Feeds:
Įrašai
Komentarai

Posts Tagged ‘maisto ženklinimas’

Vakar Europos Parlamentas balsavo dėl vartotojų informavimo apie maisto produktus. Pagrindinis principas, kurį siekiama įgyvendinti keičiant iki šiol galiojusią informacijos apie maistą teikimo vartotojams tvarką – vartotojo teisė gauti tiek informacijos apie maisto produktą ir tokiu būdu, kad jis, remdamasis ta informacija, galėtų  sąmoningai rinktis maisto produktus savo kasdienei mitybai.

Įgyvendinant minėtajį principą, siekiama nustatyti, kokia informacija turi būti pateikiama apie produktą, kur ji turi būti pateikiama ir kokio pobūdžio informacija laikoma klaidinančia.

Priėmus sprendimą dėl informacijos apie maisto produktus, turėtų sumažėti ir šiuo metu labai dažnų vartotojų skundų, kad maisto produktų etiketės yra klaidinančios – sudėtyje nurodytos ne visos medžiagos, nenurodyti pakaitalai, neaiškiai arba mažomis raidelėmis surašyta informacija, paveiksliukai gražesni nei patys produktai ir panašiai. Todėl nustatyti, kokia informacija privalo, kokia gali, o kokia negali būti pateikiama vartotojui – buvo labai svarbu.

Įsigaliojus naujajai tvarkai, visokiems klaidinantiems teiginiams apie tai, kad maisto produktas lieknina, gerina regėjimą, suteikia jėgų vietos nebeturėtų likti. Tokie, moksliškai neįrodyti reklaminio pobūdžio teiginiai bus draudžiami.

Tiesa, teikiant informaciją vartotojui, nemenka rizika prieiti ir prie kito kraštutinumo – per didelio informacijos kiekio. Per didelis informacijos kiekis, viena vertus, apsunkintų vartotoją, versdamas jį tapti mitybos specialistu, antra vertus, norint pateikti daug informacijos (ir dar įskaitomu šriftu), reikia daug vietos, o tai reiškia – pakuočių ir taros didinimą (dažnai vartotojai skundžiasi, kad turi pirkti produktą didelėmis pakuotėmis, kurių jam nereikia), taigi – pakuočių atliekų didinimą; o pakuočių kainos būtų neišvengiamai perkeltos ant vartotojų pečių.

Kitas aspektas dėl per daug informacijos – ar įmanoma surinkti tiek informacijos? Pvz., Parlamente ilgai svarstyta, kaip žymėti kilmės šalį. Buvo siūlymų, žymėti tiek mėsos, tiek pieno, tiek vaisių ar daržovių ir jų produktų kilmės šalį. Tokiu atveju tiek visų pirma gamintojas, tiek pardavėjas turėtų išsiaiškinti, kur, pvz., karvė, iš kurios pieno išspaustas sūris, augo. Dėl kokių nors priežasčių nusprendęs naudoti kitoje valstybėje esančio ūkio tiekiamą pieną, iškart turėtų keisti pakuotę ar bent etiketę. Tas pats su vaisių sultimis. Kiekvienu atveju reikėtų aiškintis, iš kokios valstybės įvežti vaisiai, o keičiant tiekėją – keisti etiketes. Akivaizdu, kad etiketės keitimo kaina gultų ant vartotojų pečių. Suprantama, vartotojas norėtų žinoti, iš kur jo perkamas produktas ar net jo dalys, tačiau ar pasiruošęs už tai mokėti daugiau?

Taip pat, siekiant kovoti su vis labiau plintančiu europiečių nutukimu, aiškiai bus žymima produkto maistinė vertė ir sudėtinių dalių (angliavandenių, riebalų, baltymų, druskos, cukraus) kiekis. Ženklinami bus mėsos ir augaliniai produktai, taip pat turės būti nurodomi maisto produktų pakaitalai, ar mėsa vientisa, ar sujungta iš gabaliukų, kokių alergenų grėsmė galėtų kilti vartojant vieną ar kitą pasirinktą produktą ir pan.

Griežti reikalavimai dėl informacijos pateikimo būtų nemaža našta pirmiausia smulkiesiems prekeiviams, prekiaujantiems nepakuotais, savo iškeptais ar pagamintais produktais. Taip pat – ir viešojo maitinimo įstaigoms, kurių valgiaraščiai, jei joms būtų taikomi reikalavimai, taptų enciklopedija, išvardinančia visas sudedamąsias dalis. Šiems prekeiviams padarytos išimtys ir nebus privalomai ženklinamas nefasuotas parduodamas maistas.

Dėl šio teisės akto jau sutarta su ES Taryba, todėl nebeliko kliūčių jo įsigaliojimui. Jis turės būti įgyvendintas per trejus metus, o reikalavimas etiketėje nurodyti maisto medžiagų kiekį – per penkerius metus.

Read Full Post »

Jau pirmadienio pavakarę skubėjau į Briuselį, kur kitaip nei įprasta antrą savaitę iš eilės vyko komitetų posėdžiai. Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete priėmėme labai svarbų dokumentą dėl maisto ženklinimo. Balsavimas komitete įpareigoja, kad maisto produktų etiketėse būtų privalomai nurodoma energetinė vertė, maistinių medžiagų, įskaitant trans-riebalus, kiekis bei maisto produktų kilmė. EP narės frakcijos kolegės R. Sommer parengtame pranešime taip pat reikalaujama, kad ant pakuočių būtų žymima įskaitoma ir nuosekli informacija. Jei pavyks susitarti su Taryba dėl dokumento balsuosime jau liepos mėnesio plenarinėje sesijoje.

Dar šią savaitę balsavome dėl pranešimo dėl Europos jūrų agentūros (EMSA), kurio buvau nuomonės teikėja nuo ELP politinės grupės. Lietuvai ir man asmeniškai kaip jos atstovei svarbu, kad šis dokumentas įtvirtino, jog ši organizacija turėtų prižiūrėti naftos ir dujų gavybos ir transportavimo įrenginius jūroje ir prisidėti stiprinant jų saugumą.

Priešvelykinę savaitę Briuselyje užbaigiau sėkmingai įregistruodama klausimą Europos Komisijai dėl branduolinės saugos ES pasienyje. Klausimą Komisijai pasirašė 60 EP narių ir (pirmą kartą nuo šios EP kadencijos pradžios!) vieningai visi 12 Lietuvos atstovų Europos Parlamente. Pasirašiusiųjų tarpe – visų politinių grupių atstovai iš 23 valstybių, EP vicepirmininkai A. Vidal-Quadras (iš ELP politinės grupės), G. Pittella, D. Roth-Behrend, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pirmininkas Jo Leinen, šio komiteto koordinatoriai bei Užsienio reikalų komiteto koordinatoriai. Dabar viskas priklauso tik nuo politinių grupių, t.y. ar politinės grupės galutinai parems šio klausimo patekimą į plenarinio posėdžio darbotvarkę gegužės mėnesį.

Na, o šią Didžiąją savaitę užbaigsiu Lietuvoje. Su šeima tradiciškai švęsim šv. Velykas, o jau antrąją Velykų dieną kartu su EP delegacija vyksiu vizito į Artimuosius Rytus – Vakarų krantą.

Read Full Post »