Dvi komitetų posėdžių savaitės

Be įsiterpusio vizito į Aušvicą-Birkenau, jau antrą savaitę iš eilės dalyvauju Briuselyje vykstančiuose komitetų posėdžiuose – diskusijos, balsavimai (pastarieji šiandien tęsėsi dvi su puse valandos). Šį savaitgalį negrįžau į Lietuvą (tai vienas iš retų kartų), kurioje spaudžiantis šaltukas galėtų tapti ypač dideliu iššūkiu dažnai su kur kas mažesnės temperatūros pasekmėmis nesusitvarkantiems belgams:) Laimei, neteko patirti ir pirmadienio streiko, kadangi nereikėjo skristi iš Lietuvos į Briuselį. O jo mastai šįsyk tikrai buvo nemenki – streikavo kone visi Belgijos viešo sektoriaus darbuotojai: visų transporto priemonių vairuotojai, maitinimo įstaigų darbuotojai, sutrikdytas oro uostų darbas, netgi buvo pranešama apie dalinai apribotą policijos, medicinos įstaigų veiklą.

Europos Parlamente praėjusios savaitės pradžioje dar gyvenome vidurio kadencijos rinkimų nuotaikomis. Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pirmininku išrinkome vokietį socialistą M. Groote. Jau ankstesniuose savo dienoraščio įrašuose buvau minėjusi apie išankstinius susitarimus ir dažnai tik “fasadinį“ balsavimą… Tad ir šįkart pirmininką užteko išrinkti plojimais, nes kitų alternatyvų nebuvo, o kandidatūra jau buvo iš anksčiau suderinta. taip pat patvirtinti 4 vicepirmininkai.

Tradiciškai pirmame komiteto posėdyje šiais metais sulaukėme ir pirmininkaujančiosios šalies, Danijos, ministrų darbo prioritetų pristatymo. Posėdyje dalyvavusių net keturių – Maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės, Klimato kaitos, Energetikos ir statybos, Sveikatos apsaugos, Aplinkos ministrų – teiravausi dėl ES Bendros žemės ūkio politikos, energetikos infrastruktūros ir energetinių salų bei trečiųjų šalių atsakomybės, nepriklausomo poveikio aplinkai vertinimo. Dėl tiesioginių išmokų ūkininkams ir “žalinimo“ elemento ministrė pritarė, kad gresia nemenki administraciniai sunkumai ir, kad Taryba darbo grupėse  aptarinės tiesioginių išmokų elementų sandarą, tačiau visgi pabrėžė, kad Danijos pozicija – mažiau biurokratizmo ir daugiau žalumo.

Danijos ministrai paliko labai gerą įspūdį – geri savo srities ekspertai, išsamiai atsakantys į visus parlamentarų klausimus. Ypatingai išskirčiau Aplinkos ministrę Idą Auken, visus sužavėjusią ne tik išmanymu, bet ir itin jaunu amžiumi (33 metai). Beje, Danijos ministrų kabinetas išsiskiria moterų gausa bei narių jaunu amžiumi, jauniausias ministras – 26-erių  Tor Pedersenas (Thor M. Pedersen) atsakingas už mokesčių politiką.

Komiteto darbotvarkėje vienas aktualesnių klausimų – krūtų implantai. Iš tikrųjų, situacija siaubinga – Prancūzijos įmonė “PIP“ gamino silikoninius implantus ne iš medicininio, bet iš pramoninio silikono, naudojamo, pvz., čiužinių gaminimui. Sulaikytas įmonės vadovas teigia, kad nėra įrodyti skirtumai tarp minėtų silikono rūšių…visgi yra teigiama, kad pramoninis silikonas gali sukelti vėžį. Moterys masiškai ėmė kreiptis į plastinės chirurgijos įstaigas dėl plyšusių implantų. Dalis iš jų su krūtų protezais (po vėžio gydymo). Tikėtina, kad tokius implantus nešioja 30 tūkst. moterų Prancūzijoje, 30 tūkst. Didžiojoje Britanijoje, likusi dalis – apie 400 tūkst. Lotynų Amerikoje. neatmetama, kad pasitaikė atvejų ir Rytų Europoje. Europos Komisija šį pavasarį turi pateikti projektą Medicininių įrenginių direktyvos pakeitimui ir pasiūlyti priemones, kaip būtų galima išvengti tokių problemų ateityje. Čia kalbama ne vien apie krūtų implantus, bet ir apie sąnarių pakaitalus ar kitus įrenginius-protezus.

Taip pat aną savaitę dalyvavau susitikime su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto studentais. Būsimi komunikacijos specialistai ir žurnalistai teiravosi apie darbą EP, bendravimą su žiniasklaida, politikų lūkesčius. Kalbėdama pabrėžiau, kad ne tik politikas turi dėti pastangas, kad sudomintų, bet ir žurnalistai nepatingėti pasidomėti aktualijomis ir temomis, o ne vien ieškoti pikantiškų detalių ar sensacijų.

Įsibėgėjančią šią darbo savaitę pradėjome vėl nuo komitetų posėdžių. Aplinkos komitete lankėsi Komisijos narė K. Georgieva, atsakinga už tarptautinį bendradarbiavimą, humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą. Kalbėdama apie bendradarbiavimo sistemą tarp šalių, komisarė pažymėjo, jog labai svarbu jį puoselėti, kaip priemonę, padedančią efektyviau spręsti krizes. Nauji dokumentai turi akcentuoti ir naujus rizikos planus, taip pat svarbu rengti tikslinius mokymus kaip pasiruošti naujoms galimoms krizėms. Pavyzdžiui, Baltijos jūroje buvo rengiami mokymai dėl reagavimo į galimą kelto (kruizinio laivo) avariją, deja, niekas negalėjo prognozuoti kokia baisi nelaimė įvyks Italijos pakrantėse – kruizinio laivo “Costa Concordia“ atvejis…

Be to, komitete nemažai dėmesio skirta su maistu susijusiems klausimams, buvo išsakytos nuomonės , jog teiginiai apie maistingumą ant etikečių yra nepriimtini, nes klaidinantys ir nepakankamai išsamūs vartotojui t.y. jog vartotojas turi teisę lyginti prekę su kitais gaminiais, o tokie pasiūlymai apie 15 % sumažinamą druskos kiekį – neišsamūs. Šiandien pagal komitologijos procedūrą balsavome dėl rezoliucijos, kuria, tikėtina, bus atmestas Komisijos pasiūlymas dėl dvigubų maistinių teiginių naudojimų. Mano galva, tai yra vartotoją klaidinantis pasiūlymas, nes formuluotė “gaminyje yra x % mažiau (maistinių medžiagų)“ nepateikia informacijos su kuo lyginant yra mažiau cukraus, druskos ar riebalų.

Taip pat komiteto nariams pateikiau delegacijos, vykusios į Kalabrijos regioną, ataskaitą nuo savo politinės grupės, kurioje pabrėžiau, jog Italija dažnai atsiduria EO darbotvarkėje dėl menko gebėjimo spręsti atliekų tvarkymo klausimą. Panašu, kad norima ES pagalbos (visų pirma finansinės), tuo tarpu vengiama atlikti namų darbus – efektyviai įgyvendinti atliekų tvarkymo įstatymus, išsiaiškinti, kas atsakingas už nelegalių atliekų sąvartynų (ypač stambiu mastu!) atsiradimą.

Šią savaitę nuo rytojaus laukia artėjanti trumpoji plenarinė sesija Briuselyje. Vieni iš svarbesnių klausimų – pareiškimas dėl padėties Rusijoje, dėl situacijos Irane, kuriame ir vėl užgniaužiama opozicija.

Read Full Post »

Besilankant Raseiniuose – pokalbiai apie maisto kokybę, aplinkosaugą ir rajono kasdienybę

Vakar vėl keliavau po Lietuvą, lankiausi Raseinių rajone. Diena prasidėjo pilietiškumo pamoka Ariogalos gimnazijoje, kur gimnazistai domėjosi, kaip vyksta darbas Europos Parlamente, kodėl nusprendžiau pasirinkti tokį kelią. Papasakojo, kad Ariogaloje veikia jaunimo organizacija „Vienybė“, kur susitelkęs jaunimas ne tik lanko futbolo treniruotes, bet ir gražina Ariogalą – nuolat tvarko miestelio aplinką. Po susitikimo su mokiniais, kartu su mokyklos pavaduotoja Ingrida apžiūrėjome mokyklą, kuri šiuo metu renovuojama.

Susitikime su Raseinių rajono meru Remigijumi Aču, mero pavaduotoju Sigitu Vaičiumi ir administracijos direktoriumi Dainiumi  Baltrušaičiu kalbėjome apie rajono aktualijas, kokie europiniai projektai vykdomi rajone, domėjausi, kokia ir kaip veikia atliekų tvarkymo sistema Raseinių rajone, taip pat aptarėme ir atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą bei kitas aktualijas.

Apsilankymo Aplinkos apsaugos agentūroje metu, su agentūros vedėju Gediminu Tamašauskiu kalbėjomės apie aplinkosaugos problemas Raseinių rajone. Buvo išsakytas nusivylimas, kad rajoniniai aplinkos apsaugos specialistai atlieka baudžiamąjį darbą, gaudydami brakonierius ir kitokius pažeidėjus.

Labai įdomi ir naudinga diskusija vystėsi su maisto ir veterinarijos tarnybos specialistais.  Aptarėme maisto ženklinimo aktualijas, kalbėjomės apie antibiotikų likučių gyvūnuose ir gyvulinės kilmės maisto produktuose atvejus bei genetiškai modifikuotus organizmus. Tai kasdienės aktualijos mane lydinčios Europos Parlamente, tad pasikalbėti apie praktines problemas, vartotojų ir specialistų kasdienes patirtis – man ypatingai svarbu ir naudinga.

Taip pat lankiausi protiškai neįgalaus jaunimo dienos centre ir specialiojoje mokykloje. Su centro ir mokyklos darbuotojais kalbėjome apie neįgaliųjų  integraciją ar reintegraciją šiuolaikinėje visuomenėje.

Vizitą baigiau susitikimu su partiečiais ir partijos jaunimu, su kuriais jaukiai pasisėdėjome ir pasikalbėjome apie šiandienos aktualijas.

Nuoširdžiai dėkoju, visur mane lydėjusiam TS- LKD Raseinių skyriaus  pirmininkui Linui Dargevičiui, vicemerui Sigitui Vaičiui ir visiems, kurie prisidėjo prie turiningo apsilankymo Raseinių rajone.

Read Full Post »

Vartotojams – daugiau aiškumo etiketėse, tačiau teks skaityti

Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas balandžio pabaigoje patvirtino pranešimo projektą dėl maisto produktų ženklinimo ir informacijos apie maistą teikimo vartotojams. Tai – jau antrasis šio dokumento svarstymas Europos Parlamente.

Dokumentu siekiama nustatyti aiškias ir vienodas taisykles, kokia informacija apie maisto produktus turi būti teikiama vartotojui.

ENVI komitetas išsakė poziciją, kad maisto produktų etiketės turi būti paprastesnės ir aiškesnės bei suteikti informacijos ne tik apie maisto sudėtį ar kilmę, bet ir apie galimas grėsmes sveikatai, tokias kaip alergenai ar didelis riebalų kiekis.

Šiuo metu skirtingose ES šalyse galioja pakankamai skirtingi standartai. Šiuo metu gamintojų ir pardavėjų savanoriškai vykdomo ženklinimo nuosekliu nepavadinsi: dažna problema — aiškumo ir įskaitomumo, nedviprasmiškai pateiktos informacijos trūkumas. Todėl Europos Parlamentas siekia įvesti bendras patobulintas taisykles. Kad dokumentas įsigaliotų, dar būtini keli žingsniai: jam turi pritarti visas Europos Parlamentas plenarinio posėdžio metu; EP pozicijai taip pat turi pritarti ES valstybių narių ministrai (Taryba). Taikomas dokumentas bus praėjus trejiems metams po jo galutinio patvirtinimo.

Be jokios abejonės, suprantama ir tai, kad įsigaliojus šiam reglamentui, maistas sveikesnis, nepasidarys. Tačiau vartotojui, besirenkančiam maisto produktus, turėtų tapti kur kas aiškiau: pakuotės ar etiketėse informacija ne tik aiškiau atskleis maisto produktų sudėtį (sudedamąsias dalis, jų kiekius, galimus alergenus, energetinę vertę ir pan.), bet ir leis palyginti kelis produktus tarpusavyje (bus nurodomi kiekiai, esantys 100 g arba 100 ml produkto).

Nemažai naujovių – žymint mėsos gaminius. Turės būti aiškiai iš išsamiai pateikiama informacija ne tik apie kilmę, bet ir nurodyta, ar gyvūnas prieš skerdimą nebuvo apsvaigintas (laikantis tam tikrų religinių tradicijų), taip pat atitinkamai siūloma pažymėti ir produktus, susidedančius iš sujungtų mėsos gabalų (pakuotėje bus nuoroda „sujungti mėsos gabalėliai“). Dar vienas svarbus dalykas – gamintojai nebegalės nuslėpti pakaitalų (tiesa, Lietuvoje ši taisyklė taikoma ir dabar) ir manipuliuoti apgaulingais ar moksliškai neįrodytais teiginiais, pasak kurių produktas „jaunina“, „gerina savijautą“ ar žada kitus stebuklus.

Taigi, šis reglamentas – vienas pirmųjų žingsnių link absoliutaus aiškumo vartotojui, renkantis ką pirkti. Tą pačią dieną, kai patvirtinome Reglamento dėl maisto ženklinimo projektą, pradėtas svarstyti ir dar vienas teisės aktas maisto srityje – taip vadinama Sulčių direktyva, nustatanti minimalius reikalavimus (visų pirma – vaisių kokybės ir kiekio) gėrimams, vadinamiems sultimis, nektaru, gėrimu. Taigi dabar svarstysime, kiek procentų vaisių sulčių turi būti gėrime, kad jis turėtų teisę vadintis sultimis ir ar gali apelsinų sultys būti nors kiek skiestos mandarinų sultimis.

EP komiteto nuomone, nauji reikalavimai turėtų būti netaikomi alkoholiniams gėrimams. Reglamento taip pat siūloma netaikyti produktams, pakuojamiems pardavimo vietose, taip pat mikroįmonių produktams, pagamintiems naudojant rankų darbą.

Read Full Post »

Informacijos apie maistą teikimas vartotojams. Kam naudinga “maišyti grūdus su pelais”?

Informacijos apie maistą teikimo vartotojams aktualijos visos Europos spaudoje tampa vis dažnesnės. Tai ir viena iš temų, kuo vis labiau domisi ir patys piliečiai: kartais tikslindamiesi apie naujus aprendimus, kartais nerimaudami dėl milžiniško ir ne visada tikslaus informacijos srauto.

Tiek Europos Parlamente, tiek kitose Europos Sąjungos institucijose jau senokai sklando reakcijos dėl, švelniai tariant, nekorektiškų kai kurių nepriklausomomis save vadinančių organizacijų iš D.Britanijos veiksmų skleidžiant klaidinančią informaciją, kuri pateikiama su aiškiu tikslu nuteikti prieš Europos Sąjungą ir yra iš esmės naudinga tik kai kurioms verslo grupėms, suinteresuotoms „laukiniu kapitalizmu“ (į tai ne sykį dėmesį bandė atkreipti ir „the Economist“ žurnalistai). Prie tokių, klaidinančių “šedevrų“, galėtume priskirti ir naujausią  – apie tai, kad ES ketina uždrausti pardavinėti kiaušinius ir bandeles vienetais…

Kalbant apie Reglamentą dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, dėl kurio projekto birželio 16 savo poziciją išsakė Europos Parlamentas, visų pirma reikia pažymėti, kad dar labai anksti kalbėti apie tai, kas jame bus įtvirtinta, kadangi dokumentą dar bent du sykius svarstys Europos Sąjungos šalių ministrai bei bent vieną sykį – Europos Parlamentas, taigi galutinį jo variantą turėsime ne anksčiau kaip kitais metais.

O kalbant apie šio dokumento turinį, pagrindinis jo tikslas – suvienodinti reikalavimus informacijai, pateikiamai ant parduodamų maisto produktų, ir užtikrinti, kad ši informacija būtų kuo suprantamesnė ir aiškesnė eiliniam pirkėjui, kad jo neklaidintų. Reglamente numatyta, kokią informaciją vartotojui teikti privaloma, o kokią gamintojas gali nurodyti savanoriškai. Tarp privalomos nurodyti informacijos patenka tokie dalykai kaip produkto pavadinimas, energetinė vertė, grynasis produkto kiekis pakavimo metu, sudedamosios produkto dalys, vartojimo terminai bei sąlygos, kai kurių produktų (pvz., mėsos, pieno produktų ir pan.) kilmės šalis.

Savanoriškai gali būti pateikiama ir kita informacija, jei ji neklaidina vartotojo, pvz., įvairių mineralinių medžiagų ar vitaminų kiekis.

Taip pat Reglamente nurodyta, kas gali būti suprantama kaip vartotojo klaidinimas. Klaidinančia informacija Reglamente vadinama, pvz., jei nurodoma, kad produktas pagamintas panaudojant kokį nors produktą, nors panaudotas tik jo pakaitalas; jei nurodoma, kad produktas yra dietinis, nors jis neatitinka reikalavimų, keliamų dietiniams produktams; jei maisto produktui prisikiriamas poveikis arba savybės, kurių jis iš tikrųjų neturi (pvz., „jauninantis“, „stebuklingas“ ir pan.).

Tiek energijos, tiek kitų elementų kiekis nurodomas arba 100 gramų (ar ml) arba vienai porcijai, siekiant išvengti tokių situacijų, kuomet tarpusavyje lyginami produktai, turintys skirtingas mases arba tūrius (pvz., nurodant, jog 600 g pakuotėje yra mažiau kalorijų nei konkurentų produkte, kurio pakuotė 800 g). Informacija apie energetinę vertę bus privalomai rašoma ir pakuotės priekyje.

Kalbant apie maisto produktų kiekių nurodymo būdus, nurodyta, jog jie nustatomi masės ar tūrio vienetais, be to, ateityje galės būti numatyta kitokia tam tikrų produktų žymėjimo tvarka. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog smulkiesiems prekeiviams (pvz., turgaus prekeiviams, smulkioms įmonėms) neprivaloma laikytis visų Reglamento reikalavimų (kitu atveju tai jiems galėtų tapti nepakeliama našta). Tokiu atveju visa informacija, pirkėjui pageidaujant, privalės būti pateikiama žodžiu ar atskiru informaciniu lapeliu. Antra vertus, ir dabar kiaušiniai parduotuvėse žymimi pagal svorio kategorijas, taigi iš esmės šioje srityje Lietuvoje niekas nesikeičia. O parašyti, kad pakuotėje šeši ar dešimt kiaušinių niekas nedraudžia.

Daugelis pirkėjų skundžiasi neįskaitomomis pakuotėmis ir sako, jog atsiradus dar daugiau privalomos informacijos, raidės dar sumažės. Tai irgi netiesa. Svarstant Reglamentą, buvo ilgai diskutuojama, ar nustatyti minimalų raidžių dydį ant pakuotės. Vis tik tokio reglamentavimo atsisakyta, baiminantis, jog tokiu atveju pakuotės (arba ir porcijos) žymiai padidės (pvz., gamintojas, negalėdamas sutalpinti visos informacijos ant mažo šokolado pakuotės, jo tiesiog nebegamins), kas vėlgi nebus paranku pirkėjui. Taigi pasirinktas kitas variantas – informacija, teikiama vartotojui, turi būti įskaitoma tiek šrifto dydžio, spalvos, kontrasto su fonu ir pan. prasme. Bus draudžiamos ir įvairios užlankstytos pakuotės. Antra vertus, esant mažoms pakuotėms, gamintojui leidžiama kai kurios informacijos neteikti. O tam tikrais atvejais (pvz., šventinių pakuočių, prieskonių, vandens ir pan.) šis reikalavimas dar labiau sušvelninamas.

Dar praėjusią savaitę, tik priėmus Reglamentą, buvo pasirodę nuomonių, jog šis dokumentas – žingsnis atgal, nes esą buvo atsisakyta taip vadinamo „šviesoforo“ ženklinimo. Tai yra sistemos, beje, paplitusios D.Britanijoje, kuomet atskirų elementų kiekiai produkte ženklinami šviesoforo spalvomis, atsižvelgiant į jų kiekį, palyginus su vidutine rekomenduojama paros norma (nenuostabu, kad ir šis pasipiktinimas kilo visų pirma D.Britanijoje). Tokio ženklinimo atveju galėtume susidurti su situacija, kai, pvz., limonadas su saldikliais būtų ženklinamas žaliai, o obuolių sultys – raudonai (cukraus kiekio prasme). Paprastą pirkėją raudona spalva, nors ir žyminti tik vieną produkto sudėtinę dalį, neabejotinai galėtų atgrasinti pirkti daug sveikesnes natūralias sultis. Priimtame dokumente leidžiama gamintojui savanoriškai žymėti, kokią dalį vidutinio žmogaus rekomenduojamos paros normos sudaro vienas ar kitas elementas ar vitaminas.

Read Full Post »

Apie maisto “šviesoforus“ ir budrumą renkantis maisto produktus

Bene dažniausiai pastaruoju metu (tiek kelionėse po Lietuvą, tiek su kolegomis EP) buvo aptariamas maisto kokybės, vartotojų informavimo apie ją klausimas. Kaip tik šioje sesijoje EP priėmė rezliuciją, kuria siekiama aiškesnių maisto produktų etikečių ir efektyvesnio maisto produktų žymėjimo. Siuloma reikalauti maisto produktų pakuotėse privalomai nurodyti energijos, riebalų, angliavandenių, cukraus bei druskos kiekį, o mėsos, pieno produktų, šviežių vaisių ir daržovių pakuotėse – ir kilmės šalį. Manau, kad šis priimtas dokumentas, sukėlęs daug diskusijų, yra labai svarbus žingsnis, nes akivaizdu, kad informacija apie maistą, jo kokybę, žmonėms yra išties svarbi, tad būtina užtikrinti, kad ji būtų prieinama vartotojams ir pateikiama tinkama, suprantama forma.

Tačiau kalbant apie maisto žymėjimą ir mūsų visų, vartotojų, interesą kuo daugiau žinoti apie pamėgtus produktus, verta nepamiršti, kad visgi teks rasti balansą tarp būtinosios ir papildomos informacijos. Nes priešingu atveju, galime susidurti su kitais kraštutinumais – kuo daugiau informacijos pakuotėse, tuo didesnių reikalauja produktas, tuo daugiau atliekų, tai reiškia ir didesnes gamintojų sąnaudas, už kurias vėl tektų mokėti vartotojui.

Todėl, mano manymu, kitas svarbus žingsnis turės būti siekis sukurti visiems europiečiams prieinamą, nuolat atnaujinamą ir interaktyvią sistemą, kur gamintojai savarankiškai, pagal iš anksto numatytus kriterijus, teiktų tikslią papildomą informaciją apie rinkai siūlomus produktus. Tai būtų vertingas įrankis vartotojams, norintiems žinoti kuo daugiau informacijos apie perkamus produktus, o pakuotės tuomet pateiktų tik esminę informaciją – apie alergenus ir netoleravimo reakcijas, kilmės šalį, sudėtį, energetinę vertę.

Taip pat svarbu užtikrinti, kad vartotojai etikete nebūtų klaidinami (kuo dabar neretai manipuliuoja gamintojai): kad daugiau nei prieš savaitę į pakuotes išpilstytas pienas ar prieš pusmetį užšaldyta mėsa nebūtų vadinami šviežiais, o produktai, kuriuose pagal jų prigimtį ir taip nėra riebalų ar kitų priedų, etiketėse nebūtų „išpūstai“ už tai giriami, kaip kažkuo ypatingi. Kalbant apie maisto žymėjimą, reikia paminėti ir tai, kad parlamentarai dėl galimų dviprasmybių (įdiegus tokį žymėjimą, supratimas apie kai kuriuos maisto produktus būtų nepelnytai iškreipiamas, tarkime, sultys, sūriai, paštetas būtų vaizduojami, kaip kenksmingi produktai ir ypač prastas pasirinkimas) nepritarė siūlymui įdiegti maisto produktų žymėjimui spalvotą, „šviesoforo“ sistemą.

Esu įsitikinusi, kad Europos Sąjungos institucijos lygiagrečiai su pastangomis atidžiai stebėti ir neleisti klaidinti vartotojų, turi plėtoti ir vartotojų  švietimą, kad kiekvienam piliečiui būtų jam patogiu būdu prieinama informacija, kaip tinkamai pasirinkti sveikiausius, geriausiai poreikius atitinkančius produktus, nes tik ugdydami pačių vartotojų sąmoningumą ir skatindami gamintojų atsakomybę už pateikiamą informaciją galime būti tikri, jog pastangos rūpintis vartotojų saugumu ir sveikata nebus bevertės.

Read Full Post »

Posėdžių savaitė EP juda į pabaigą. Žmogaus teisės, žuvininkystė, maisto žymėjimas ir miestai dvyniai.

Europos Parlamento posėdžių savaitė Briuselyje jau bėga į pabaigą. Iš karto po jos  ketinu vykti į Kadenabiją, kur dalyvausiu konferencjoje apie ES ir Rusijos santykių patirtis, kaimynystės politikos perspektyvas.  Tad prieš išvykstant  – trumpai apie šią EP sesiją ir savaitę Briuselyje, kurioje – žuvininkystės, žmogaus teisių padėties pasaulyje, geležinkelių saugos tematika.

Išskirtinė ši sesija ir tuo, kad šiandien išklausėme pirmąją Europos Vadovų Tarybos pirmininko Herman Van Rompuy kalbą Parlamente, kurios metu pristatyti vasario 11 d. surengto neformalaus EVT (Europos Vadovų Tarybos) susitikimo dėl ekonominės krizės rezultatai.

Europos Parlamente taip pat įsibėgėja klausimas dėl ES maisto kokybės logotipo bei maisto produktų žymėjimo taisyklių. Šių priemonių tikslas – padėti vartotojams geriau atpažinti produktus, suteikti daugiau informacijos apie jų kokybę, specifinius regioninius gamybos būdus bei užtikrintų skaidrumą rinkoje.

Vakarėjančiame, bet šurmuliuojančiame Europos Parlamente teko skubėti į spaudos konferencijų salę, kur kartu su kolega Aldo Patriciello (EPP) bei EP besisvečiuojančiu Scapoli meru Renato Sparacino aptarėme regioninio bendradarbiavimo svarbą, miestų dvynių programos teikiamas galimybes ne tik pažinti vieniems kitus, bet ir keistis gerąja patirtimi įvairiose srityse. Tokį bendradarbiavimą Scapoli (Italija) tikisi pradėti su mūsų kraštiečiais Biržuose.

Read Full Post »