Klaipėda – antrasis miestas, kur Žemynos gimnazijoje vyko neįprasta ir nekasdienė patriotiškumo, pilietiškumo pamoka – gimnazistams pristatytas projektas Misija Sibiras, šįsyk savo patirtimis ir mintimis dalijosi šią vasarą ekspedicijoje į Sverdlovsko sritį dalyvavusi Rasa Mikulevičiūtė, taip pat Lietuvos Laisvės kovų dalyvius atminti kvietė grupės „Skylė“ branduolio pasirodymas.
Pastaraisiais metais kalbama apie šiltų jausmų Lietuvai, jos istorijai stoką. Tačiau visko absoliutinti negalime. Yra žmonių, dirbančių itin svarbų darbą istorinės atminties išsaugojimui, garsiai netrimituodami, nesiskelbdami.
Visgi ryškesnės iniciatyvos – Misija Sibiras bei Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ naujasis albumas „Broliai“ – sulaukia dėmesio, galbūt vėliau, nei norėtųsi, tačiau svarbiausia – kad abu šie projektai atrakina duris į mūsų istoriją. Pati labai nuoširdžiai džiaugiuosi, kad turiu galimybę prisidėti prie abiejų šių sumanymų. Viena iniciatyva kalba apie tuos, kurie buvo atplėšti nuo Lietuvos ir ištremti. Kita – apie tą patį laikotarpį, tik kitus žmones – kuriems likimas lėmė likti čia ir ginti vertybių bei tikėjimo.
Tą patį vakarą (lapkričio 17 d.) Klaipėdos „Baltų lankų“ knygyne albumas „Broliai“ jaukiai pristatytas ir visiems klaipėdiečiams. Išsakytos mintys, kodėl kilo mintis kurti albumą tokia tematika, kas sunkiausia kūrėjo kelyje. Pati buvau paklausta, kodėl prisidėjau prie šitos iniciatyvos. Tiesiog tikėjau ir tikiu, kad tokie projektai ir iniciatyvos gali sujaudinti ir paskatinti mylėti savo kraštą, tikėti jo ateitimi. O su kovų už Laisvę tema kiekvienas iš mūsų turime skirtingą santykį. Sužinojome apie tai taip pat iš skirtingų šaltinių – kažkas šeimoje, kažkas mokykloje, kažkas kituose susibūrimuose. Man asmeniškai ši tema artima ir itin svarbi nuo pat vaikystės. Labai aiškiai atsimenu, kaip su tėvais dar vaikystėje važiuodavom lankydami partizanų žūties vietas, uždegdavom ten žvakutes…
2009 m. festivalyje Mėnuo Juodaragis išgirdus Aistės Smilgevičiūtės ir grupės “Skylė“ programos dalį, skirtą partizaniniam judėjimui – labai nudžiugau ir pagalvojau – kad pagaliau kažkas, iš turinčių balsą, galės atgaivinti šią temą ir perteikti ją visuomenei.
Kai išgirdau, kad CD reikia paramos – nė akimirką neabejojau. Man smagu, kad galiu prisidėti prie tų, kurie nuoširdžiai, sava kalba, ne klišėmis pristato mums visiems svarbius dalykus. Sakome, kad per daug liūdime, kad per daug gręžiojamės atgal. Bet man tas liūdesys šviesus, savas ir gražus.
“Brolių” albumo dainoje „Aštuoni karžygiai“ yra tokie žodžiai – kas lengviau „šimtą metų piliakalnius pilti, ar per vieną naktį pražilt..“. Klausantis šios dainos iškyla prisiminimas iš šeimos istorijos – kai dieduko šeima buvo tremiama, jo seseriai pavyko iššokti iš vežimo, ji bėgo taip smarkiai, taip greitai, jai pavymui zvimbė kulkos… ir ji, jauna mergina, pražilo per vieną naktį… Esu tikra, kad tuo metu panašios patirtys yra palietusios ne vieną šeimą, tik skirtingai…
Mums visiems ir savo šaliai linkiu, kad daugiau niekada netektų pražilti per vieną naktį dėl to, kuo tikėta, kas ginta ir kurta visą gyvenimą.
M.Mikulėno nuotr.
Read Full Post »
morkunaite.wordpress.com 