Vasarai įsibėgėjus: intensyvi plenarinė sesija ir jungiančios akimirkos Lietuvoje

Praėjusią savaitę vykusi Strasbūro plenarinė sesija – šią vasarą paskutinė. Pagrindiniai sesijos akcentai: Vengrijos pirmininkavimo įvertinimas, Lenkijos pirmininkavimo prioritetų aptarimas, balsavimai dėl genetiškai modifikuotų organizmų auginimo, maisto ženklinimo. Taip pat praėjusią savaitę Europos liaudies partijai, kurios šeimai priklauso mūsų TS-LKD, sukako 35 m. Kaip pažymėjo partijos pirmininkas W. Martensas, „rinkimams vejant rinkimus, mūsų politinė šeima įgauna vis didesnį piliečių pasitikėjimą visoje Europoje“.

Kaip visad plenarinė sesija buvo intensyvi. Teko nemažai pasisakyti aktualiais darbotvarkės klausimais: apie GMO auginimą, dėl energetikos infrastruktūros prioritetų 2020 m. ir vėliau, dėl Europos Komisijos penktosios sanglaudos ataskaitos ir sanglaudos politikos strategijos po 2013 m. Vyko intensyvios diskusijos apie Vengrijos pirmininkavimą 2011 m. pirmoj pusėj. Mano nuomone, kad Vengrija daug pasiekė, kuriant stiprią Europą – šalių narių biudžetų koordinavimo, ekonominio valdymo, Dunojaus strategijos, romų integravimo, Vakarų Balkanų ir kitose srityse. Taip pat teikė nuoseklų dėmesį istorinės atminties skatinimo ir totalitarinių režimų Europoje įvertinimo klausimui. Birželio 8 d. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos išvados padėjo solidų pagrindą tolimesniems žingsniams sekančiame pirmininkavimo laikotarpyje. Vienas jų būtų pozityvus sprendimas dėl finansinės ES pagalbos įkuriant Europos atminties ir sąžinės platformos būstinę Briuselyje – taip patvirtintume, kad istorinės atminties skatinimas ES lygiu yra mūsų visų reikalas.

Be abejo, aptariant Vengrijos pirmininkavimą tolygus dėmesys buvo skiriamas ir liepos 1 d. prasidėjusiam Lenkijos pirmininkavimui ES. Pirmininkavimo prioritetus Strasbūro plenarinėje sesijoje pristatė Lenkijos ministras pirmininkas D. Tuskas, vyko iškilmingas posėdis, kuriame svečiavosi Lenkijos Prezidentas B. Komorowskis. Lenkija perima pirmininkavimą tokiu metu, kai susirūpinimą tebekelia netolygus ekonomikos atsigavimas, Graikijos skolų krizė ir politinis nestabilumas Šiaurės Afrikoje. Vienas iš ateinančio pusmečio Lenkijos prioritetų – pasiekti, kad ES šalys labiau koordinuotų savo veiklą ir dėl to ekonomika atsigautų sparčiau, būtų kuriama daugiau darbo vietų.

Sesijoje taip pat balsavome dėl gana kontraversiško klausimo – GMO auginimo ir pritarėme leidimui, kad valstybės narės galėtų apsispręsti pačios. 61 procentui Europos gyventojų iš GMO pagamintų maisto produktų vartojimas kelia nerimą ir tokia pati dalis europiečių nepritaria paskatoms plėtoti iš GMO pagamintų maisto produktų gamybą, tačiau reikia pripažinti, kad nemaža dalis (21 proc.) Europos gyventojų – GMO vertina palankiai ir teigia tikį, jog žalingo poveikio ateities kartoms jie neturėtų sukelti.

Dėl teigiamo ar neigiamo poveikio – nei vieni, nei kiti argumentai nėra iki galo pagrįsti moksliškai. O tai reiškia, kad neįmanoma rasti visoms valstybėms vienodo sprendimo. Todėl siūlymas leisti valstybėms pačioms suteikti galimybę riboti GMO auginimą jų teritorijose, manau, kad labai teisingas ir sveikintinas.

Tačiau man pačiai visos savaitės akcentu tapo Valstybės dienos minėjimas Europos Parlamente Strasbūre. Nors Tautiška giesmė viso pasaulio lietuvių giedama jau porą metų, tik šiemet pavyko inicijuoti visų bendrą susibūrimą. 20 val. vietos (21 val. Lietuvos laiku) Parlamento kieme kartu su kolegomis europarlamentarais, padėjėjais, EP darbuotojais bei žurnalistais iš Lietuvos sugiedojome Lietuvos himną, kuris vedamas prof. V. Landsbergio, nuskambėjo ypač jautriai ir nuoširdžiai. Džiaugiuosi, kad šia gražia proga pavyko kartu ir ilgiau pavakaroti.

G.Uzdilaitės nuotraukos

Susitelkimo jausmas, apjungiantis bendraminčius, lydėjo ir savaitgalį, lankantis TS-LKD partijos sąskrydyje Plungės rajone. Šalia tradiciškai vykstančių sąskrydžio sportinių rungčių, Tarybos posėdžio, bendravimo su TS-LKD skyrių nariais, grupės „Skylė“, E. Sipavičiaus koncerto, kartu su Vilniaus m. skyrių Sueigos lyderiu M. Adomėnu partiečius sukvietėme pasidalinti mintimis apie Laisvės kovų atminimą kuriant šiandienę Lietuvą.

M.Mikulėno nuotraukos

Savaitės pabaigą su mintimis apie vieningą Lietuvą, nesusipriešinusią ir siekiančią bendro tikslo, apvainikavo pergalės. Jaunų sportininkų – Lietuvos jaunimo krepšinio rinktinės – pergalė Pasaulio krepšinio čempionate. Tad šiandienos įrašą tuo ir užbaigčiau –  
mes laimėjom!

Read Full Post »

Debatai apie tai, ko gali ir nebūti arba kokia etiketė klijuojama Lietuvai?

Seime pradėta svarstyti iniciatyva, kuria siūloma bausti administracinėmis baudomis už viešą homoseksualių santykių propagavimą, neliko nepastebėta.

Dėl jos Europos Parlamente svarstoma rezoliucija (balsavimas rytoj), o šįvakar surengtoje diskusijoje dėl šiosios iniciatyvos Lietuva buvo sutapatinta su sovietų diktatoriaus J.Stalino represijomis.

Nesiimsiu plačiai komentuoti, tačiau teturiu keletą pastebėjimų: pirmiausia, manau, jog minima Lietuvos Administracinių teisių pažeidimų kodekso pataisa neturėtų būti aptarinėjama Europos Parlamente, kol teisėkūros procesas valstybėje nėra pasibaigęs. Juk pataisa yra nepriimta ir dar net nesvarstyta atitinkamame Seimo komitete, juolab, kad neigiamai ją įvertino ir LR Vyriausybė.

Taigi, nederėtų skubėti aptarinėti “katės maiše“, o valstybei pulti klijuoti tendencingai bandančios pažeidinėti žmogaus teises etiketės.  Juk projektuojamas rezultatas greičiausiai nebus toks, apie kokį daug kalbėta Europos Parlamento debatuose. Kai kurių kolegų šios diskusijos įkarštyje pasakyta net per daug…

Kalbu apie airių europarlamentarą p. J. Higginsą, situaciją dėl homoseksualų teisių Lietuvoje prilyginusį stalinizmui.

Nederėtų minėti nuorodų į sistemą, kurios neteko išgyventi.

Read Full Post »

Pirmajai 2011-ųjų plenarinei sesijai įsibėgėjant

Jau beveik įpusėjusioje Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre aptartas pirmininkavimas ES Tarybai (Belgiją pakeitė Vengrija), galimybės ir priemonės palengvinti vaikų iš kitos ES šalies įvaikinimą, vėl susirūpinta gėjų teisėmis Lietuvoje.

Šiandien taip pat aptartas ir ES bei Serbijos Stabilizavimo ir asociacijos susitarimas. Kad jis įsigaliotų, jam turi pritarti EP ir visos Sąjungos šalys.

Šiandien vykusių debatų metu pasveikinau Serbijos pastangas įgyvendinant reformų darbotvarkę bei šios šalies pasiryžimą siekti ES šalies kandidatės statuso.

Tačiau tuo pačiu teko priminti Serbijoje investavusių privataus kapitalo Lietuvos investicijų bendrovės “ALT investicijos“ bei įmonių grupės “Arvi“ patirtis, kuomet Serbijos vyriausybė abi įmones apkaltino įsipareigojimų nevykdymu ir, pažeisdama Serbijos – Lietuvos susitarimą, numatantį  investicijų skatinimą bei abipusę apsaugą, nutraukė privatizavimo sutartis.

Šių Lietuvos įmonių, kurių investicijos Serbijoje sudarė apie 34 mln. eurų, pastarųjų metų patirtis liudija liūdnas tendencijas ir skatina susirūpinti dėl nesaugios aplinkos, kurioje atsiduria šalyje investavusios įmonės.

Atkreipiau dėmesį, kad siekianti narystės ES Serbija turėtų skirti daugiau dėmesio siekdama pažangos kai kuriose reformų srityse – ypač gerinant verslo aplinką bei užtikrinant užsienio investicijų apsaugą.

Juk visi suprantame, kad užsienio investicijos gali tapti svarbia varomąja ekonominės plėtros jėga, tačiau  minėti pavyzdžiai, susiję su Lietuvos bendrovėmis kelia pagrįstų klausimų ir abejonių. Akivaizdu, kad įgyvendindama būtinus pokyčius, ši šalis turės ieškoti būdų mažinti valstybės kišimąsi į verslo aplinką, kovoti su teisiniu netikrumu, biurokratinių suvaržymų našta bei nepakankama konkurencija.

Europos Komisiją raginau skirti ypatingą dėmesį verslo aplinkos pokyčių stebėsenai šioje šalyje bei ypatingai atidžiai vertinti situaciją rengiant Europos Komisijos nuomonę dėl Serbijos pasirengimo pradėti derybas dėl narystės ES.

Dar šiandien vakare laukia diskusija dėl gydymosi užsienyje direktyvos. Apie ją jau esu rašiusi anksčiau ir tikiuosi, kad rytoj balsuosiantis Europos Parlamentas įtvirtins galimybę ES pacientams pagaliau naudotis galimybe sveikatos priežiūros paslaugomis Europos Sąjungoje naudotis be sienų.

Be abejonės, tai nėra paprasta, šiuo metu esama daugelio neaiškumų dėl galimybės sveikatos priežiūros paslaugomis naudotis kitose ES valstybėse, ypatingai svarbu aptarti galimus kompensavimo už paslaugas mechanizmus ir užtikrinti, kad sistema veiktų skaidriai.  Dėl direktyvos, kuri turėtų išspręsti šiuos neaiškumus jau sutarta su ES Taryba.

Šioje sesijoje taip pat bus aptartos galimos sankcijos Baltarusijos valdžiai, atsakant į gruodžio 19 d. surengtus nedemokratiškus Baltarusijos prezidento rinkimus bei represijas prieš opoziciją.

Read Full Post »

Trumpoji EP sesija: naujas fondas efektyvesniam energijos išteklių naudojimui

Trumpoji sesija Briuselyje bėgte prabėgo.  Joje – svarstymai dėl alternatyvaus investavimo veiklos reglamentavimo,  nepanaudoto ES biudžeto lėšų skyrimo energetinio efektyvumo projektams, dėmesys moksliniams tyrimams bei galimybėms stiprinti ESBO.

Po diskusijų vakar vakare, šiandien patvirtintas sprendimas skirti 146 milijonus eurų nepanaudotų ES lėšų energijos taupymui, energetikos efektyvumui. Tad jau per artimiausius mėnesius įsigalios sprendimas, kuriam  pritarė 582 europarlamentarai – iš nepanaudotų ES lėšų bus kuriamas naujas fondas, kurio paskirtis –  parama viešųjų ir privačių pastatų atnaujinimui.  Tikimasi, kad naujoviškos šildymo, elektros generavimo, energijos kaupimo, gatvių apšvietimo sistemos  prisidės prie energijos išteklių  tausojimo ir efektyvesnio panaudojimo.

Svarstant šį projektą, palaikiau Europos Komisijos siūlymą peržiūrėti lėšų pagal minėtą programą skyrimo tvarką, atsižvelgiant į efektyvaus energijos vartojimo skatinimą, nes kalbėdami apie šią paramą ir apie paramą atsinaujinančiai energetikai apskritai, negalime turėti vieno atsakymo, tinkamo visai ES – turime atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės situaciją, ypač dėl energetinės nepriklausomybės.

Ir apie tokį požiūrį neturėtume kalbėti vien finansinės krizės šviesoje, kadangi, ekonomikai pasiekus normalų ciklą, energijos efektyvumo klausimas niekur nedings. Valstybės narės turėtų turėti galimybę lanksčiau reaguoti į besikeičiančias aplinkybes ir taip skatinti energijos vartojimo efektyvumą, energijos diversifikavimą ir nepriklausomybės didinimą.

Šiandienos plenarinėje sesijoje svarstytas ir pranešimas dėl ES mokslinių tyrimų bendrųjų programų įgyvendinimo. Po konsultacijų su Lietuvos jaunaisiais mokslininkais, pritardama iniciatyvai dėl bendrųjų mokslinių tyrimų programų įgyvendinimo paprastinimo, atkreipiau dėmesį į poreikį sudaryti lygias galimybes dalyvauti mokslinėje veikloje. Kalbu apie  būtinybę sukurti vienodas sąlygas mokslinių tyrimų programose dalyvauti mokslininkams iš visų ES šalių, numatytant vienodą atlygį už mokslinę veiklą ir neskirstant mokslininkų pagal jų valstybės pragyvenimo lygį,  mokslo institucijų dydį, finansinį pajėgumą ar mokslinių tyrimų sritis. Nes mokslinė pažanga yra visos bendrijos, o ne atskiros valstybės reikalas.

Read Full Post »

Strasbūro sesijoje – apie Baltijos jūrą ir būtinybę peržiūrėti PAV direktyvą

Kaip ir visos – ši EP plenarinė sesija mirgėte mirga skirtingiausiomis temomis: pradedant žmogaus teisių aktualijomis, mechanizmais, kuriais siekiama susidoroti su finansų krize, parama besivystančioms šalims,  ekonomikos augimo ir užimtumo strategijos „ES 2020“ aptarimu baigiant kasdienybėje aktualiausiomis maisto žymėjimo, Baltijos jūros aplinkos tyrimais bei nepriklausomais poveikio aplinkai tyrimais vykdant infrastruktūros projektus. Tačiau apie viską iš eilės.

Šioje sesijoje be jau minėto maisto žymėjimo, kuris kasdien aktualus daugeliui europiečių, aptartas ir kitas svarbus klausimas – Europos Sąjungos lėšos Baltijos jūros aplinkai tirti.

Antradienį vykusių debatų prieš balsavimą metu akcentavau, jog labai svarbu, kad siekdamos pataisyti jūros padėtį, aštuonios ES šalys – Danija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Suomija, Švedija ir Vokietija – parengė ir įgyvendina Baltijos jūros mokslinių tyrimų ir plėtros programą „BONUS-169“. Būtent šios programos projektus įgyvendinant  buvo atskleista katastrofiška Baltijos jūros padėtis, ypač tose vietose, kur planuojami plataus masto energetikos infrastruktūros projektai, vykdomi ne vien Europos Sąjungos valstybių, bet ir kitų, besiribojančių su Sąjunga, valstybių. Genotoksiškumas tam tikrose vietose pakilęs kelis šimtus sykių. Taigi, Bonus programa jau įrodė savo galimybes prisidėti prie Baltijos aplinkos stebėsenos, todėl būtina ir toliau aktyviai tirti Baltijos jūros būklę. Taip pat ne kartą teko pasikeisti nuomonėmis, jog tam, kad tyrimai būtų kuo išsamesni ir objektyvesni, labai svarbu, kad į tyrimus lygiomis teisėmis būtų įtraukiami visų Baltiją supančių valstybių mokslininkai. Ši programa tarytum prevencinė priemonė, atkreipianti dėmesį į sudėtingą ekologinę Baltijos jūros situaciją ir tik tinkamai finansuodami mokslinius tyrimus, laiku pastebėdami grėsmes užkirsime kelią ekologinėms katastrofoms.

630 balsų EP narių dauguma, nuspręsta 2010-2013 metais skirti Baltijos jūros mokslinių tyrimų ir plėtros programai 50 mln. eurų iš ES biudžeto. Dar tiek pat turėtų jai skirti pačios šalys.

Taip pat su Baltijos jūra susijęs ir klausimas, kurį  šios sesijos metu uždaviau aplinkosaugos komisarui Janez Potočnik. Tai klausimas apie reikiamybę sukurti nepriklausomo poveikio aplinkai vertinimo mechanizmą (kad jo atsiradimas neišvengiamas, puikiausiai parodė ir Nord Stream, ir ne vienas naujai pradedamas įgyvendinti projektas). Atkreipiau Komisaro dėmesį į neretai iškylančias problemas planuojant ir įgyvendinant didelio masto infrastruktūros projektus, ypač energetikos sektoriuje. Dauguma iš šių problemų kyla dėl to, kad tokių projektų poveikio aplinkai vertinimuose trūksta skaidrumo ir nešališkumo. Kaip matyti iš naujausios Komisijos ataskaitos, šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nenumatomas iš tikrųjų nepriklausomas poveikio aplinkai vertinimas. Galima paminėti du pagrindinius šios problemos sprendimo būdus: pirma, reikia, kad Komisija aktyviau dalyvautų poveikio aplinkai vertinimo procedūroje, arba, antra, reikia užtikrinti, kad poveikio aplinkai vertinimų finansavimas nebūtų priklausomas nuo vertinamų projektų vadovų. Teiravausi p. Potočnik, kada Komisija planuoja pateikti iš naujo apsvarstytą poveikio aplinkai vertinimo direktyvos tekstą, kokį sprendimą Komisija ketina pasirinkti siekdama užtikrinti nepriklausomą poveikio aplinkai vertinimą?

Komisaro teigimu, problema yra labai aktuali ir patikino, kad savo veiklos laikotarpiu ketina jai skirti pakankamą dėmesį, taip pat užsiminė, kad jau pradėta dirbti su PAV direktyvos peržiūros klausimu. Akivaizdu, kad šis klausimas bus pakankamai “jautrus“ ir kad greito rezultato tikėtis nereikėtų, tačiau buvau patikinta, jog platesnės konsultacijos su visuomene bei suinteresuotomis šalimis bus pradėtos dar birželio pabaigoje. Tai neabejotinai bus ir viena svarbiausių mano darbo EP sričių.

Read Full Post »