Feeds:
Įrašai
Komentarai

Posts Tagged ‘Pasvalys’

Nors vasaris bene šalčiausias mėnuo, tačiau šaltuką “nugesina“ šilti susitikimai – tiek Europos Parlamente, kur antradienį mano kvietimu atvyko kelios dešimtys kraštiečių iš visos Lietuvos (džiaugiuosi, kad Europos Parlamentą aplankėte šventiški, belaukiantys Vasario 16-osios, nors ir buvote kelyje!), tiek čia, grįžus į Lietuvą.

Na, o aš šįkart Strasbūre užtrukau ypač trumpai ir vos išlydėjusi svečius iš Lietuvos, rengiausi skrydžiui. Nes Valstybės atkūrimo dieną visada norisi pasitikti namuose.

Minint Vasario 16-ąją, Utenos muzikos mokykloje tradiciškai organizuojamas pilietinių dainų ir poezijos festivalis-konkursas „Volunge šauk ąžuole“. Šiemet buvau pakviesta tapti šio gražaus renginio globėja. Džiaugiuosi turėsianti galimybę su konkurso laureatais susitikti Europos Parlamente, kur pakviečiau apsilankyti. Galimybė pasiklausyti kūrybingų uteniškių, savo eilėmis ir dainomis puoselėjančių pilietiškumą ir rūpestį Lietuva, mano manymu, yra ne tik graži šventė uteniškiams ir miesto svečiams, bet ir įkvepianti tradicija, kuri nelengvu laikmečiu pabudina šiltesnius jausmus savo šaliai.

Penktadienį mero Antano Čepanonio kvietimu lankiausi Radviliškyje, kur susitikau su Radviliškio Lizdeikos gimnazijos bendruomene, vėliau – apie pilietiškumą, visuomeninę veiklą diskutavome su aktyviuoju Radviliškio jaunimu.

Šeštadienį Pasvalio krašto muziejuje dalyvavau konferencijoje, skirtoje laisvės gynimo 20-mečiui kartu su Pasvalio rajono meru G. Gegužinsku, Seimo nariu A. Matulu, Krašto apsaugos ministre R. Juknevičiene kalbėjomės apie Lietuvai svarbias datas – Sausio 13-ąją, Vasario 16-ąją.

Kalbėdama laisvės gynimo jauno žmogaus sąmonėje tema, pirmiausia klausiau, ką jaunimui apskritai reiškia Laisvė. Absoliutinti negalėčiau, nes apie reikšmę kiekvienam jaunam žmogui galime kalbėti asmeniškai. Man suvokimas atėjo iš šeimos, kurioje dažnai buvo kalbama apie žmones, dirbusius Lietuvos valstybei, jų pastangas išsaugoti kalbą, tradicijas ir papročius.

Visais laikais judėjimuose ir kovose už Lietuvos laisvę dalyvavo jauni žmones, patirtį ir suvokimą perėmę iš savo tėvų ir senelių. Tai ir 1863 metų sukilimo vadai, ir pirmosios lietuvių parodos Vilniuje organizatoriai – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, jo žmona Sofija Kymantaitė, kuriai tebuvo 21-eri, Vasario 16-osios akto signatarai, tarp kurių buvo nemaža dalis jaunų žmonių – P. Klimui 26-eri, A. Stulginskiui vos virš 30 m., partizanai, Lietuvos laisvės kovų dalyviai – didžioji dalis 20-mečių ir 30-mečių, lietuvių disidentas R. Kalanta, kraštotyrinių ekspedicijų dalyviai, Sąjūdžio, Sausio 13-osios įvykių dalyviai.

Jauni žmonės visada buvo aktyvūs savo valstybės gyvenimo dalyviai – tiek politikoje, tiek visuomeninėje veikloje. Kita vertus, jaunystė pati savaime nėra vertybė – kartu turi  keliauti bendradarbiavimas ir gerosios praktikos tąsa. Idėjos, pamokymai, palaikymas, perimtas iš vyresniųjų, skatino jaunus žmones veikti aktyviai ir susitelkus.

Pasibaigus konferencijai, prie kavos kalbėjomės su pasvaliečiais – Parlamento gynėjais, Pasvalio krašto menininkais, apžiūrėjome parodą „Kelias į laisvę“. Visada smagu nuvykti į Pasvalį – tikrų patriotų kraštą, anuomet nepabūgusių ir bent keliais autobusais nuvykusių ginti Lietuvos Seimo.

M.Mikulėno nuotr.

Read Full Post »

Praėjusią, žaliąją, EP savaitę kaip ir kiti Europos Parlamento nariai dirbau savajame krašte. Tai visada – pats maloniausias laikas, kuomet daugiau laiko ir dėmesio galiu skirti žmonių kasdieniams klausimams. Be darbo ir gausybės susitikimų bei biure Vilniuje susikaupusių klausimų, buvau suplanavusi aplankyti ir du šiaurės rytų Lietuvos miestus – Pasvalį ir Kupiškį.

Pažintį su Pasvaliu pradėjau nuo susitikimų Petro Vileišio gimnazijoje.  Gimnazijos direktorius Viktoras Rimša papasakojo apie jo vadovaujamos gimnazijos aktualijas, o aš gimnazistams papasakojau, kaip ir kuo gyvena Europos Parlamentas.

Pasvalio krašto muziejus nustebino moderniai bei išmoningai pristatoma Pasvalio miesto istorija, vietos apylinkėse surinkta eksponatų gausa.  Muziejuje skiriama dėmesio ir rajone nuolat atsirandančioms smegduobėms, vaizdžiai pateikta smegduobių parodomoji medžiaga. Muziejaus direktorė, pasakodama apie šias gamtos išdaigas juokavo, kad  pasvaliečiai viens kitam nedrįsta linkėti „kad tu skradžiai žemę prasmegtum“.

Su Pasvalio meru Gintautu Gegužinsku prie pietų stalo aptarėme miesto džiaugsmus ir tai, kas kelia rūpesčius. Meras pasidžiaugė, kad Europos sąjungos parama suteikia galimybę mieste sutvarkyti kelius, renovuoti mokyklas, o taip pat – spręsti aplinkosaugines problemas.

Po pietų aplankėme Lėvens pagrindinę mokyklą. Susitikime mokytojai aktyviai domėjosi švietimo politikos klausimais Europos Parlamente, teiravosi  dėl pacientų mobilumo direktyvos įgyvendinimo, Baltijos jūros taršos problematika bei sprendimais.

Atsisveikinusi su mokyklos bendruomene, išskubėjau apžiūrėti Pasvalio nuotekų valymo rekonstruotų įrenginių, kaip antai – renovuotos smėliagaudės, pirminiai ir antriniai nusodintuvai; pakeista hidromechaninė ir elektrinė įranga; įdiegta azoto ir fosforo šalinimo grandis, dumblo sausinimas.  Šios technologijos užtikrina, kad nuotekos, praėjusios visus valymo etapus virstų sausu, bekvapiu „moliu“.

Ketvirtadienio vizitas Kupiškyje prasidėjo susitinkant su Kupiškio meru J. Jaručiu bei jo pavaduotoju A. Mikėnu. Aptarėme miesto aktualijas, susijusias su aplinkosauga – nuotekų valymą, atliekų tvarkymo bei mokesčio rinkliavos klausimus, vandens “nugeležinimo“, miesto šildymo problemas.

Nuvykusi į Šepetos miestelį, bendruomenės klausiama pasakojau, kokias sritis “reguliuoja“ ES,  aptarėme šepetiškių nerimą dėl keliamų reikalavimų šarvojimo patalpoms. Šepetiškiai taip pat skundėsi dėl nevienodų šildymo kainų Kupiškio rajone. Bendruomenės atstovai reiškė pasipiktinimą Seimo narių „šokiais ir linksmybėmis“ bei teiravosi, ar Europos parlamentas turi „savųjų šokėjų“.

Lankydamasi Kupiškio socialinės globos namuose atkreipiau dėmesį į išpuoselėtą aplinką, sukurtas rekreacijos ir užimtumo erdves, tvarką bei jaukumą gyvenamosiose ir laisvalaikio patalpose. Šių globos namų gyventojai gali įvairiomis technikomis piešti, kurti, muzikuoti, lipdyti, sportuoti, o pavargę – pailsėti specialiai įrengtuose kabinetuose. Anot direktoriaus Dainiaus Bardausko, atlydėjusio mus į tuomet vykusio globos namų  instrumentinio ansamblio repeticiją, žmonės čia gyvena išties oriai.

Taip pat Kupiškyje aplankiau Stuokos – Gucevičiaus gimnaziją, Kupiškio rajono aplinkos apsaugos agentūrą, o vakarėjant –  išskubėjau į susitikimą su miesto gyventojais.

Gyventojams rūpėjo žinoti, kaip sekasi Lietuvą atstovaujantiems europarlamentarams Briuselyje. Kupiškėnai pasipasakojo ir apie savo problemas bei lūkesčius: atliekų tvarkymo rinkliavos naštą, apie geriamojo vandens kokybės problemas, pastangas dėl miesto pirties steigimo.

Read Full Post »