Feeds:
Įrašai
Komentarai

Posts Tagged ‘Strasbūras’

Plenarinė Strasbūro savaitė prabėgo nejučia. Sakyčiau, kad du dalykai buvo šios savaitės akcentai mano darbotvarkėje – kampanija, siekiant surinkti daugiau nei pusę EP narių parašų po rašytine deklaracija dėl pasaulinės akcijos „DAROM“ 2012, kurios iniciatore esu, ir atominių šalia Lietuvos sienos klausimas.

Jau pirmadienį dalyvavau vakarienėje, kurioje kartu su kolegomis aptarėme kokių veiksmų imtis, norint surinkti 369 EP narių (daugiau nei pusės) parašus, kad mūsų deklaracija atsidurtų politinėje darbotvarkėje ir būtų parodytas atsitinkamas dėmesys mus visus supančiai aplinkai. Nemažai pastangų reikalaujantis darbas kartu su iš Slovėnijos ir Estijos atvykusiais akcijos „DAROM“ savanoriais, įtikinant EP kolegas, kad būtina pasirašyti šią deklaraciją – davė rezultatų, šiuo metu yra 338 parašai, o dar turime gegužės mėn. plenarinę jiems baigti rinkti. Savaitės viduryje šiuo klausimu dalyvavau spaudos konferencijoje, kurioje kartu su kolegomis estu I. Tarand ir portugale A. Gomes žurnalistams pristatėm rašytinę deklaraciją ir akciją “DAROM“.

Kitas svarbus ir lauktas šios savaitės klausimas – branduolinė sauga po įvykių Japonijoje, trečiųjų šalių atsakomybė, Lietuvos pasienyje statomos atominės elektrinės. Tai klausimas, kuris, neabejotinai, išsiskyrė labai karštomis diskusijomis ir daugybe emocijų. Pati – visomis formomis kėliau šį opų klausimą EP: teiravausi EK pirmininko J. M. Barosso, su kolegomis pateikėme pataisas politinių grupių rezoliucijoms dėl branduolinės saugos, ėmiausi koordinuoti parašų rinkimą dėl šio klausimo Komisijai. Deja, kad ir kaip bebūtų gaila – vienas didžiausių pralaimėjimų, kad jungtinė frakcijų rezoliucija taip ir nebuvo priimta. Gaila, kad nepriėmus rezoliucijos, nebeliko ir Lietuvai svarbių punktų, kuriuos į rezoliucijų tekstus bendromis pastangomis pavyko įtraukti skirtingoms politinėms grupėms priklausantiems Lietuvos atstovams EP (EPP, SD, ALDE), liečiančių Baltarusijos ir Kaliningrado atominių klausimą, bei ES vaidmenį siekiant, kad minėtos valstybės laikytųsi aukštų aplinkosauginių ir branduolinės saugos standartų nuo pat šių projektų vystymo pradžios. Kita vertus, dar daug priemonių lieka neišnaudota, kad branduolinės saugos ir trečiųjų šalių atsakomybės klausimas išliktų aukštai politinėje darbotvarkėje. Negaliu nepaminėti ir šio įvykio atspindžių žiniasklaidoje, kai akcentuojamas nusivylimas, neva rezoliucija atmesta dėl trečiųjų šalių atsakomybės ir kad Briuselis nepalaikė Lietuvos pozicijos. Tai šiek tiek iškreipia realią situaciją –  juk didžiąja dalimi, greičiausiai, rezoliucijai nepritarta dėl nuostatos, numatančios palaipsnį branduolinės energetikos atsisakymą visoje Europos Sąjungoje.

Be įprastų darbų, susitikimų ir posėdžiuose svarstomų temų, Strasbūre sulaukiau svečių – mano kvietimu EP lankėsi būrys bendraminčių iš Vilniaus, Utenos, Trakų, Šalčininkų, Anykščių, Prienų. Kaip visad, atvykusieji džiugino ne tik savo šiltu bendravimu, bet ir lauktuvėmis iš Lietuvos.

Tad pasibaigus vienai darbingai savaitei, laukiu jau kitos – šiandien pakeliui į Briuselį, kur laukia Lietuvos pirmininkavimo Demokratijų bendrijai renginys bei komitetų posėdžių savaitė.

Read Full Post »

Jau beveik įpusėjusioje Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre aptartas pirmininkavimas ES Tarybai (Belgiją pakeitė Vengrija), galimybės ir priemonės palengvinti vaikų iš kitos ES šalies įvaikinimą, vėl susirūpinta gėjų teisėmis Lietuvoje.

Šiandien taip pat aptartas ir ES bei Serbijos Stabilizavimo ir asociacijos susitarimas. Kad jis įsigaliotų, jam turi pritarti EP ir visos Sąjungos šalys.

Šiandien vykusių debatų metu pasveikinau Serbijos pastangas įgyvendinant reformų darbotvarkę bei šios šalies pasiryžimą siekti ES šalies kandidatės statuso.

Tačiau tuo pačiu teko priminti Serbijoje investavusių privataus kapitalo Lietuvos investicijų bendrovės “ALT investicijos“ bei įmonių grupės “Arvi“ patirtis, kuomet Serbijos vyriausybė abi įmones apkaltino įsipareigojimų nevykdymu ir, pažeisdama Serbijos – Lietuvos susitarimą, numatantį  investicijų skatinimą bei abipusę apsaugą, nutraukė privatizavimo sutartis.

Šių Lietuvos įmonių, kurių investicijos Serbijoje sudarė apie 34 mln. eurų, pastarųjų metų patirtis liudija liūdnas tendencijas ir skatina susirūpinti dėl nesaugios aplinkos, kurioje atsiduria šalyje investavusios įmonės.

Atkreipiau dėmesį, kad siekianti narystės ES Serbija turėtų skirti daugiau dėmesio siekdama pažangos kai kuriose reformų srityse – ypač gerinant verslo aplinką bei užtikrinant užsienio investicijų apsaugą.

Juk visi suprantame, kad užsienio investicijos gali tapti svarbia varomąja ekonominės plėtros jėga, tačiau  minėti pavyzdžiai, susiję su Lietuvos bendrovėmis kelia pagrįstų klausimų ir abejonių. Akivaizdu, kad įgyvendindama būtinus pokyčius, ši šalis turės ieškoti būdų mažinti valstybės kišimąsi į verslo aplinką, kovoti su teisiniu netikrumu, biurokratinių suvaržymų našta bei nepakankama konkurencija.

Europos Komisiją raginau skirti ypatingą dėmesį verslo aplinkos pokyčių stebėsenai šioje šalyje bei ypatingai atidžiai vertinti situaciją rengiant Europos Komisijos nuomonę dėl Serbijos pasirengimo pradėti derybas dėl narystės ES.

Dar šiandien vakare laukia diskusija dėl gydymosi užsienyje direktyvos. Apie ją jau esu rašiusi anksčiau ir tikiuosi, kad rytoj balsuosiantis Europos Parlamentas įtvirtins galimybę ES pacientams pagaliau naudotis galimybe sveikatos priežiūros paslaugomis Europos Sąjungoje naudotis be sienų.

Be abejonės, tai nėra paprasta, šiuo metu esama daugelio neaiškumų dėl galimybės sveikatos priežiūros paslaugomis naudotis kitose ES valstybėse, ypatingai svarbu aptarti galimus kompensavimo už paslaugas mechanizmus ir užtikrinti, kad sistema veiktų skaidriai.  Dėl direktyvos, kuri turėtų išspręsti šiuos neaiškumus jau sutarta su ES Taryba.

Šioje sesijoje taip pat bus aptartos galimos sankcijos Baltarusijos valdžiai, atsakant į gruodžio 19 d. surengtus nedemokratiškus Baltarusijos prezidento rinkimus bei represijas prieš opoziciją.

Read Full Post »

Paskutinė šių metų Europos Parlamento plenarinė sesija Strasbūre – jau įpusėjo. Be gausybės skirtingų klausimų, vakar Europos Parlamento nariai įvertino Kankūne vykusios klimato kaitos konferencijos rezultatus,  o šiandien turės apsispręsti dėl efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano peržiūros.

Šiems dviems klausimams – tikrai pakeliui, nes nežiūrint į tai, jog Europos Sąjunga Kankūno konferenciją vertina kaip pasisekimą lyginant su Kopenhaga, visgi tampa aišku, kad per artimiausius metus realių sprendimų ir veiksmų, kaip siekti ES deklaruojamų tikslų klimato atšilimo mažinimo srityje, pirmiausia turėsime ieškoti “savo kieme“.

Jei apie Kankūno rezultatus kalbėtume trumpai – net ir suprantant, jog susitarti visoms valstybėms gana nelengvu laikotarpiu išties nėra paprasta, vertinti ją būtų galima ir santūriau, nors nereikšmingais rezultatų – taip pat negalima pavadinti: valstybės įsipareigojo siekti, kad klimato atšilimas neviršytų 2 laipsnių palyginus su ikiindustriniu laikotarpiu, sprendimų pakete vietą rado ir pasiryžimas stabdyti miškų nykimą, susitarimas kurti fondą, finansuosiantį besivystančių valstybių kovą su klimato atšilimo padariniais. Aišku ir tai, kad didžiosios valstybės iki 2012 m. į fondą pasižadėjo pervesti 30 milijardų JAV dolerių. Tačiau subalansuota strategija, dėl kurios susitartų visos šalys, rezultato nepavadinsi. Belieka guostis, kad tam liko “atsarginiai“ metai iki kito JT klimato kaitos susitikimo, kai Kioto susitarimo laikas jau bus bebaigiąs galioti. Tačiau nesinorėtų, kad praslinkus metams, Durbane (Pietų Afrika) bent kokio nors susitarimo (kaip bėdos sprendimo) būtų vėl ieškoma paskutinę naktį.

Visgi, šalia šiokio tokio antrojo nusivylimo, yra kuo ir pasidžiaugti: Europos Sąjunga šįsyk kalbėjo vienu balsu, tad žvelgiant iš ES pozicijų, atrodo, kad nors ir labai braškėdamas, vežimas juda, ir lyderio vaidmens imasi būtent ES.

Tačiau tam, kad išliktume ne tik kalbančiais, bet ir veikiančiais lyderiais, ES turime veikti nedelsdami, kol pavyks susitarti, kaip paspartinti tarptautinius kovos su klimato kaita veiksmus. Beveik neabejoju, kad šiandien Europos Parlamentas pritars rezoliucijai, kuria išsako ambicingą poziciją dėl būtinybės aktyviau veikti efektyvaus energijos vartojimo srityje. Tokių sprendimų naudą turėtų pajusti kiekvienas europietis, nes kalbame apie daugybę savarankiškų sričių – ir transportą, ir naujas technologijas, ir pastatų, gamybos bei perdavimo infrastruktūros efektyvumą. Antra vertus, energijos vartojimo veiksmingumas yra pigiausias būdas sumažinti anglies dvideginio ir kitų dujų emisijas.

Tai, jog pagaliau kalbame apie energijos efektyvumą ne tik kaip apie atskirą veiklą, bet ir kaip apie principą, į kurį ES institucijos ir valstybės narės raginamos atsižvelgti visose politikos ir teisėkūros srityse – rimtas proveržis, bet kartu ir iššūkis.

Toks požiūris leidžia tikėtis realių rezultatų, nes tik patys įsisąmoninę efektyvaus energijos naudojimo svarbą ir tik šitaip veikdami tiek kasdienėje veikloje, tiek vietos, nacionalinės ir ES politikos formavimo srityse, galėsime tapti geru pavyzdžiu visai pasaulio bendruomenei.

Read Full Post »

Kol su Europos Parlamento delegacija lankausi JAV ir fiksuoju visas akimirkas iš susitikimų, diskusijų apie žaliąsias technologijas, aplinkosaugą, ekonominį sunkmetį, JAV išsakytą poziciją dėl Baltarusijos AE ir daugybės kitų klausimų bei apsilankymų San Franciske, Silicio slėnyje, Google, Ebay, Intel, Jus kviečiu pasižiūrėti Delfi TV reportažą ir pasižvalgyti po Europos Parlamento būstinę Strasbūre, kur jau kitą savaitę laukia paskutinioji šių metų plenarinė sesija.

Read Full Post »

Šiandien Europos Parlamentas didžiąja dauguma patvirtino pranešimus dėl informacijos teikimo apie vaistus. Jais siekiama patobulinti dabar veikiančius reglamentą ir direktyvą taip, kad ES būtų išgyvendinta galimybė klaidinti vartotoją reklamine medžiaga, o pateikiama informacija apie vaistus būtų objektyvi, moksliškai pagrįsta ir lengvai pasiekiama.

Jautriausios problemos vartotojui šiandien – tinkamos ir suprantamos informacijos apie vaistus prieinamumas ir reklamos, ypač užslėptos reklamos, neretai klaidinančios vartotoją, klausimas.

ES valstybėse yra nevienoda situacija dėl visuomenės galimybės gauti informaciją apie vaistus – tampa keblu atskirti, kuo skiriasi informacija nuo reklamos, tad posėdžio metu išsakiau prašymą europarlamentarams palaikyti poziciją, kuria siekiama aiškesnio “reklamos“ ir “informavimo“ sąvokos apibrėžimo.

Kalbant apie Lietuvą – pirmiausia svarbu pažymėti, kad suvartojame milžiniškus kiekius vaistų: per metus kompensuojamiesiems išleidžiame daugiau kaip 700 mln. litų, o patys papildomai suvalgome dar daugiau kaip už 100 mln. Šiek tiek baugina tai, kad ypatingai “draugiškai“ elgiamės su antibiotikais: tyrimai rodo, kad beveik ketvirtadalis lietuvių gerti antibiotikus nusprendžia patys.

Tiesa, grįžtant prie informacijos apie vaistus, receptinių vaistų reklama Lietuvoje draudžiama ir gana stipriai reglamentuojama, įsigaliojus naujai Farmacijos įstatymo redakcijai, vaistinėms uždrausta taikyti nuolaidas, teikti dovanas ar lengvatas už kompensuojamųjų ir receptinių vaistų įsigijimą, nes tai irgi skatina besaikį vaistų vartojimą, nors pažeidimų, kai informacija pripažinta klaidinančia ar neobjektyvia, skatinančia neracionaliai vartoti vaistus – būta daugiau nei dvidešimt.

Tačiau kur kas labiau neramina nereceptinių vaistų grėsmės: dėl pastarųjų reklamos, vaistų vartojimas Lietuvoje yra išties labai didelis, tačiau mažesniu sergamumu ar ilgesne gyvenimo trukme ES lygiu pasigirti, deja, negalime.

Akivaizdu, kad rasti balansą tarp informacijos ir reklamos, šioje srityje rasti nelengva. Tačiau esu tikra, kad būtent politikų ir specialistų pareiga yra apsaugoti pacientus nuo neteisingos arba klaidinančios informacijos – tik tuomet galės būti įgyvendintas Europos Sąjungoje deklaruojamas vartotojų, šiuo atveju, pacientų sąmoningumo principas ir siekis, kad iš dalies piliečiai būtų patys atsakingi už savo sveikatą.

Nuo paslėptos reklamos būtina saugoti ne tik pacientus, bet ir gydytojus – kadangi jų ryšys gydymo procese itin svarbus.

Tuomet galbūt pavyks išvengti vienos prasčiausiai sveikatos apsaugos kokybę užtikrinančių šalių Europoje etiketės (“EuroHealth Consumer Index 2009″ duomenimis, tarp 33 šalių Lietuva užima 29 vietą). Ir, pasak tyrimo rengėjų, tokį Lietuvos vertinimą nemaža dalimi lėmė mūsų farmacijos politika: žmonės gauna per mažai žinių apie vaistus, nors ir turime valstybinę duomenų bazę. Tačiau panašu, kad populiaresnės yra nevalstybinės, kuriose rastume ir informacijos, deja, ne visada kvepiančios objektyvumu ir skatinimu racionaliai vartoti.

Read Full Post »

Prabėgusi plenarinė Strasbūro savaitė buvo itin orientuota į socialinius klausimus. Be jau mano dienoraštyje aptarto gimdymo-motinystės atostogų pailginimo klausimo, Parlamente šią savaitę balsavome dėl pajamų minimumo nustatymo, minėjome pasaulinę kovos su skurdu dieną. Taip pat patvirtinom 2011 m. biudžeto projektą, skirtą ekonomikos skatinimui, tiesa dėl jo dar turi susitarti EP su Taryba taikinimo komitete ir jau už galutinį balsuosime lapkričio plenarinėje Strasbūre.

Prekių žymėjimas

Dar vienas gana socialiai jautrus, kuriam irgi buvo pritarta, pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl iš trečiųjų šalių importuojamų prekių kilmės šalies nuorodos. Manau, kad ir vartotojas ir gamintojas privalo jaustis saugiai. Vartotojas privalo žinoti, kas yra jo pasirenkamos prekės gamintojas. Informacija, kaip teigiama ir priimtame dokumente, užtikrina prekės ar produkto saugumą. Europos Sąjungos valstybės narės labai dažnai tėra tik tarpinė grandis, kurioje iš žaliavos, gaunamos trečiojoje šalyje yra pagaminamas produktas. Kilmės šalies nuoroda būtina dar ir dėl to, kad taptų įmanoma apsaugoti smulkius gamintojus, kurie dažnai nukonkuruojami stambių bendrovių, imituojančių originalius dirbinius. Taip pat, mano nuomone, būtina siekti, kad įsigaliotų bendri instrumentai dėl žymėjimo, kokiais aplinkosauginiais standartais remiantis prekė pagaminta.

Taikinimo komitete – diskusijos dėl klonuotos mėsos

Kita vertus, dar labai norėčiau pasidalinti mintimis apie savo dalyvavimą taikinimo komitete dėl naujoviškų maisto produktų. Džiaugiuosi galimybe būti šio komiteto pakaitine nare ir dalyvauti svarstant visiems ES piliečiam be galo svarbų klausimą – klonuotų gyvulių mėsos ir jos gaminių  tiekimą į ES rinką. Taikinimo komitetas, apie kurį dar turbūt savo dienoraštyje nekalbėjau, – trečia ir paskutinė Europos Parlamento ir Europos Tarybos derybinė fazė dėl dokumento, įsigaliosiančio visoje ES. Taikinimo komitetas svarsto ir tvirtina derybų mandatą EP delegacijai, kuri ir derasi su Tarybos atstovais. Tad šio susitikimo metu derybų grupė pristatė savo pozicijas ir daugiausia diskusijų kilo dėl pereinamojo 5 m. laikotarpio klonuotų gyvulių mėsos įvežimui ir jo peržiūros, ES rinkos konkurencingumo uždraudimo atveju, klonuotos mėsos žymėjimo, gyvulių gerovės, technologinės ir mokslo pažangos. Atrodo, kad dar ne kartą galėsiu su jumis pasidalinti apie diskusijų  eigą komitete, nes planuojama, kad galutinis sprendimas turėtų būti ne anksčiau nei 2011 m. rudens.

Tačiau ne vien kaip įprasta dirbome šią savaitę. Vyko net keletas iškilmingų posėdžių: EP svečiavosi Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moon. Praėjusį ketvirtadienį pirmininkas taip pat paskelbė Sacharovo premijos laureatus – jais tapo mūsų politinės grupės nominuotas Kubos disidentas ir  žmogaus teisių gynėjas G. Fariñas.

Lietuvoje – apie donorystę, 2011 m. biudžetą bei rytų Lietuvos problemas

Vos grįžusi į Lietuvą, penktadienį Vilniuje dalyvavau Europos Parlamento Informacijos biuro ir Nacionalinio Transplantacijos biuro rengtoje diskusijoje apie organų donorystę. Deja, pats susitikimas ir susirinkusiųjų skaičius parodė, kad ši tema vis dar susilaukia skurdaus visuomenės dėmesio, o juk sutikdamas tapti donoru, vienas žmogus gali išgelbėti 7 žmonių gyvybes. Esu tikra, kad šia tema dar teks ne kartą kalbėti ir pasikeisti nuomonėmis, nes ji taip pat yr air viena iš dažniausiai aptariamų temų EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete.

Šeštadienį TS-LKD Tarybos posėdyje aptarėme 2011 m. biudžetą (tačiau tai atskira tema, kuriai skirsiu daugiau dėmesio artimiausiu metu) bei rytų Lietuvos problemas.

Na, o jau nuo pirmadienio Briuselyje vieši į tarptautinį planavimo susitikimą (kuriame ketinu dalyvauti ir pati) atvykę švarinimo akcijos DAROM koordinatoriai, prasideda naujoji darbo komitetuose savaitė. EP startuoja bene iki lapkričio mėnesio vidurio vyksianti kino filmų, nominuotų LUX prizui gauti, peržiūra.

Read Full Post »

Įpusėjus Europos Parlamento pirmininko Jerzy Buzek kadencijai, prasidėjusiai pernai liepą, šiandienos EP sesijoje Strasbūre Parlamento vadovas apžvelgė savo darbo rezultatus.

EP pirmininko kadencijos pusiaukelę žymi keletas aiškiai išskirtinių momentų, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį.

Pirmiausia reikia įvertinti, jog EP Pirmininkui artimos ir suprantamos tiek Baltijos jūros, tiek ir aplink ją esančių valstybių, tarp jų – ir Lietuvos, problemos. Tai rodo ir paties J.Buzeko prie įpusėjusios kadencijos prioritetų priskiriami Energetikos bendrijos kūrimo ir energetinio saugumo užtikrinimo klausimai. Jie neabejotinai aktualūs Lietuvai, šiuo metu įstrigusiai energetinės izoliacijos būsenoje.

Nestinga ir kitų matomų ar nematomų darbų, dėl kurių derėtų sveikinti EP Pirmininką. Prie tokių neabejotinai galima priskirti paramą ir supratimą Baltijos jūros bei jos apsaugos klausimais.

Svarbu pastebėti ir J.Buzeko akcentus dėl Europos tapatybės išsaugojimo bei Europos konkurencingumo didinimo, kurie padėtų įveikti krizę, mažintų skurdą bei skatintų ES ekonomikos augimą.

Antroje J.Buzeko kadencijos pusėje visgi norėtųsi linkėti daugiau dėmesio skirti aplinkosaugos ir piliečių dalyvavimo demokratijos procesuose klausimams. Jau senokai laikas aplinkos apsaugai suteikti naują dimensiją ES politikoje: tiek priimant teisės aktus, tiek planuojant, įgyvendinant bei prižiūrint bet kokią ūkinę veiklą į aplinkosaugą turime nustoti žiūrėti “pro pirštus”.

Tiesa, Europos Parlamentas kaip institucija visai neseniai patvirtino savo pasiryžimą prisijungti prie aplinkos tausojimo veiksmų ir iniciatyvų: planuojama aktyviau užsiimti energijos taupymu, mažinti išteklių sunaudojimą, vykdyti Parlamento darbuotojų ir EP narių aplinkosauginį švietimą. Gerai, kad pradedame nuo savęs. Tačiau judėkime ir toliau – rūpinkimės, kad ir EP priimami teisės aktai atitiktų šias deklaruojamas vertybes. Štai neseniai iš Europos Komisijos jau yra gauta signalų dėl planų artimoje ateityje peržiūrėti poveikio aplinkai vertinimo, atsakomybės už aplinkai padarytą žalą sistemas. Jei svarstant šiuos teisės aktus bus užtikrinta, jog ateityje aplinkai bus skiriamas pakankamas dėmesys, o pažeidėjai neišvengs atsakomybės, tai jau bus nors mažas, bet svarbus žingsnis į priekį.

Svarbus ir būtinas. Juk įsigaliojus Lisabonos sutarčiai – Europos Parlamento vaidmuo ES teisėkūros procese ženkliai didesnis: viena vertus, daugiau politikos sričių, tarp jų – ir energetika, patenka į ES reguliavimo ratą, antra vertus, EP nuomonė tapo privaloma priimant daugiau teisės aktų.

Tad kartu su šiomis galiomis EP Pirmininko iniciatyvumas ir ryžtas gali tapti labai rimtu postūmiu spręsti kai kurias, neretai įsisenėjusias problemas.

Read Full Post »

Vakar prasidėjusioje antrojoje rugsėjo plenarinėje sesijoje Strasbūre  –  įprasta klausimų gausybė ir įvairovė, tačiau tarp svarbiausių – teisės aktai dėl dujų tiekimo saugumo,  informacijos apie vaistus tobulinimo bei bioįvairovės išsaugojimo klausimai.

Bioįvairovės krizė

Vakar į EP grįžęs bioįvairovės klausimas – labai aktualus artėjant spalio pabaigoje Japonijoje vyksiančiam 10-ajam Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvencijos susitikimui.

Atkreipiant dėmesį, jog raudonoji bioįvairovės knyga vis storėja, o daugelis europiečių nesuvokia biologinės įvairovės nykimo spartos, ES raginama aktyviau stabdyti biologinės įvairovės nykimą, nes beveik pusė žinduolių, paukščių, roplių ir peteliškių ir dar daugiau gėlųjų vandenų žuvų rūšių Europoje atsidūrė ant išnykimo ribos.

Suprantama, kad biologinės įvairovės užtikrinimas yra susijęs su daugeliu kitų ES politikos sričių. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį, jog tiek žuvininkystės, tiek energetikos sektoriai, tiek saugomų teritorijų režimo užtikrinimas, bent jau Baltijos regione yra neatskiriami nuo katastrofiškos jūros padėties. Kaip rodo tyrimai, ši jūra, praktiškai būdama ES vidaus jūra, šiuo metu yra labiausiai užteršta Europos, jei ne pasaulio jūra. Prie šio užterštumo ženkliai prisideda ir neatsakingas stambių projektų Baltijos jūroje įgyvendinimas. Visų pirma tai – Nord Stream dujotiekis, pradėtas įgyvendinti neatlikus nepriklausomo ir bešališko poveikio aplinkai vertinimo. Taip pat prie Baltijos taršos prisideda ir kiti projektai, tokie kaip naftos gavyba. Kol kas nėra susitarimų su trečiosiomis šalimis (visų pirma – Rusija) dėl to, kaip būtų atlyginama aplinkai padaryta žala, įvykus avarijai šiuose objektuose.

Todėl norėdami bent jau sustabdyti biologinės įvairovės nykimą Baltijos jūros regione, turime užtikrinti du dalykus – pirma, ES lygiu sutarti su trečiosiomis valstybėmis dėl žalos aplinkai atlyginimo, antra, ES lygiu užtikrinti, o tarptautiniu mastu siekti įtvirtinti nepriklausomo ir objektyvaus poveikio aplinkai vertinimo mechanizmą.

Dujų tiekimo saugumas

Šiandien bene svarbiausias svarstytas klausimas – priimtas Reglamentas dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo. Mano manymu, tai  labai svarbus žingsnis bendros ES eneregtikos politikos įgyvendinimo link.

Pasisakydama dėl šio reglamento išsakiau pastebėjimą, kad jis leis užtikrinti, kad tokios ES energetinės salos kaip Lietuva, neliktų be dujų tiekimo, monopolistams vienašališkai užsukus kranelius. Tai lyg ir nemažas pasiekimas, tačiau nereikia “praleisti pro akis“, kad taip pat šiuo reglamentu atveriamas kelias ES finansavimui energetikos infrastruktūros projektams, prisidedantiems prie energetinės izoliacijos panaikinimo.

Vis tik, užtikrindami dujų tiekimo saugumą, neturime pamiršti ir kitų aspektų. Viena vertus, tai reali (o ne deklaruojama) kiekvienos ES valstybės nepriklausomybė nuo trečiųjų šalių bei vieningos rinkos ir konkurencijos taisyklių taikymo užtikrinimas tiekėjams tiek iš ES, tiek iš trečiųjų valstybių (Rusijos).

Deja, Reglamente buvo atsisakyta nuostatų, numatančių griežtesnę trečiųjų šalių tiekėjų (tokių kaip Gazprom) veiklos (visų pirma konkurencijos srityje) stebėseną ir apsiribota tik bendro pobūdžio nuostatomis, neužkertančiomis kelio vienašališkai Gazprom politiką užsukinėjant dujų kranelius.

Antras, ne mažiau svarbus aspektas – aplinkosauga. Reglamente numatyta galimybė ES lėšomis finansuoti ir trečiųjų šalių projektus. Tai, ko gero, atveria kelią mūsų visų lėšomis finansuoti ir Baltijos jūrą nesustabdomai žudantį projektą „Nord Stream“. Todėl Europos Komisija, finansuodama dujų tiekimo saugumą užtikrinančius projektus (beje, norėtųsi, kad Komisija kuo greičiau pateiktų konkrečius planus dėl tokių projektų finansavimo), turi griežtai reikalauti, jog būtų atliktas iš tiesų nepriklausomas ir objektyvus tokių projektų poveikio aplinkai vertinimas, nepriklausomai nuo to, kuriose valstybėse jie būtų įgyvendinami.

Rytoj – sprendimas dėl farmakologinio budrumo

Jau ne pirmą kartą Europos Parlamente aptariamas farmakologinio budrumo klausimas. Šiandien šia tema rengiamasi diskutuoti ir pasikeisti nuomonėmis, o rytoj  dėl jos rengiamasi balsuoti plenarinėje sesijoje. Esu įsitikinusi, jog tai viena iš aktualiausių temų visiems europiečiams, tačiau faktai, kad dėl nepageidaujamos reakcijos į vaistus ES kasmet miršta 197 000 asmenų (o tuo metu net 50 ES valstybių narių vėluoja pateikti duomenis apie nepageidaujamus vaistų poveikius ES duomenų bazėje “Eudravigilence“) – gąsdinantys ir aiškiai rodo, kad piliečiai yra nepakankamai informuojami, o kontrolės ir stebėsenos mechanizmas veikia nevisai sėkmingai. Rengiuosi išsakyti nuomonę, kad valstybės narės turėtų imtis aktyvesnio vaidmens ir didesnės atsakomybės už tai, kokie vaistai tiekiami jų rinkose, o už farmakologinį budrumą atsakingos institucijos turi nuosekliai ir laiku surinkti informaciją apie nepageidaujamas pasekmes,  taip pat – intensyviau dirbti su pacientų informavimu bei gydytojų skatinimu pranešti apie šalutinį poveikį nedelsiant.

Read Full Post »

Šią savaitę Briuselyje turėjau progos susitikti su bibliotekininkais iš visos Lietuvos. Pasikalbėjus apie darbą EP, ir ES institucijų veiklos aktualijas, bibliotekų darbuotojai teiravosi apie lėšas skiriamas kultūrai, bibliotekų tinklo plėtrai. Išsakė problemas, susijusias su per mažu bibliotekų finansavimu, mokslinės litaretūros stygiumi, mažais bibliotekų darbuotojų atlyginimais. Susitikimo dalyviai pasisakė apie aktyvesnį bendravimą ir susitikimų su EP nariais, rinktais Lietuvoje, poreikį. Linkėdama puikios viešnagės Briuselyje, pažadėjau lankydamasi regionuose, kuo dažniau užsukti ir į bibliotekas.

Na o pirmoji šių metų EP sesija Strasbūre (apie ją rašiau anksčiau) pasitiko ne tik daugybe klausimų ir aktualijų, bet ir nuotaikinga svečių iš Lietuvos viešnage Europos Parlamente. Šįkart apsilankyti Europos Parlamente ir pasikalbėti apie prasidadantį naują politinį sezoną, svarstomus ir ketinamus svarstyti klausimus pakviečiau bendraminčius iš Vilniaus, Širvintų, Rokiškio, Švenčionių, Molėtų, Zarasų, Ukmergės ir Utenos.

Džiaugiuosi turėjusi galimybę pabendrauti ne tik čia, Europos Parlamento salėse bei koridoriuose, bet ir spėti prisijungti trumpam pasivaikščiojimui po atgijusį Strasbūrą. Nuotaikos, klausimai, nuoširdūs pašnekesiai net ir iškeliavus viešėjusiems kraštiečiams pasilieka dar ilgam.

Dėkoju visiems už apsilankymą ir šiltus linkėjimus!

Read Full Post »

Praėjusią savaitę Europos Parlamentas posėdžiavo Strasbūre. Į pirmąją sesiją po vasaros susirinkę kartu su kolegomis aptarėme ir balsavome dėl nemažai klausimų, sulaukusių atgarsio tiek ir tarptautinėje, tiek ir Lietuvos spaudoje.

Per šią savaitę EP ypač daug diskutavome dėl žmogaus teisių. Romų iškeldinimas iš Prancūzijos ir Irano moters užmėtimas akmenimis – EP politinėje darbotvarkėje sulaukė ypač karštų diskusijų tiek frakcijose, tiek plenarinio posėdžio, tiek balsavimo metu. Mano atstovaujama, EPP frakcija romų iškeldinimo klausimu pasisakė pirmiausia ne teisindama ar gindama tokius Prancūzijos veiksmus, o siūlydama ilgalaikę romų integravimo į visuomenę strategiją. Deja, šiuo klausimu mums nebuvo lemta laimėti.

Žinoma, kaip ir pridera demokratinėmis vertybėmis grįstai institucijai, visi palaikėme rezoliuciją, smerkiančią Irano nuosprendį užmėtyti akmenimis moterį, kaltinamą vyro išdavyste. Kartu raginome Iraną ir likusias šalis uždrausti šią nežmonišką bausmę.

Tiesa, šią savaitę EP skambėjo ir Lietuvos vardas. Jau savaitės pradžioje vienas kontraversiškiausių Lietuvos atstovo Europos Parlamente V. Uspaskicho imuniteto pašalinimo klausimas kėlė ypač daug diskusijų tiek mūsų politinėje šeimoje, tiek EP, tiek ir Lietuvos viešojoje erdvėje. Kaip ir europarlamentaro mėginimas teisintis, remiantis netiksliais faktais, o gal net šmeižtu prieš Lietuvą.

Asmeniškai aš džiaugiuosi, kad šią savaitę posėdžiavęs Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas pritarė mano siūlymui 2011 m. ES biudžete numatyti papildomai lėšų geresniam vartotojų informavimui apie jų pasirenkamas prekes. Labai tikiuosi, kad pavyks šią biudžeto pataisai išlikti ir tvirtinant visą 2011 m. Europos Sąjungos biudžetą šių metų lapkričio mėnesį.

Kitaip nei įprasta, rugsėjį į Strasbūrą vyksime ir antrą kartą – dar po savaitės. Todėl jau nuo pirmadienio Briuselyje vėl laukia pasiruošimas plenarinei sesijai. Tiesa, reikia pasidžiaugti, kad jau pirmąją plenarinės sesijos savaitę sulaukiau lankytojų iš Lietuvos, bendraminčių būrio iš Aukštaitijos regiono. Bet apie jų vizitą – jau kitame mano dienoraščio įraše.

Read Full Post »

« Newer Posts - Older Posts »