Feeds:
Įrašai
Komentarai

Posts Tagged ‘minėjimas’

Sekmadienį, gegužės 15 dieną, tradiciškai minėtas Kalniškės mūšis, kuomet 1945 m. gegužės 16 d. Kalniškės miške Sovietų Sąjungos NKVD kariuomenė, talkinant Simno stribams apsupo 60–120 partizanų, vadovaujamų J. Neifaltos-Lakūno. Partizanai iš apsupimo prasiveržė tik sutemus. 44 – žuvo, jų palaikai atvežti į Simną ir išniekinti aikštėje. Po trijų dienų – užkasti Simno ežero pakrantėje netoli Simno kapinių.

Simboliška, kad šiemet minime Kalniškės mūšio metines, švęsdami šeimos dieną. Juk šeima – svarbiausia kiekvieno iš mūsų gyvenime. Tai erdvė, kur susiformuoja mūsų požiūris į tai, kas svarbu, kaip suprantame mus supantį pasaulį, kokiomis tradicijomis ir atminties momentais grindžiame savo kasdienes patirtis.

Apie Kalniškės mūšį dar vaikystėje išgirdau iš savo šeimos, per tėvų pasakojimus. Tos istorijos tada atrodė tokios paslaptingos, gal net sunkiai suprantamos, tačiau bėgant metams, supratimas užaugo. Ir labai džiugu, kad šiandien, minint mūšio metines, susirinkome šeimomis,  su vaikais, kurie, tikiu, grįš ir grįš kiekvienais metais į šią vietą, augindami supratimą apie Lietuvai svarbius įvykius.

Šiemet, minėdami didžiųjų tremčių ir netekčių metus, prisimename tuos, kurie nukentėjo okupacijos metais. Trėmimai vyko šeimomis, jas palietė ir partizaninis judėjimas. Ne veltui dainose apdainuojami ne tik partizanai, bet ir jų tėvai, sesės, mylimosios. Tai yra bendra skaudi patirtis, palietusi ne atskirus žmones, bet kiekvieną šeimą. Norėta sunaikinti ištisas šeimas, tam, kad būtų sunaikinta tauta ir valstybė.

Kaip kartais pasitaiko – tų pačių tėvų vaikai išauga skirtingi, pasirenka skirtingus kelius. Kartais klaidingus. Taip ir mūsų didžiulėje Lietuvos šeimoje vaikai nevienodi. Tam, kad ši šeima būtų darni, reikia susiklausymo , išsikalbėjimo. Kalbėjimo apie svarbius ir skaudžius dalykus bei apie bendrą istorinę patirtį. Ir apie tai turime kalbėti be tik savo šeimose,  ne tik saviems, bet ir kaimynams, artimiesiems. Tai su kolegomis kartu su jūsų paprotinimais sėkmingai darome ir Europos Parlamente.

Kiekviena šeima turi savo tradicijas, ritualus, šventes – visa tai tam, kad nepamirštume savo šaknų, kad bendrautume, kartu išliktume stiprūs. Tad ir šis kasmetis susibūrimas Kalniškėse, pagerbiant mūšio kovotojus, ir yra tradicija, kuri jungia bendram supratimui ir svarbių istorinių patirčių atminimui. Tad nepamirškime jos, priminkime ją artimiesiems, jaunajai kartai.


M. Mikulėno nuotraukos

Read Full Post »

Šią savaitę Europos Parlamente Strasbūre buvo itin intensyvi. Plenariniame posėdyje diskutavome apie Europos Sąjungos ir Serbijos santykius, ES valstybių pacientų mobilumą, padėtį Baltarusijoje. Su Europos liaudies partijos frakcijos kolegomis surengėme Laisvės gynėjų dienos 20-ųjų metinių minėjimą.

Minėjimo metu žiūrėjome ištraukas iš Sauliaus Beržinio ir Zakharijaus Putilovo dokumentinio filmo “Lietuviški kino dienoraščiai“ bei ištraukas iš Leono Glinskio dokumentinio filmo “Laužai prie Parlamento“. Prisiminėme tragiškus Sausio 13-osios nakties susidūrimus. Baltijos šalių ir dabartinę Europos istoriją pakeitusiais  prisiminimais ir išgyvenimais dalinomės su Nepriklausomybės lyderiais profesoriumi Vytautu Landsbergiu, kolege iš Latvijos Sandra Kalniete. Simboliška, kad anuomet pro mano, 7 metų vaiko, akis prabėgę vaizdai dabar buvo rodomi Europos Parlamente. Gyvą istoriją liudijo ambasadorius ir pirmasis užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas, tuomet 1991 m sausį išsiųstas į Varšuvą, prireikus formuoti vyriausybę išeivijoje, 1990-1991 metais manifestacijų už Baltijos šalių nepriklausomybę iniciatoriai ir organizatoriai, Baltijos šalių draugai švedas Gunnaras Hokmarkas, Žaliųjų frakcijos atstovas vokietis Michaelis Crameris.

Didžiuojuosi, kad su šiais žmonėmis man tenka dirbti, kad bendromis pastangomis atstovaujame kiekvienas savo valstybę ir kartu Europos Sąjungą, kad bendrai siekiame, kad kuo mažiau tautų išgyventų žiaurumus, kuriuos patyrė Sovietų Sąjungos sudėtyje buvusios valstybės.

“Tuomet beginkliai Lietuvos piliečiai laimėjo prieš ginkluotą SSRS agresiją. Ši diena Lietuvai tapo tragedijos ir didžio solidarumo diena, kuri mūsų šaliai ir visoms Baltijos valstybėms grąžino nepriklausomybę“ – kalbėjo Atkuriamojo Seimo lyderis V. Landsbergis, primindamas, kad Sausio 13-tosios pasipriešinimas buvo kaip lūžio taškas Baltijos šalių kovoje už nepriklausomybę, pareikalavęs Lietuvos žmonių aukų, bet tuo pačiu neleidęs Lietuvos, o ir visų Baltijos valstybių išbraukti iš Europos žemėlapio.

Kita vertus, norisi, kad kuo mažiau liktų abejojančių, nežinančių, todėl, norėdam, kuo daugiau kolegų supažindinti su Lietuvos istorija ir tuomečiais įvykiais, minėjimo metu pristačiau specialiai dvidešimtmečio proga išleistą knygą “Sausio 13-oji. Išsaugoję laisvę“. Leidinys, kuriame pateikiami žmonių liudijimų, atsiminimų fragmentai, nuotraukos bei istorinė tų dienų kronika, pasiekė kiekvieną Europos Parlamento narį.

Dar savaitės pirmąją dieną, EP Pirmininkas Jerzy Buzekas pradėdamas sesiją Strasbūre, minėjo lietuviams skaudžią sausio 13-osios sukaktį, o man teko garbė pasisakyti paskutiniąją, dėkojant Europos Parlamentui už 1991 m. sausio 24 d. rezoliuciją, palaikančią Baltijos valstybes ir pasmerkusiam sovietinę agresiją. Nuoširdžiai manau, kad jei ne Lietuvos žmonių vienybė, viltis ir tikėjimas laisve, jei ne prabilusi laisvojo pasaulio sąžinė, mano šalies, Lietuvos, valstybingumo atkūrimas ir Europos susivienijimas nebūtų buvęs įmanomas.

Tad savaitė kupina kasdienių pareigų ir rūpesčių, posėdžių ir susitikimų, bet tuo pačiu lydima susitelkimo ir apmąstymo, prabėgo akimirksniu. Dar šiandien viešėsiu Kėdainiuose, kartu su projekto “Misija Sibiras“ dalyviais ir Aiste Smilgevičiūte bei grupe “Skylė“ susitiksime su kėdainiškiais pokalbiui apie istorinę atmintį, Lietuvos nueitą kelią Nepriklausomybės link.

Read Full Post »