Feeds:
Įrašai
Komentarai

Posts Tagged ‘krizė’

Po pastarojo  Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo, šią savaitę  Europos Tarybos pirmininkas H. van Rompėjus ir Europos Komisijos pirmininkas J. M. Barroso plenarinėje sesijoje bei frakcijos posėdyje pristatė ne tik susitikimo išvadas, bet ir savo viziją,  kaip toliau ES turi tvarkytis su ekonominės krizės iššūkiais.

Komisijos pirmininkas J. M. Barroso teigė, kad ekonominė krizė Europoje jau suvaldyta ir kad galima tikėtis augimo. Taip pat pabrėžė, jog būtinas ES solidarumas ir susitelkimas gelbėjant Graikiją. Tuo tarpu Lietuvoje, kaip ir kitur ES, pasigirsta raginimų palikti Graikiją likimo valiai. Sakoma – patys prisidirbo, lai patys ir kapanojasi. Visgi ne taip paprasta. Bankai ir valstybės, kurių resursai skirti Graikijos gelbėjimui, tikisi atgauti tuos pinigus. Kitaip tariant,  tiki Graikijos gebėjimu susitvarkyti su milžiniškomis problemomis, nes krisdama žemyn paskui save ji nusitemps ir pačią ES. Taigi, kalbėti apie  “planą B“  niekas nedrįsta, nes vadovaujasi besaikio tikėjimo principu, kad viskas turi (!) būti gerai  ir pasiseks susitvarkyti su dabartinėmis  euro zonos valstybių ekonominėmis  bėdomis.

Taip pat  J. M. Barroso kalbėjo ir apie daug   iniciatyvų  ES valstybėse narėse, kurioms reikia nemažai lėšų  iš biudžeto, todėl visgi reikia susitelkti ir įdiegti taupymo režimą. Investuoti tik į būtiniausius projektus –  tokius, kaip jaunimo nedarbo mažinimas,  darbo vietų kūrimas,  mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros vystymas, viešojo administravimo modernizavimas ir pan.  Antra vertus, priemonės, kurių jau imtasi euro zonos valstybėse – duoda rezultatų.  Valstybės privalo sparčiau judėti įgyvendindamos strategiją “Europa 2020“ – tokius principus vardijo Komisijos pirmininkas.

Tuo tarpu H. van Rompėjus akcentavo esminį dalyką – kovoti su mokesčių mokėjimo vengimu. Manau, kad Graikijos pavyzdys liks puikia pamoka, kaip tingėjimas, mokesčių nemokėjimas ir neatsakingas požiūris  veda valstybę, o kartu ir kaimynes,  ypatingų sunkumų  link.

Ko gero, kiekvienas norėtų į pensiją išeiti 55-erių ir atokaitoje lošti kauliukais, bet realybė – kiek kitokia. Ir gyventi ne pagal išgales – per didelė prabanga. O ir akivaizdu, kad anksčiau ar vėliau tokia prabanga tvos tarsi vėzdas.:)

Ir kiek sunkumų Lietuvoje bebūtų, kad ir kaip nelengva būtų patiriant vienokį ar kitokį nepriteklių pastaraisiais metais, visgi, reikia pripažinti, kad Lietuvos Vyriausybės veiksmai krizės akivaizdoje buvo neišvengiami. Ir didžiąja dalimi dėl tų pastangų ir drausmės, kuri susilaukdavo negailestingos kritikos, Lietuvos šiandien nėra tarp tų valstybių, kurios ES tvarumo ataskaitoje patenka į didžiausios finansinės rizikos grupę. Tiesa, neturėjome progos prabangiai tinginiauti, lėbauti ne pagal išgales ar vartytis saulės atokaitoje (kaip didžiausios rizikos grupės pirmūnės), bet ir vėzdas virš galvos – taip pat nekybo.

Reklama

Read Full Post »

Šiandien Marselyje (Prancūzija) baigėsi dvi dienas trukęs Europos liaudies partijos (ELP) kongresas.


Susitikimas – tikrai neeilinis ir savo dydžiu, ir aptariamais klausimais, kuriuos diktuoja permaininga kasdienybė, socialinės bei ekonominės realijos. Tad 2000 kongreso dalyvių šias dvi dienas intensyviai diskutavo ir siekė sprendimų, kaip Europai judėti į priekį.

Kongrese, į kurį  susirinko Vyriausybių vadovai, ministrai, Europos Parlamento ir Europos Komisijos nariai, nacionalinių parlamentų nariai, giminiškų partijų vadovai ir atstovai iš Viduržemio jūros regiono bei Rytų Europos valstybių, pagrindine tema, be abejonės, tapo eurozonos krizės valdymas. Čia buvo tęsiamos dar savaitės pradžioje įvairiuose lygmenyse suintensyvėjusios diskusijos dėl  iki neigiamų sumažintų eurą įsivedusių šalių reitingų, euro gelbėjimo ir siūlymų keisti ES sutartį.

Euro zona ir paskutiniai šansai ją gelbėti – pagrindinė tema

Kalbant apie euro zonos krizės suvaldymą, diskusijose vyravo mintys apie būtinybę atrasti tinkamiausią išeitį dėl visų gerovės, dėl ES stabilios ateities ir, kad tokios sudėtingos situacijos akivaizdoje derėtų nacionalinį egoizmą palikti nuošalyje.

A.Merkel ir N.Sarkozy – pasitikti ovacijomis ir plojimais

Tiek A.Merkel, tiek N.Sarkozy pabrėžė, jog tam, kad būtų išgelbėta euro zona, būtina imtis konkrečių veiksmų jau per artimiausias dvi savaites. Akcentuota, kad ES reikia daugiau valdymo, daugiau solidarumo ir griežtos stebėsenos. Nes tik tokios priemonės esą padės atkurti rinkų pasitikėjimą Europa, parodyti, kad jos ekonomika gyvybinga, o šalys turi politinės valios priimti būtinus sprendimus.

Sutinku, kad nėra laiko ilgiems svarstymams. Tai matome ir iš pastarųjų mėnesių, kad situaciją suvaldyti labai sudėtinga ir, kad viskas yra kur kas labiau pagedę, nei buvo galima tikėtis. Panašu, kad kito kelio nei “gilesnė integracija“ – nėra, tai gana aiškiai išsakė nemažai aukščiausio lygio vadovų, susirinkusių kongrese.

Tačiau klausimas, kiek gyvuotų tokia sąjunga? Nes reikia pripažinti, kad visgi „nacionalinis egoizmas“ ir skirtingi požiūriai vis labiau ryškėja, o  apie vertybes dabar nėra kada diskutuoti.

Tačiau prie to neišvengiamai teks grįžti, nes kažin, ar visų viltys apie Europos, kaip demokratijos ir stabilumo projektą vienodos?

Čia vertėtų atvirai pripažinti, kad ryškėjanti pasitikėjimo stoka tarp 27 valstybių – nemaža bėda. Tos šalys, tarp jų ir Lietuva, kurios smarkiai taupė, skausmingai veržėsi diržus, pagrįstai galėtų sakyti – kodėl tie, kurie stengiasi, lieka už borto, tuo tarpu tie, nuo kurių viskas prasidėjo – ir toliau tempiami už ausų visų likusiųjų sąskaita. Taip taip, jei kris kažkurios šalys, kris ir pati ES, bus itin skausmingi padariniai, ir akivaizdu, kad niekam nesinorėtų būti Graikijos vietoje, tačiau visgi nusivylimo – gana nemažai. Godumas, sukčiavimas, iškreiptas vartojimas – visa tai atvedė į nusivylimą ir rimtas abejones dėl gebėjimo išgelbėti ES.

Pabaigai, aptariant šį klausimą – man labai norėtųsi palinkėti, tik turbūt tai gana naivu, kad šitoje, iš tiesų itin sunkioje situacijoje ES, liautųsi kiemo politikavimas ir populistiniai pareiškimai valstybėse narėse.

Ateinantys metai bus labai sunkūs visai, ypač pietų, Europai. Taupymas, kad ir kaip tai būtų skaudu, neišvengiamas. Todėl krizės privalumu galėtų tapti politinių jėgų susitelkimas ir bendras Europos nepavydėtinai sunkios būklės suvokimas.

ES ir kaimynystė bei pagalba “jaunoms demokratijoms“

Taip pat kongreso metu aptarta ir ES paramos jaunoms demokratijoms būtinybė, diskutuota apie maisto saugumą ir kovą su žaliavų kainų svyravimais bei būtinybę atkurti realias rinkos vertes.

Nemažai dėmesio skirta procesams Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Kongrese viešėjo pilietinės visuomenės atstovai ir iš tų šalių. EPP siekis – bendradarbiauti su jais, padėti kurti demokratiniais pagrindais sutvarkytas valstybes, nes susiklosčiusi situacija – unikali galimybė užmegzti normalų dialogą. Tačiau, žinoma, abejonių kelia islamo partijos – ar čia tik ne tam tikras manevras, kaip jos elgsis gavę valdžią? Na, matyt, kad netruks pamatyti ir suprasti jų pasirinktą kelią – Tunisas, Egiptas – galų gale, tai žmonių pasirinkimas.

Tik norisi, kad ES rytų kaimynystė nebūtų pamiršta, tiesa, akivaizdu, kad ryšiai jau kuris laikas apmalšę,  dabar kur kas madingiau žiūrėti į pietus. Kaimynystės politika turi būti subalansuota. Ir tai, kad pietų šalys nuolat primena procesus prieš 20 metų vykusius Rytų Europoje bei ES vaidmenį tuomet, neturėtų atitraukti ES dėmesio nuo tų šalių, kurios konkrečiais darbais rodo savo pasiryžimą eiti demokratijos keliu.

Read Full Post »