtingiausią Rusijos žmogų, tapusį garsiausiu pasaulio kaliniu.

Penktadienį Vilniuje diskusijai apie Poveikio aplinkai vertinimo mechanizmą ir galimybes siekti jo objektyvumo sukviečiau su šia sritimi dažnai susiduriančius ekspertus iš NVO, valstybinio sektoriaus ir mokslo pasaulio. Susitikime aptarėme priežastis, dėl kurių PAV (plačiąja prasme, apimant ir strateginį, ir ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą) procesai (ypač kalbant apie didelius projektus) sulaukia priekaištų, taip pat – galimus mechanizmus taisant šiuos trūkumus.

Tikiuosi, jog artėjant ES Direktyvos dėl poveikio aplinkai vertinimo peržiūrai 2012 metais, su specialistų pagalba pavyks parengti pasiūlymus, padėsiančius padidinti visuomenės dalyvavimo svarbą ir išreikštos nuomonės reikšmę, imtis konkrečių sankcijų už visuomenės dalyvavimą nustatančių taisyklių nesilaikymą taikymo. Taip pat – kaip siekti maksimalaus poveikio aplinkai vertinimo proceso objektyvumo, ir išvengti situacijos, kai PAV užsako ir apmoka pats vystytojas, o „ekspertai“ suinteresuoti parengti ataskaitą, kuri būtų naudinga užsakovui.

Rytoj ketinu tradiciškai, kaip ir kasmet dalyvauti Kalniškės mūšio minėjime. Artėjanti savaitė – žalioji, jos metu europarlamentarai dirba savo šalyse. Aš taip pat planuoju keletą vizitų pas kraštiečius Lietuvoje, taip pat – dalyvausiu išvažiuojamajame EP Aplinkos komiteto posėdyje Varšuvoje.

Read Full Post »

Visos akimirkos Lietuvoje – dosnios jaukiu bendravimu, patarimais, galimybe pasišnekučiuoti ir jausti Jūsų palaikymą.

Šį savaitgalį pasitikome su Šeimos diena, minėdami 1920 m. gegužės 15 d. paskelbtą Steigiamojo Seimo rezoliuciją bei Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną.

Visos šios minėtinos dienos ir šventės – susijusios. Minėdami jas puoselėjame šeimą, jos svarbą ugdant dorus piliečius, pareigą valstybei ir artimui.

Džiaugiuosi šiomis dienomis galėjusi apsilankyti Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių susibūrime Kaune, dalyvauti tradiciniame Kalniškės mūšio paminėjime Kalniškės miške, kur 1945 m. gegužės 16 d. vyko vienas didžiausių mūšių lietuvių rezistencijos istorijoje. Apie 100 partizanų, vadovaujami Jono Neifaltos-Lakūno, tuomet kovėsi apsupti kelis kartus gausesnių NKVD kariuomenės pasienio pulko pajėgų. Man pačiai, dar mažai esant, žinojimas apie Kalniškių įvykius ir pasiaukojančią kovą dėl Tėvynės ir jos Laisvės, atėjo iš dainos, kurią ne kartą girdėjau šeimoje. Kartu atėjo ir žinojimas, kokia svarbi ta diena ir kokia stipri buvo besipriešinančiųjų laisvės dvasia. Tokia pat svarbi galimybė būti kartu ir paminėti anų dienų ryžtą ir laisvės dvasią: vienybėje, su prisiminimais ir dainomis, prisiekiant jauniesiems šauliams, pagerbiant Laisvės sulaukusius mūšio dalyvius.

Iš Kalniškių savaitgalio kelionė nuvingiavo į Uteną, Sirutėnus. Čia buvau pakviesta viešėti šeimų dienoje. Nors šeimos dieną švęsti pradėjome ne taip seniai, šiek tiek daugiau nei prieš dešimtmetį, gera matyti, kad su kiekvienais metais ji tampa vis svarbesnė kiekvienam. Labai simboliška, kad kalendoriuje ji – tarp Motinos ir Tėvo dienos. Šeima kiekvienam iš mūsų pats brangiausias dalykas – buvimas su artimaisiais, jų sveikata ir gerovė, tarpusavio pagarba ir supratimas – svarbiausia. Šeimą suvokiu ne vien kaip tėtis, mama, vaikai – tai ir dėdės, tetos, močiutės, seneliai – galima sakyti, ištisa giminė. O nuo šeimos ir bendruomenės – tik vienas skirtumas – žmonių kiekis. Būtent tuo galėjau įsitikinti ir šeštadienį viešėdama Sirutėnuose, gražioje bendruomenės šeimų šventėje. Ta puiki nuotaika, bendra daina, šokis, bendravimas – šilta ir nepakartojama. Tikėdama, kad žmonių santykiai yra labai svarbūs kiekvieno iš mūsų gyvenime – dėkodama už puikias akimirkas ir nuoširdų rūpestį, linkiu, kad tas šeimos dienos jaukumas taptų kasdienių akimirkų dalimi.

Na, o manasis sekmadienio vakaras vis dažniau tampa susitikimų su Jumis prisiminimo laiku ir pasirengimu darbo savaitei – jau rytoj Strasbūre prasidės plenarinė Europos Parlamento sesija.

Joje – daugybė klausimų, susijusių su visų europiečių kasdienybe: siekis užtikrinti veiksmingesnę organų donorystę, pastatų ir buities prietaisų energetinio efektyvumo didinimo priemonės, privalomas drabužių kilmės žymėjimas etiketėse,  dvejonės dėl vadinamųjų “mėsos klijų“ naudojimo, kova su jaunimo nedarbu.

Bene didžiausią susidomėjimą keliantys klausimai, kuriuos labai dažnai aptariame tiek su kolegomis, tiek su specialistais Europos institucijose bei Lietuvoje, tiek su kraštiečiais – jaunimo nedarbas, energetinis efektyvumas bei karštų ir prieštaringų reakcijų keliantys maisto klijai, gyvulinės kilmės fermentas, skirtas mėsos gabalams “suklijuoti“.

Apie visa tai tikiuosi parašyti jau iš Strasbūro.

M. Mikulėno nuotraukos [c], [p]. Daugiau nuotraukų ieškokite akimirkose.

Read Full Post »