Kodėl Baltijos jūros tarša – didesnė, nei norima pripažinti, o Nord Stream poveikis – mažesnis, nei prognozuota…

Šią savaitę pompastiškai paleistas Rusijos dujų srautas “Nord Stream” vamzdžiu. Pavasarį su tokia pačia pompastika buvo skleidžiama žinia, kad šio dujotakio projekto poveikis Baltijos jūrai  – netgi mažesnis, nei tikėtasi. Tiesa, informacija pateikta labai subtiliai – be jokių konkrečių mokslinių tyrimų duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad iš tiesų būtent taip ir yra.

Verta dėmesio ir tai, kad patys Nord Stream (NS) atstovai atkakliai laikosi nuomonės, jog nėra prasmės, kad atliekant stebėseną Baltijos jūros ekosistemai, būtų stebimi ir padidėję genotoksiškumo rodikliai, nors ne vienos valstybės mokslininkų įsitikinimu, šie rodikliai labai neramina ir yra labai svarbūs.

Proga dar kartą aptarti dujotakio “Nord Stream” poveikį – vakar vykęs svarstymas Europos Parlamento peticijų komitete. Čia vėl buvo keliamas Baltijos jūros dugnu tiesiamo „Nord Stream“ dujotiekio poveikio aplinkai klausimas. Susitikimo metu svarstyti tolimesni veiksmai, kurių Europos Komisija turėtų imtis siekdama užtikrinti, kad dujotiekis nekenktų Baltijos jūros ekosistemai.

Deja, jau ne pirmą kartą tenka pripažinti, kad pastarojo laikotarpio Europos Komisijos pozicija ir iniciatyvumas, kalbant apie dujotakį “Nord Stream” bei poveikį Baltijos jūrai – stebina. Komisijos ataskaitose ne tik tiesiog cituojamos ištisos pastraipos iš “Nord Stream” parengtų tekstų, bet vis dažniau siekiama įteigti, kad tai – pavyzdinis projektas.

Nežiūrint į tai, esu įsitikinusi, kad atkreipti šios institucijos atstovų dėmesį į Baltijos jūroje pastaruoju metu grėsmingai išaugusius kai kuriuos užterštumo parametrus – būtina. Vakar taip pat teiravausi EK atstovų, kaip toliau ketinama vykdyti aplinkos taršos stebėseną Baltijos jūroje.

Taip pat priminiau komiteto dalyviams ir pačios Europos Komisijos finansuojamos Bonus-169 tyrimų programos sukauptais duomenimis atliktas išvadas, kurios rodo, kad per 2008-2009 m. žuvų genotoksiškumas visoje Baltijos jūroje gerokai padidėjo, o pietinėje pakrantėje ir Suomijos įlankoje nustatyta ypač didelė žala. Remiantis tyrimų duomenimis – kai kuriose Baltijos jūros dalyse užterštumo lygis yra 200 procentų didesnis nei nustatyta riba, o genetinės pažaidos stebimos  beveik visuose patikrintuose individuose. Tokie rezultatai kelia nemažą siaubą bent ką nors nutuokiantiems apie objektyvų požiūrį ir nepriklausomus Baltijos jūros taršos tyrimus.

Pasak mokslininkų, tiriančių Baltijos jūros situaciją genotoksiškumo aspektu, rezultatai aiškiai rodo, kad palei “Nord Stream” trasą 2009-2010 yra susiformavusi ypač didelės rizikos zona, o 2011 m. tyrimų duomenimis tas genotoksiškumo laipsnis tiktai kyla. Šie lyginamieji dabartinės situacijos ir 2006-2007 m. tyrimų duomenys rodo grėsmingus pokyčius prieš kuriuos užsimerkti nevertėtų.

Todėl, išreiškusi nusistebėjimą, kad kai kurie duomenys, keliantys daug klausimų, tokie kaip minėtasis genotoksiškumas nėra įtraukti į „Nord Stream“ aplinkos vertinimo tyrimą, atkreipiau Europos Komisijos dėmesį, kad genetinio pažeidimo monitoringas yra būtinas ir kad naujausi duomenys apie koncentracijas turi būti viešai skelbiami, o vertinant tuos rezultatus negalima atmesti ir “Nord Stream” įtakos.

Vis tik šiokių tokių vilčių teikia Komisaro Potočniko atsakymas raštu į mano ir kolegų Europos Parlamento narių bendrą klausimą, kuriame pripažįstama, kad genotoksiškumo parametrai, kurių nemanė tikslingai rinkti valstybės, nustačiusios, kuriuos kriterijus turėtų stebėti NS statytojai, bet kuriuos renka nepriklausomi mokslininkai, yra reikšmingi, ir Komisija šiuos duomenis  įvertins ir į juos atsižvelgs tinkamu metu.

Todėl norėtųsi didesnio Komisijos nuoseklumo jos pozicijose. Ir belieka dirbti, kad Baltijos jūros šalių mokslininkų atlikti genotoksiškumo tyrimų duomenys atsispindėtų valstybių nacionalinėse ataskaitose HELCOM, kurios gali tapti pagrindu tiek HELCOM, tiek kitoms susijusioms tarptautinėms institucijoms atidžiau pažvelgti į “Nord Stream“ poveikį Baltijos jūrai.

Be abejo, ši situacija tik patvirtina jau prieš kelerius metus išsakytus nuogąstavimus, kad nesant nepriklausomam tokio masto projekto poveikio aplinkai vertinimui, neatsiras tarptautinių institucijų, kurios turėtų pajėgumus o galbūt ir noro kritiškai ir objektyviai bei pilna apimtimi įvertinti realų šio projekto poveikį aplinkai. Todėl ketinu ir toliau kelti klausimą dėl būtinybės kurti reikiamas institucijas ir burti visuomenines bei mokslines pajėgas, kad stambios intervencijos į aplinką reikalaujantys projektai būtų vertinami tik nepriklausomų nuo projekto vykdytojų ir užsakovų ekspertų. Juolab, kad jau pasigirsta minčių tiesti trečią Nord Stream vamzdyną….

Autorius: M.Mikulėnas

Read Full Post »

Vasaros Lietuvoje pradžiai – apie metus EP

Vakar naktį grįžau į Lietuvą ir labai džiaugiuosi, kad šįsyk galėsiu čia pabūti ilgėliau, nes iki pat rugpjūčio pabaigos – Europos Parlamentas išeina atostogų. Paskutinysis posėdis vakar EP – Peticijų komiteto, kuriame, labai simboliška, kartotinai svarstytas ir “Nord Stream“ klausimas. Tiesa –  į pastabas EK atstovai reagavo vangiai, o ir tęsinį nuspręsta perkelti rugsėjo mėnesiui…. Dar viena paskata manyti, kad ES institucijos aplinkai keliamų grėsmių prevencijai kol kas nerodo deramo dėmesio. Ar nebus vėlu, kai visas vamzdis jau bus jaukiai įsitaisęs Baltijos dugne?

Šiandien vykusioje spaudos konferencijoje – apie aktualiausius praėjusių EP darbo metų klausimus, susijusius su energetikos ir stambių infrastruktūros projektų poveikiu aplinkai bei žalos atlyginimu, taip pat aptars siekį ES lygiu inicijuoti nepriklausomo poveikio aplinkai vertinimo mechanizmą, kuris užkirstų kelią nemažai daliai ekologinių grėsmių.

Read Full Post »

Artėjančios puotos Vyborge proga – apie politinę valią, ribas ir užribius.

Šią savaitę Baltijos dugnu pradėti kloti vamzdžiai dujotiekiui “Nord Stream“, o balandžio 9 dieną Vyborge žadama surengti “iškilmes” su aukščiausio lygio projekte dalyvaujančių šalių ir Europos Komisijos atstovais.

Tai bent proga švęsti! Tik būtų neprošal atsakyti  į klausimą: kam ir ką švęsti? Juk situacijos, kai realus visuomenės interesas žinoti tikrąsias grėsmes apie šio dujotiekio galimą poveikį ir keliamus pavojus taip ir liko “užribyje”. Keletas faktų, kuriuos verta prisiminti vadinamųjų “iškilmių” išvakarėse ne tik patvirtina tai, bet ir skatina susimąstyti dėl kitų panašių projektų.

Dar tuomet, kai grėsmingas vamzdžio “atgulimas” tik buvo projektuojamas, Europos Parlamentas savo rezoliucijoje dėl dujotiekio, planuojamo tiesti iš Rusijos į Vokietiją per Baltijos jūrą, poveikio aplinkai, ragino atlikti objektyvų ir nepriklausomą poveikio aplinkai vertinimą (PAV). Deja, šis raginimas teliko tik ne kartą įvairių šalių politikų bei mokslininkų primintu šauksmu tyruose, nes nepriklausomo vertinimo taip ir nesiimta.

Pasirodo, net ir šiomis dienomis, kai visos pasaulio valstybės tik ir kalba apie rūpestį gamta ir ekologija, galima “iškilmių” sulaukti ir be realių grėsmių numatymo. Tik štai ar galime būti tikri, kad puota pradedamos statybos jūros dugne neišplauks “nuodų puta”? Telieka stebėti ir laukti? Tai daryti galime, tačiau kas bus, jei sulauksime? Juk kaip nebuvo norinčių kalbėti apie realią žalą aplinkai, taip nėra ir sunkiai atsiras norinčiųjų prisiimti atsakomybę už galimas grėsmingas pasekmes.

Tenoriu pasakyti, kad vienas iš veiksmų, kurių turime imtis, jog panašiai neįklimptume su kitais panašaus masto energetikos (ir ne tik) infrastruktūros projektais, yra būtinybė kartą ir visiems laikams išsiaiškinti ribas ir užribius bei tinkamai reglamentuoti poveikio aplinkai vertinimo procesus ir taisykles.

Priešingu atveju imitaciniai poveikio aplinkai vertinimai teatneš begales panašių, ekologinėmis katastrofomis tykančių “iškilmių”.

Pažvelkime į projektus, kurie jau čia pat: kaip galime būti tikri dėl to, kad kaimynystėje ketinamų statyti atominių jėgainių poveikio aplinkai vertinimai bus tikrai nepriklausomi ir objektyvūs? Ko vertas ir kiek objektyvus čia pat, sostinėje, gyventojus ir specialistus bauginančios “Komunalinės atliekų deginimo gamyklos” poveikio aplinkai vertinimas?

Minėtų atominių jėgainių PAV atliekamas pagal Rusijos ir Baltarusijos nacionalines taisykles, o suteikiama informacija neišsami ir dažnai prieštaringa. Be to, nors Lietuva ir pateiks savo poziciją dėl šių poveikio aplinkai vertinimo ataskaitų, kaip tai numato Espoo konvencija, reaguoti į Lietuvos poziciją nei vieniems, nei antriems kaimynams neprivaloma.

Tad “vamzdžio guldymo į dugną” išvakarėse turime situaciją, kuomet Lietuvą ir kitas ES valstybes iš trijų pusių juosia nemažai abejonių ir grėsmių keliantys projektai (“Nord Stream” ir dvi Atominės elektrinės). Ir jie “stumiami” su didele jėga. Neretai sakoma, kad tai verslo, atskirų valstybių interesai.

Gal ir tiesa, tačiau ar ne laikas aktyvesnio vaidmens, ginant europinį, piliečių interesą, imtis ir Europos Komisijai? Tebūnie ir po “iškilmių” Vyborge.

Šios svaitės EP Aplinkos komiteto posėdyje naujojo ES Aplinkos komisaro Janezo Potočniko klausiau, ko Komisijai trūksta, kad ji tokių didelio masto transnacionalinių projektų atveju galėtų imtis aktyvesnių veiksmų? Ar ketinama imtis užtikrinti iš tiesų nepriklausomą PAV ir tokių projektų statybų bei įgyvendinimo priežiūrą?  Ar trūksta administracinių resursų, ar pinigų, ar teisės aktų, ar politinės valios? Ko?

Komisaro teigimu, ši problema dėl poveikio aplinkai vertinimo procesų objektyvumo yra Komisijai žinoma, o jis pats šia tema yra domėjęsis ir planuoja prie šio klausimo grįžti netolimoje ateityje.

Tikėkimės, jog tai nebus tuščias pažadas ir kad deklaruojamos politinės valios Europos Komisijai tikrai nepritrūks. Nes tik esant griežtesnėms Komisijos nustatytoms taisyklėms, galėsime tikėtis tiek mus galinčių įtakoti iš šalies, tiek savo vidaus projektų iš tiesų nepriklausomo, o ne imitacinio projektų poveikio aplinkai vertinimo.

Tokie Europos Komisijos sprendimai leistų tikėtis projektų poveikio vertinimo, kuris nepaliks neatsakytų klausimų dėl tiesioginio ar netiesioginio poveikio gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei ir, galų gale – žmogaus sveikatai.

M.Mikulėno pieš.

Read Full Post »

Kiek realiai galime pristabdyti “Nord Stream“ važiuojantį traukinį?

Kiek realiai galime pristabdyti  “Nord Stream“ važiuojantį traukinį?

http://www.balsas.lt/naujiena/377155/europarlamentare-radvile-morkunaite-nord-stream-vengia-kalbeti-apie-zala

Read Full Post »

EP plenarinei sesijai pasibaigus. Apie Nord Stream, azartinius lošimus internete ir būtinas pastangas

Besibaigiant EP sesijai Strasbūre vieni aktualiausių klausimų – dujotiekis Nord Stream, azartiniai lošimai internete, pastangos sumažinti užkrėtimų adatos dūriais medicinos įstaigose skaičių.

Apie Nord Stream dujotiekį ir konkrečius veiksmus

Europos Baltijos intergrupės posėdžio metu kėliau problemas, susijusias su Šiaurės dujotiekio tiesimu Baltijos jūroje, nes turime nenuleisti rankų ir ieškoti būdų, ką dar galime konkrečiai nuveikti, siekdami apsaugoti Baltijos jūrą.

Pasisakydama apie šį vieną iš kontravesiškiausių energetikos projektų,  kuris kelia daugybę diskusijų nuo pat jo įgyvendinimo pradžios, išsakiau nuomonę, kad pirmiausia, svarbu nuolat priminti ES institucijoms apie nevykdomus įsipareigojimus, kylančius iš EP rezoliucijos dėl Nord Stream, ir skleidžiant atitinkamą aplinkosaugos informaciją apie situaciją Baltijos jūroje. Antra, reikalingi tam tikri veiksmai ir garantijos iš Europos Komisijos arba Nord Stream dėl įsipareigojimų kompensuoti galimą žalą aplinkai.

Europos Sąjunga turi spartinti tokių projektų, kaip Nabucco, įgyvendinimą kaip alternatyvą Šiaurės ir Pietų dujotiekiams, kad būtų mažinama priklausomybė nuo vieno tiekėjo.

Be to, turime užtikrinti, kad Europos Komisija monopoloninkei Gazpromui nedelsdama pradėtų taikyti ES konkurencijos taisykles. Galiausiai – reikalavimų poveikio aplinkai vertinimams problema ir Europos Komisijos dalyvavimas šio klausimo sprendime galėtų padėti išspręsti daugelį problemų ateityje.

Derėtų platesnėje diskusijoje kartu su Europos Komisijos atstovais aptarti griežtesnių reikalavimų taikymo didesnių infrastruktūros projektų  aplinkos poveikio analizei.

Vieninga ES azartinių lošimų internete reguliavimo sistema – būtina

Plenarinio posėdžio metu vykusiuose debatuose su Europos Komisija svarstytas azartinių lošimų internete klausimas, sulaukęs nemažai pasisakymų ir diskusijų. Mano nuomone, būtina nedelsiant imtis kurti bendrą ES internetinių azartinių lošimų reguliavimo sistemą.

Juk azartiniai lošimai – kompleksinė problema, kuri, kaip ir kitos priklausomybės formos, sukelia rimtų socialinių pasekmių, dėl kurių kenčia ne tik pats lošėjas, bet ir visa visuomenė. O globaliam pasaulyje sparčiai plintant interneto prieigai, stipriai didėja nauja priklausomybės forma – priklausomybė nuo azartinių lošimų internete.

Juolab, kad per pastaruosius 14 m. azartinių lošimų rinka smarkiai išaugo. Kaip ir pati rinka, taip ir bendrosios įplaukos iš lošimų pasaulyje augs ir šiais metais turėtų sudaryti apie 18 mlrd. eurų, o kol nėra sukurta bendra ES internetinių azartinių lošimų reguliavimo sistema, šie skaičiai gali džiuginti tik internetinių azartinių lošimų verslo atstovus.

Ir nors Europos Teisingumo teismas yra pareiškęs, kad ir azartinių lošimų paslaugos turi naudotis judėjimo laisve ir kad valstybės narės turėtų šiuos klausimus reguliuoti pačios, atsižvelgdamos į savo vertybes bei tradicijas.  Pavyzdžiui, Lietuva yra tarp tų ES šalių, kuriose internetiniai lošimai yra uždrausti. Tačiau net ir tokiu atveju, laisvas paslaugų judėjimas užtikrina galimybę lošti, turėti laisvą priėjimą prie internetinių lošimų kitoje šalyje ir, uždraudus lošimus visoje ES, vis tiek nebūsime apsaugoti nuo lošimų, vykdomų kitose pasaulio valstybėse.

Todėl turime siekti sukurti bendrą ES internetinių azartinių lošimų reguliavimo sistemą, atsižvelgiant į rizikos grupių apsaugą, ypatingai atkreipiant dėmesį į nepilnamečių apsaugą, bei piniginių atsiskaitymų kontrolę.

Kalbant apie nepilnamečių priklausomybę, mano įsitikinimu, reikėtų kalbėti ne vien apie azartinius lošimus ar žaidimus, turinčius piniginę išraišką, bet ir apie internetinius žaidimus, dažnai esančius agresyvaus turinio ir turinčio neigiamos įtakos.

Situacija dėl ES internetinių azartinių labai panaši į neretai aptariamą CO2 emisijų problemą, juk internetas irgi neturi sienų, todėl turėdami skirtingas internetinių lošimų taisykles ir nuostatas – galime tikėtis panašaus rezultato kaip ir su klimato kaitos problema – daug kalbų ir, deja,  mažai rezultatų.

Read Full Post »

Apie nepatogius “žalos atlyginimo“ klausimus.

Vakar Hagos arbitražo teisme nuspręsta, kad verta toliau nagrinėti „Jukos“ bylą.  Toks sprendimas bendrovės akcininkams leidžia tikėtis siekti beveik 100 mlrd. JAV dolerių kompensacijos iš Rusijos vyriausybės. Tačiau šis procesas gali trukti trejus metus.

Žinia apie šį arbitražo teismo sprendimą greitai pasklido ir Europos Parlamente, anksčiau ne sykį svarsčiusiame Rusijos veiksmus prieš „Jukos“ ir jos vadovą M.Chodorkovskį.

Šiandien vykusiuose Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugumo komiteto bei Europos Parlamento Baltijos Europos Intergrupės posėdžiuose svarstant Reglamento dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių projektą,  pasisakiau apie šio sprendimo poveikį energijos tiekimo stabilumui.

Mano įsitikinimu, šis arbitražo teismo sprendimas aiškiai parodo, jog Rusija, tiekdama Europai naftą ar dujas, privalo laikytis visų nustatytų taisyklių. Europos Sąjungos institucijos neabejotinai privalo atkreipti dėmesį į šį sprendimą ir imtis visų priemonių, kad Rusija įsipareigotų laikytis visų energetikos chartijos nuostatų, ES šalims tiekdama tiek naftą, tiek dujas. Tik visi laikydamiesi vienodų žaidimo taisyklių mes galėsime būti tikri, kad nei viena Europos valstybė nebus šantažuojama grasinimais „užsukti kranelį“, kaip jau yra nutikę su naftotiekiu į Mažeikius.

Na, o kalbant apie galutinį galimą Hagos arbitražo sprendimą  – jei galiausiai būtų priimtas teigiamas sprendimas dėl žalos atlyginimo, Rusijai tektų mokėti nemenkus milijonus eurų kompensacijų.  Ir ne tik bendrovei “Jukos“. Juk iš Rusijos naftos ir dujų telkinių bei kompanijų buvo išvarytas ne vienas investuotojas, tad toks sprendimas gali tapti pagrindu kitoms byloms. Vienas tokių investuotojų yra ir Statoil, kuris milijonus investavo norėdamas įsisavinti Stockmano dujų telkinį (tai vienas iš minimų Nord Stream maitintojų), tačiau paskui ir šiai bendrovei teko pusvelčiui “atsisveikinti“ su akcijomis.

Tad dar vienas svarbus klausimas, galintis kilti labai netolimoje ateityje – ar Rusija bus pajėgi įvykdyti savo įsipareigojimus dėl dujų tiekimo. Jau dabar vidaus analitikai atkreipia dėmesį į tai, kad auga Rusijos vidaus dujų deficitas, jei kils ginčai dėl Stockmano nuosavybės šis rūpestis taps dar realesnis.

Tokiu atveju pelnas iš Nord Stream turėtų pakeisti “tekėjimo“ kryptį – pirmiausia baudoms ir priteistoms kompensacijoms susimokėti, o ne investicijoms į gavybą, produkciją ir tiekimo trasų priežiūrą.  Bet svarbūs ir dar keletas aspektų: “šlubuojantis“ Rusijos kaip tiekėjo patikimumas, o dar svarbiau –  dėl nepakankamų investicijų galimai didėjanti dujotiekių avarijų bei žalos gamtai tikimybė.

Koks “nepatogus“ tas “žalos atlyginimo“ klausimas.  Ir ne tik aplinkosaugoje. Todėl nuolat ir pamirštamas ar maskuojamas.

M. Mikulėno piešinys [c], [p];

Read Full Post »

Baltijos jūros regiono vizija: nuo strategijos prie veiksmų.

Vakar surengtoje konferencijoje apie Lietuvos pasirengimą įgyvendinti Baltijos jūros regiono strategiją susibūrę mokslininkai, politikai, aplinkosaugos srityje dirbančių nevyriausybinių organizacijų bei atsakingų institucijų atstovai sutarė, jog yra nemažai strateginių dokumentų, vienu ar kitu aspektu nagrinėjančių Baltijos jūros aplinką ir, panašu, jog jų jau gana – dabar būtina kuo greičiau pradėti minėtas strategijas įgyvendinti.

Baltijos jūros regiono strategija, kuriai po ilgo laukimo ir nemažų ES pirmininkaujančios Švedijos pastangų prieš savaitę pritarė ES Vadovų Taryba, brėžiama viso Baltijos regiono vystymosi ir bendradarbiavimo vizija.

Taip, iš tiesų tikimasi, kad ši strategija bus naujas postūmis išjudinti valstybių bendradarbiavimą tose srityse, apie kurias kalbama jau keliolika metų, tačiau šalia džiugesio, reikia nepamiršti ir to, kad paversti aplinkosaugos, ekonominio konkurencingumo, energetinės infrastruktūros ir jūrinio saugumo vizijas tikrove bus įmanoma tik dirbant, bendradarbiaujant tarp valstybių, tarp institucijų.

O kalbant apie tarpvalstybinį bendradarbiavimą įgyvendinant Baltijos jūros regiono strategiją, konferencijoje teko pripažinti, jog glaudesnio bendradarbiavimo trūksta pirmiausia ir tarp Lietuvos institucijų. Pasikeitimas nuomonėmis šioje konferencijoje pirmiausia buvo proga suprasti, kad Lietuvos institucijoms priimant sprendimus bei teisės aktus trūksta integruoto aplinkosauginio požiūrio. Tai atsispindi tiek ūkinę veiklą, tiek ekonominius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Pirmiausia, tikintis kitokių rezultatų, turėtų būti ugdomas valstybės institucijų darbuotojų aplinkosauginis išprusimas bei supratimas. Ir, be abejonės, būtinas gilesnis ekspertų įtraukimas į teisėkūros procesą. Juk mokslo institucijos vykdo ir įgyvendina tikrai nemažai didelę vertę sukuriančių mokslinių Baltijos jūros aplinkos tyrimų. Deja, šių tyrimų rezultatai dažniausiai lieka mokslininkų stalčiuose. O nemažai tokių tyrimų galėtų prisidėti bei padėti ir valstybės institucijoms formuojant įvairias politikos sritis.

Skirtingų organizacijų bei institucijų atstovai, mokslininkai sutarė, kad labai aktualūs ir būtini išsamesni didelį poveikį aplinkai darančių projektų tyrimai – kalbant tiek apie planuojamas atomines elektrines Baltarusijos ir Rusijos teritorijose, tiek ir apie pačios Lietuvos planuojamus įgyvendinti projektus – Visagino atominę elektrinę bei Švedijos-Lietuvos elektros jungtį Baltijos dugnu. Nors esame pozityviai nusiteikę pastarųjų dviejų projektų atžvilgiu, deja, nesame išsamiai išnagrinėję galimo jų poveikio tiek jūros, tiek sausumos aplinkai.

Be abejonės, konferencijoje, aptariant Baltijos jūros būklę ir mokslinių tyrimų, monitoringų rezultatus, kalbėta ir apie dujotiekio “Nord Stream“ poveikį. Juk paradoksas, jog dėl projekto poveikio aplinkai tariamasi ne su poveikį patiriančiomis, o tą poveikį sukeliančiomis šalimis – tarsi valstybes, kurių teritorija gali būti užteršta, taip dėl kažko nubaudžiant. Su tokia pozicija niekuomet nesutiko ir Europos Parlamentas. Susirinkę mokslininkai ir specialistai sutarė, kad turėdami duomenų apie pražūtingą projekto poveikį, turime dėti visas pastangas tam, kad šie duomenys būtų viešinami – ne tik ES institucijoms ir Suomijos mokslininkams, bet ir plačiajai Europos visuomenei, jog šioji žinotų tikrąją jų taip siekiamo energetinio saugumo (ar tikrai?) kainą. Labai svarbus aspektas – kad galutinė Suomijos pozicija dėl leidimo tiesti vamzdį bus suformuluota ekologų. Todėl visos ekspertų ir politikų lygiu dedamos pastangos, kad priimdami šį sprendimą, jie turėtų kuo išsamesnius duomenis dėl galimos nepataisomos genetinės žalos, labai svarbios.

Na, o grįžtant prie Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimo bei regiono ateities – bene daugiausiai priklauso nuo to, kaip pačioms Baltijos regiono šalims, iki šiol neturėjusioms bendro identiteto, pavyks dirbant kartu padaryti šią strategiją rezultatus duodančia iniciatyva.

M. Mikulėno nuotraukos [c], [p].

Read Full Post »

Nekyla abejonių, kad “Nord Stream“ staigmenos – nepataisoma genetinė žala

Šiandienos rytas prasidėjo LR Seime – spaudos konferencijoje dėl Nord Stream. Šią konferenciją inicijavau reaguodama į Danijos, Švedijos ir Suomijos pritarimus tiesti dujotiekį Baltijos dugnu.

M. Mikulėno nuotrauka [c], [p];

Be abejonės, negalime šių žinių vadinti stebinančiomis. Apie veiksmus ir pastangas, kokių buvo imtasi „spaudžiant“ ar „motyvuojant“ valstybes tinkamai apsispręsti rašyta ir spaudoje, kalbėta ir institucijų koridoriuose. Vyriausybės jau tarė savo žodį, „Nord Stream“ susirinko derlių.

Tačiau stebėtina tai, kad šio projekto žalingo poveikio jūros aplinkai ir aplink Baltiją gyvenantiems žmonėms – lyg ir nebeįžvelgiama. Juolab tada, kai tarptautinės mokslininkų grupės rugsėjį  atliktų tyrimų Baltijos jūroje rezultatai sako visai ką kita.

Šiandien spaudos konferencijoje genotoksikologės Janinos Baršienės pristatyti rugsėjį atlikto Baltijos jūros būklės tyrimo rezultatai aiškiai ir neabejotinai patvirtina, kad tiesiant dujotiekį “Nord Stream“ bus padaryta neatitaisoma žala į aplinką paskleidus teršalus, nusėdusius jūros dugne.

Pasak J.Baršienės, gavus pirmuosius rezultatus, tikėtasi, kad jie bus blogi, tačiau nesitikėta, kad jie bus tokio aukšto genotoksiškumo lygio ir tokios genetinės rizikos, kokių anksčiau negauta niekur kitur. Tyrimo rezultatų duomenys rodo, kad Natura 2000 zonose, tiek Suomijos, tiek Estijos pusėje jau dabar genetinės rizikos laipsnis yra padidintas maždaug keturis-penkis kartus.

Nors ekspedicija nebuvo įleista tirti aplinkos užterštumo Rusijos ekonominiuose vandenyse, šalia jų paimti mėginiai atskleidžia, jog ten užterštumas normas viršija kelias dešimtis kartų.

Tai, jog žalia šviesa „Nord stream“ buvo uždegta tuo pat metu, kai V. Putinas viešai pagrasino Europai esą dujų tiekimas per Ukrainą vėl gali sutrikti, rodo ekonominio spaudimo svertų galią.

Akivaizdu, kad „Nord Stream“ patarėjas Baltijos šalių klausimais Romansas Baumanis, prieš pat spaudos konferenciją išplatinęs pranešimą, pasirengęs padaryti viską, kad tikroji informacija apie dujotiekio poveikį būtų dangstoma. Tad ir šiandien “operatyviuoju“ pranešimu siekta neigti bet kokius nuogąstavimus dėl projekto kenksmingumo aplinkai.

P. R.Baumanio pasisakyme teigiama, per kelerius metus buvo atlikta daugybė išsamių Baltijos jūros mokslinių tyrimų, jų metodologija sertifikuota patikimų kompanijų, kurios yra lyderės atliekant tokius tyrimus. Tame pačiame pranešime p. Baumanis demonstuoja savo įtikėjimą minėtais tyrimo rezultatais ir tuo, kad vamzdyno tiesimas ir eksploatacija yra saugūs aplinkai.

Tačiau norėtųsi dar kartą paklausti šio pono (jau kartą esu klaususi, ar pats, būdamas Baltijos regiono piliečiu, sąžiningai tiki tuo, ką pasakoja žmonėms), kas, jo manymu, turi daugiau motyvų pateikti klaidinančią informaciją žmonėms: ar tarptautinė nepriklausoma mokslininkų grupė, ar tiesioginius ir didelius finansinius interesus turinti bendrovė, siekianti dangstytis už pačios “Nord Stream” lėšas pirktomis poveikio aplinkai išvadomis?

Aš tikiu mokslininkais. Ir jie sako, kad dujotiekio tiesimas sukels nepataisomą genetinę žalą. Ir apie tai Baltijos jūros pakrančių gyventojus derėtų informuoti, o ne žaisti “katę maiše“.

Read Full Post »

“Nord Stream“ pastangų derlius – Suomijos ir Švedijos leidimai tiesti dujotiekį

M .Mikulėno piešinys [c], [p].

Darbo savaitė iš Briuselio persikelia į Lietuvą. Tačiau šiandienos skrydis namo – paskendo mintyse apie dvigubą leidimų derlių “Nord Stream“.

Šiandienos popietę pačios “Nord Stream“ išplatintas pranešimas skelbia apie “ilgo ir sudėtingo“ darbo su vyriausybėmis rezultatus – Švedija ir Suomija išdavė leidimus tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu.

Per Švedijos išskirtinę ekonominę zoną turėtų būti nutiesta 506 km vamzdyno, o per Suomijos – 374 km. Anksčiau leidimą tiesti dujotiekį išdavė Danija. Dėl Rusijos ir Vokietijos sutikimo būtų sunku abejoti.

Švedijos aplinkos ministras Andreasas Kalgrenas šiandien teigė nematąs jokių aplinkosauginių problemų ar poveikio, kurį galėtų sukelti Nord Stream. Suomiai kol kas nepasakė nieko.

Tačiau ką kita mano mokslininkai, rugsėjo mėnesį Baltijos jūroje atlikę tyrimus. Jų įsitikinimu – labiausiai sunerimti derėtų Suomijai. Pirmadienį LR Seime vyksiančioje spaudos konferencijoje mano prašymą pristatyti tarptautinės mokslininkų grupės gautus tyrimų rezultatus priėmė žinoma Lietuvos genotoksikologė Janina Baršienė.

Nebesikartosiu apie veiksmus ir pastangas, kokių buvo imtasi “spaudžiant“ ar “motyvuojant“ valstybes tinkamai apsispręsti. Vyriausybės jau tarė savo žodį, “Nord Stream“ susirinko vaisius. Padidėjęs ekonominis spaudimas ir ekonomikos nuosmukis akivaizdžiai “kirto“ per gilias aplinkosaugos tradicijas turinčių šalių rūpinimosi aplinka standartus.

Tačiau visai kas kita – žmonės, jų teisė gyventi saugioje aplinkoje ir sveikata. Esu įsitikinusi, kad piliečiai, gyvenantys aplink Baltijos jūrą, turi žinoti grėsmes, kurios nutylimos dėl akivaizdžių ekonominių ar politinių priežasčių.

Read Full Post »

Dvigubos dujų dozės pažadas. Danija pritarė „Nord Stream“.

M. Mikulėno piešinys [c], [p].

Šiandien Danijos valdžios institucijos pranešė apie leidimą tiesti “Nord Stream“ savo teritoriniuose vandenyse. Per šios šalies teritorinius vandenis ir išskirtinę ekonominę zoną planuojama nutiesti 137,6 km iš 1220 km gamtinių dujų vamzdyno.

Pati “Nord Stream“, šiomis dienomis lankanti ir Lietuvos parlamentarus, praneša didelę pažangą tariantis su valdžios institucijomis ir kitose valstybėse, per kurių teritorinius vandenis planuojama tiesti dujotiekį.

Panašu, kad rugsėjį Rusijos Ministro pirmininko V.Putino išsakytas prašymas dėl dujotiekio tiesimo per ekonominę zoną kolegai iš Danijos Løkke Rasmussen buvo išties veiksmingas. Be abejonės, pasitarnavo ir užuomina apie “specialias lengvatines sąlygas“ mainais už leidimą. Tas sąlygas spalio pradžioje įtvirtino “Gazprom“ ir “DONG Energy“ susitarimas dvigubai padidinti dujų tiekimo į Daniją kiekį – jis nuo 2012 m. sieks du milijardus kubinių metrų.

Beveik kiekvienoje Europos Parlamento sesijoje formaliuose ar neformaliuose paisikeitimuose nuomonėmis daug dėmesio skiriama aplinkosauginiams naujųjų dujotiekių („Nabukas“, „Šiaurės“ ir „Pietų“ srautai) aspektams. Tai aptarti   planuojama ir šiuo metu Strasbūre vykstančioje EP sesijoje.

“Nord Stream“ arba “Šiaurės srovė“  – išskirtinis savo dydžiu ir galimu aplinkosauginiu poveikiu Baltijos regionui, apie jo poveikį, pavojus gamtai ir jų pašalinimo priemones ne kartą kalbėta ir mokslininkų, ir politikų.

Nežiūrint į tai, “Nord Stream“ griežtai laikosi grafiko visus leidimus dėl dujietiekio statybos gauti iki 2009 m. pabaigos. Ir tai daro ignoruodama Europos Parlamento (EP) sprendimą, kuriuo pareikalauta prieš tiesiant dujotiekį nepriklausomai įvertinti jo poveikį aplinkai, apsvarstyti alternatyvius jo maršrutus bei aiškiai numatyti atsakomybę už galimą žalą.

Be viešų aptarimų, keliamų klausimų ir planuojamų veiksmų ar iniciatyvų Europos Parlamente, visgi didžiausias dėmesys krypsta į valstybes, kurios dar ketina apsispręsti dėl leidimo tiesti dujotiekį Baltijos jūros dugnu.

Sutikimą dar turėtų duoti keturios šalys – Švedija, Suomija, Rusija ir Vokietija. Valstybių, kurių bendrovės valdo didįjį “Nord Stream“ akcijų paketą, sprendimą nuspėti tikriausiai nebūtų sunku…

Tad, svarbiausia, ar “žalią šviesą“ įžiebs spalio pradžioje jau leidusi jūros dugne naikinti minas Suomija ir šiuo metu ES pirmininkaujanti Švedija, nemažai pastangų dedanti siekiui įgyvendinti Baltijos jūros strategiją.

Read Full Post »