Feeds:
Įrašai
Komentarai

Posts Tagged ‘susitikimai Lietuvoje’

Dienos Europos Parlamente, kaip ir įprasta – bėga labai greitai. Tik ką praskriejo pirmoji po vasaros pertraukos plenarinė sesija Strasbūre, kur kartu su kolegomis aptarėme daugybę skirtingų įvairių sričių aktualijų: tai ir moterų verslumas, ir siūlymai griežtinti naftos bei dujų gavybos jūroje leidimų išdavimą, energijos rinkos vientisumas bei euro zoną krečianti krizė.

Vos grįžusi į Vilnių ketvirtadienio vidurnaktį, jau laukiau penktadienio vizito į Druskininkus. Jau tapo įprasta ir labai smagu šitaip, susitikimuose su Lietuvos žmonėmis, pabaigti didžiąją dalį darbo savaičių. Tikiuosi, kad tokią galimybę skirti kaip įmanoma daugiau laiko Lietuvos ir savo kraštiečių aktualijoms turėsiu ir toliau.

Taigi, penktadienį pradėjau susitikimu Druskininkų M.K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje, kur Čiurlionių šeimos nameliuose atkurta autentiška buitis, pristatoma menininko kūrybą, biografiją ir šeimos istoriją atspindinčios ekspozicijos. Ši vieta man pačiai – labai nostalgiška, nes dar besimokydama J.Naujalio muzikos gimnazijoje pamenu neretas akimirkas čia skambinant M.K.Čiurlionio kūrinius.

Deja, apsilankymas šiame unikaliame muziejuje sukėlė ir liūdesio dėl jo situacijos. Muziejui būtini atnaujinimo darbai, kurie vis stringa dėl lėšų stygiaus, biurokratinių trukdžių ar elementaraus nesusikalbėjimo. Tačiau susitikimo pas Druskininkų mero pavaduotoją Kristiną Miškinienę metu buvau patikinta, kad šią užsitęsusią problemą siekiama spręsti ir savivaldybė ieško būdų tai padaryti.

Problematišką ir sudėtingą situaciją išgyvena ir kitas, neeilinis šio miesto kultūros objektas – Tremties ir rezistencijos muziejus, kuriame –  viena geriausių okupacijos laikotarpiui skirtų ekspozicijų Lietuvoje. Deja, savivaldybės ir valstybės institucijų dėmesio jis stokoja: tiek išlaikomas, tiek vystomas ir puoselėjamas musiejus yra tik patriotiškai ir visuomeniškai nusiteikusių druskininkiečių iniciatyva. Visos pastangos kreiptis į kultūros politiką Lietuvoje formuojančias institucijas Lietuvoje dėl paramos ir palaikymo – iki šiol buvo bevertės. Tokios situacijos išties liūdina. Grįžusi į Vilnių pažadėjau pasidomėti šia situacija, nes mano giliu įsitikinimu, mieste, kurorte, kurį aplanko daugiau nei 25 000 svečių per metus, istorinės atminties ir kultūros objektai turėtų tikėtis deramo dėmesio.

Kita vertus, kultūrinio gyvenimo atgaivą Druskininkuose išties žada naujų kompleksų, skirtų kultūros reikmėms, naujosios bibliotekos projekto įgyvendinimas. Neabejoju, kad tai bus vertinga dovana ne tik miestiečiams, bet ir miesto svečiams.

Susitikime su mero pavaduotoja – džiugino pristatoma miesto plėtra, infrastruktūros ir investiciniai projektai, pastangos pritraukti daugiau poilsiautojų į šį regioną. Be abejonės, teko aptarti ir regiono problemas – pakankamai aukštą nedarbo lygį, klestintį ekonominį “šešėlį“ ir pan.

Susitikusi su Atgimimo vidurinės mokyklos mokiniais dalinausi patirtimis ir aktualijomis apie darbą Europos Parlamente, taip pat diskutavome apie visuomenines ir pilietines iniciatyvas, o su Druskininkų gyventojais – aptarėme karščiausias EP veiklos aktualijas: branduolinį saugumą, sveikatos  apsaugos, maisto saugos bei švietimo klausimus. Susirinkusieji labiausiai domėjosi Lietuvos ir Lenkijos santykiais bei pastaruoju metu vis dažniau keliamu tautinių mažumų situacijos Lietuvoje klausimu, taip pat klausinėjo apie Lietuvoje išrinktų EP narių bendradarbiavimą, Europos Parlamento nuotaikas dėl euro zonos krizės.

Viešnagė Druskininkuose baigėsi apsilankymu naujutėlaičiame žiemos sporto pramogų komplekse, kur kartu su viso vizito metu mane globojusiais palydovais apžiūrėjome slidinėjimo trasas, puikią iš šios arenos aukštumų atsiveriančią panoramą. Taip pat buvau maloniai nustebinta ir šiltu susitikimu su vieningu bei stiprėjančiu Druskininkų TS-LKD skyriaus aktyvu.   Jiems esu dėkinga už pažintį su miesto kasdieniais rūpesčiais ir džiaugsmais.

Read Full Post »

Vakar, besibaigiant žaliajai savaitei lankiausi Joniškyje. Vizitą, kurio metu mane rūpestingai lydėjo vienas Joniškio Tarybos narių – p. Romualdas Franckaitis, pradėjau susitikimu su Joniškio meru p. Romaldu Gadeikiu, su kuriuo kalbėjomės apie tai, kaip rajonas įsisavina Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei Norvegijos finansinio mechanizmo lėšas miesto infrastruktūros gerinimui, aptarėme miesto Sinagogų ir kitų rajono paveldo objektų renovaciją, taip pat kalbėjomės ir apie komunalinio ūkio, energetikos, šildymo kainų, atliekų tvarkymo bei būsto renovacijos klausimus, kurie neramina visus joniškiečius.

Taip pat vizito Joniškyje metu susitikau su M. Slančiausko gimnazijos bendruomene, čia kalbėjomės apie mokyklų tinklo pertvarkos aktualijas. Mokyklą puoselėjantis direktorius Vaclovas Martinaitis apgailestavo, kad 1996 metais gimnazijos statusą įgavusi tuometinė Joniškio M. Slančiausko vidurinė mokykla, kuri tapo pirmąją rajono gimnazija, tačiau paskutiniame mokyklų tinklo pertvarkos etape numatyta Joniškio M. Slančiausko gimnazijos vidaus struktūros pertvarka bei gimnazijos pertvarka į pagrindinę mokyklą. Mokyklos bendruomenės nuogąstavimus ir prašymą atidėti tokį sprendimą bent iki 2015 metų patvirtina 778 mokinių, tėvelių bei mokyklos pedagogų parašai. Pažadėjau pasidomėti šiuo klausimu ir už švietimo politiką atsakingų pareigūnų pasiteirauti, kaip turėtų būti elgiamasi tokiais atvejais, kaip šis: kai vykdomas mokyklų tinklo pertvarkymo planas, patvirtintas dar 2005 metais Joniškio rajono savivaldybės tarybos, vykdomas vengiant atsižvelgti į bendruomenės nuomonę net ir tuomet, kai LR Švietimo ministras viešai yra užsiminęs apie galimybę išsaugoti veikiančias mokyklas, kol bus galutinai apsispręsta dėl reorganizacijos įtvirtinant trijų lygių mokyklas.

Lankiausi ir Joniškio sveikatos priežiūros centruose: savivaldybės visuomeninės sveikatos biure, pirminės sveikatos priežiūros centre, ligoninėje. Su vadovais bei joniškiečių sveikata besirūpinančiais specialistais kalbėjomės apie Europos bei Lietuvos sveikatos politikos aktualijas, būtinus pokyčius sveikatos priežiūros sistemoje, infrastruktūros atnaujinimo naudą kiekvienam gyventojui.

Visuomeninės sveikatos biure kalbėjomės, kad mūsuose vis dar stinga rimto požiūrio į gyventojų sveikatinimo švietimą (kuris turėtų prasidėti nuo pat mažų dienų), aptartas nepakankamas dėmesys sveikatinimui ir higienos normoms regionų mokyklose.

Pirminės sveikatos priežiūros centre ir ligoninėje buvau maloniai nustebinta nuoširdžiu vadovų rūpesčiu savo vadovaujamų institucijų ateitimi bei patogumu gyventojams. Tačiau kai kurie duomenys, deja, liūdina: tai ir situacija su atlygiu, kai gydytojai priversti regione rinktis kelias darbo vietas, kita problema – personalo trūkumas regiono sveikatos priežiūros įstaigose (gydytoju amžius – per 50 metų, jaunus medikus prisitraukti – ypatingai sunku, nes nėra tam svertų). Pasak pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo, rajonų politika nuvilia, aplinkiniai rajonai net neturi chirurginių skyrių, sunku sugalvoti, ką pasiūlyti gydytojams, kuriuos norėtųsi pritraukti; vidutinis atlyginimas (neatskaičius mokesčių) tėra 2800, tad siūlyti atvykstantiems gydytojams gerokai didesnį atlygį būtų nesąžininga.

Su ligoninės vadovo pavaduotoja kalbėjomės apie poreikį įrengti paliatyvinės palatas, bendrus projektus su Kauno klinikomis, Joniškio medikų kompetencijos kėlimą, infrastruktūros bei aparatūros atnaujinimą (ligoninėje taip pat apžiūrėjau ir modernią įrangą medicininių atliekų naikinimui). Teiravausi, kokios ligos suaktyvėjo pastaruoju metu, ar yra kokių nors ryškėjančių tendencijų sunkmečiu. Pasak gydytojų, didžioji dalis ligų sezoniškumo išliko nepakitę, tačiau teko pastebėti, kad krizės metais padaugėjo anemijų.

Viešėdama Joniškyje taip pat aplankiau Skaistgirio miestelio gyventojus (susitikimas vyko seniūnijos Bibliotekoje), susitikau su “Komunalinio ūkio“ vadovais,  apie pakankamai aukštas šildymo kainas ir galimus sprendimus palengvinti tokių mokesčių naštą gyventojams, Lietuvos energetikos rinką bei atsinaujinančių išteklių naudojimą diskutavome su Fortum Joniškio energijos kolektyvu bei vadovais.

Susitikimuose su gyventojais kalbėjomės apie daugybę kasdienai aktualių klausimų: ir atliekų tvarkymo sistemos trūkumus, ir rūpesčius dėl šilumos mokesčių, ir apie ES lėšų panaudojimą. Taip pat – apie sveikatos priežiūrą ir naujas galimybes pacientams ES, maisto kokybę ir gyventojų švietimą šiaisiais klausimais, apie, deja, jau besidriekiančio Nord Stream lobizmo ES užkulisius bei stebimą poveikį Baltijos jūrai.

Džiaugiuosi turininga, nors ir netrumpa, diena, puikiais susitikimais ir tikiuosi, kad bent prie dalies problemų sprendimo pavyks vienaip ar kitaip prisidėti. Pasitarimai su jumis, keliami klausimai ir problemos – ne tik gyvas krašto kasdienybės pulso pajautimas, bet ir galimybė savo veikloje išties dirbti sprendžiant aktualiausias problemas tiek čia, Lietuvoje, tiek visiems europiečiams.

Už pakvietimą atsilankyti Joniškyje ir nepriekaištingai nuoširdžią globą vizito metu noriu padėkoti kolegai, bendraminčiui, Joniškio savivaldybės Tarybos nariui p. Romualdui Franckaičiui.

Read Full Post »

Nors vasaris bene šalčiausias mėnuo, tačiau šaltuką “nugesina“ šilti susitikimai – tiek Europos Parlamente, kur antradienį mano kvietimu atvyko kelios dešimtys kraštiečių iš visos Lietuvos (džiaugiuosi, kad Europos Parlamentą aplankėte šventiški, belaukiantys Vasario 16-osios, nors ir buvote kelyje!), tiek čia, grįžus į Lietuvą.

Na, o aš šįkart Strasbūre užtrukau ypač trumpai ir vos išlydėjusi svečius iš Lietuvos, rengiausi skrydžiui. Nes Valstybės atkūrimo dieną visada norisi pasitikti namuose.

Minint Vasario 16-ąją, Utenos muzikos mokykloje tradiciškai organizuojamas pilietinių dainų ir poezijos festivalis-konkursas „Volunge šauk ąžuole“. Šiemet buvau pakviesta tapti šio gražaus renginio globėja. Džiaugiuosi turėsianti galimybę su konkurso laureatais susitikti Europos Parlamente, kur pakviečiau apsilankyti. Galimybė pasiklausyti kūrybingų uteniškių, savo eilėmis ir dainomis puoselėjančių pilietiškumą ir rūpestį Lietuva, mano manymu, yra ne tik graži šventė uteniškiams ir miesto svečiams, bet ir įkvepianti tradicija, kuri nelengvu laikmečiu pabudina šiltesnius jausmus savo šaliai.

Penktadienį mero Antano Čepanonio kvietimu lankiausi Radviliškyje, kur susitikau su Radviliškio Lizdeikos gimnazijos bendruomene, vėliau – apie pilietiškumą, visuomeninę veiklą diskutavome su aktyviuoju Radviliškio jaunimu.

Šeštadienį Pasvalio krašto muziejuje dalyvavau konferencijoje, skirtoje laisvės gynimo 20-mečiui kartu su Pasvalio rajono meru G. Gegužinsku, Seimo nariu A. Matulu, Krašto apsaugos ministre R. Juknevičiene kalbėjomės apie Lietuvai svarbias datas – Sausio 13-ąją, Vasario 16-ąją.

Kalbėdama laisvės gynimo jauno žmogaus sąmonėje tema, pirmiausia klausiau, ką jaunimui apskritai reiškia Laisvė. Absoliutinti negalėčiau, nes apie reikšmę kiekvienam jaunam žmogui galime kalbėti asmeniškai. Man suvokimas atėjo iš šeimos, kurioje dažnai buvo kalbama apie žmones, dirbusius Lietuvos valstybei, jų pastangas išsaugoti kalbą, tradicijas ir papročius.

Visais laikais judėjimuose ir kovose už Lietuvos laisvę dalyvavo jauni žmones, patirtį ir suvokimą perėmę iš savo tėvų ir senelių. Tai ir 1863 metų sukilimo vadai, ir pirmosios lietuvių parodos Vilniuje organizatoriai – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, jo žmona Sofija Kymantaitė, kuriai tebuvo 21-eri, Vasario 16-osios akto signatarai, tarp kurių buvo nemaža dalis jaunų žmonių – P. Klimui 26-eri, A. Stulginskiui vos virš 30 m., partizanai, Lietuvos laisvės kovų dalyviai – didžioji dalis 20-mečių ir 30-mečių, lietuvių disidentas R. Kalanta, kraštotyrinių ekspedicijų dalyviai, Sąjūdžio, Sausio 13-osios įvykių dalyviai.

Jauni žmonės visada buvo aktyvūs savo valstybės gyvenimo dalyviai – tiek politikoje, tiek visuomeninėje veikloje. Kita vertus, jaunystė pati savaime nėra vertybė – kartu turi  keliauti bendradarbiavimas ir gerosios praktikos tąsa. Idėjos, pamokymai, palaikymas, perimtas iš vyresniųjų, skatino jaunus žmones veikti aktyviai ir susitelkus.

Pasibaigus konferencijai, prie kavos kalbėjomės su pasvaliečiais – Parlamento gynėjais, Pasvalio krašto menininkais, apžiūrėjome parodą „Kelias į laisvę“. Visada smagu nuvykti į Pasvalį – tikrų patriotų kraštą, anuomet nepabūgusių ir bent keliais autobusais nuvykusių ginti Lietuvos Seimo.

M.Mikulėno nuotr.

Read Full Post »

Dienos Europos Parlamento koridoriuose ir posėdžiuose bėga siaubingai greitai, klausimai ir diskusijos veja vieni kitus. Šiokios tokios laiko takoskyros – sugrįžus į Lietuvą, lankant žmones, pasidalijant mintimis apie kasdienybę ir rūpesčius čia, savame krašte.

Džiaugiuosi, kad pernai prasidėjęs renginių ciklas istorinės atminties įtvirtinimui kartu su projektu “Misija Sibiras“ bei muzikinės grupės “Skylė“ albumu “Broliai“ – toliau keliauja per Lietuvą. Praėjusį penktadienį (sausio 21-ąją) aplankėme Kėdainius: pilnutėlė salė moksleivių, jaunimo, senjorų. Prisimintos nelengvos mūsų tautos patirtys, tremtis, laisvės kovos, Sausio 13-oji. Prisiminimai, emocijos ir bendras nusiteikimas išlaikyti tųjų dienų susitelkimą vardan šiandienos Lietuvos.


Sausio 21 dieną lankiausi Varėnoje, TS-LKD visuotiniame susirinkime.  Aptartos rinkimų į savivaldybės Tarybą aktualijos, pristatyta ir diskutuota apie rinkiminės programos nuostatas.  Taip pat aptartos ir beveik visuose regionuose pasikartojančios atliekų tvarkymo problemos bei mokesčio už šias paslaugas našta gyventojams, kuri toli gražu neatitinka teikiamų paslaugų kokybės.

Mėnesio pabaigą, sausio 30-ąją, sutikau Šalčininkuose, kur visus draugėn subūrė jau 14 metus vykstantis lietuviškų rajono mokyklų festivalis “Šalčios aleliumai“. Kasmet vis brandesnėje šios Vilnijos krašto dalies  šventėje, kuri suburia mokinius, mokytojus ir krašto bendruomenę, šįkart svečiavosi ir akad. Zigmas Zinkevičius, LR Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, Seimo nariai.

Nuo praėjusių metų gyvuoja idėja, kad lietuviškų mokyklų vaikai pasirodymus rengtų pagal iš anksto numatytą temą. Tad šįmečiai „Šalčios aleliumai“ skirti lietuviškoms pasakoms. Senosios pasakos scenoje atgijo nuoširdžiais 11 mokyklų įvairaus amžiaus vaikų vaidinimais, pasakojimais, priminė senąsias lietuviškas tradicijas, papročius.

Sveikindama šį šiltą renginį visiems linkėjau, kad mūsų kasdienybėje, nepaisant įvairių sunkumų, kaip kad senosiose pasakose, visgi laimėtų tiesa, tikėjimas ir bendrumo jėga, o pasakose užkoduotos vertybės, moralai ir pamokymai būtų vertinga paspirtimi.

M.Mikulėno nuotraukos [c]

Read Full Post »

Vėlinės – ko gero viena gražesnių švenčių – šventų dienų. Nuo pat vaikystės tai turi kažkokią ypatingą nuotaiką, kupiną paslaptingumo, susikaupimo ir ramybės. Šiandien nėra laiko, o gaila, daryti popierinius gaubtelius žvakėm, kaip tai darydavom visa šeima anksčiau, bet aplankyti visus proprosenelius, uždegti žvakeles ant valstybės veikėjų, laisvės kovotojų, knygnešių, sukilimų dalyvių ar tiesiog nelankomų (neprisimintų) kapelių – pareiga ir malonumas.

Utena, Anykščiai, Vyžuonos, Užpaliai, Kaunas, Kėdainiai, Grinkiškis, Kairinėliai, Vilnius ir t.t.  – tai, ką pavyko aplankyti šiemet, prisimenant artimuosius ir istorines asmenybes. Gera matyti, kad nepamirštami tremtinių, nežinomų kareivių ar partizanų kapai. Skirtingose vietose dėmesys skiriasi. Bet yra dar tiek daug svarbių žmonių mūsų istorijai, kurie šiandien kiek primiršti. Pavyzdžiui, Užpaliuose aptikome lakūno majoro Juozo  Namiko kapą, ant kurio nebuvo nei vienos žvakelės..O tai žmogus, 1934 ANBO lėktuvais, kartu su kpt. Antanu Gustaičiu apskridęs Europą, garsinęs Lietuvos vardą.

Manau, jog svarbu apsiriboti ne vien savo artimųjų pagerbimu, bet ir žvlelgti plačiau – prisiminti žmones, svarbius mūsų istorijai.

Na, o kalbant apie parlamentinius darbus – praėjusią savaitę Europos Parlamente, Aplinkos komitete balsavome dėl Nepriklausomo poveikio  vertinimo dokumento, Pacientų judumo direktyvos.  Tiek vienas, tiek kitas svarbus dokumentas. Pirmasis – žingsniai link Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos peržiūros ir nepriklausomumo principo įtvirtinimo. Kol kas jis kalba bendrąja prasme apie poveikio vertinimą teisėkūros procedūrose, tačiau anksčiau ar vėliau tai ateis iki konkrečių sričių. Ypač smagu, kai yra pritariama mano siūlomoms pataisoms. Atrodo, tik keli sakiniai ar tiesiog kableliai, bet galutiniame variante – Europos Palamento pozicijoje tai atsispindi. Antrasis dokumentas – dėl pacientų judumo užtikrinimo. T.y. kad už planinį gydymą pacientui būtų kompensuojama ne vien tik jo gyvenamojoje šalyje, bet ir visoje ES. Tai jau antrasis dokumento skaitymas Europos Parlamente, vis dar sunku surasti bendrą sprendimą Taryboje. Tiek dėl vieno, tiek dėl kito dokumento artimiausiais mėnesiais bus balsuojama plenarinėje Europos Parlamento sesijoje.

O ateinanti, „žalioji“ savaitė – kaip ir dera – Lietuvoje: Panevėžys, Pasvalys, Kupiškis, Molėtai. Apie įspūdžius – kituose įrašuose.

Read Full Post »

Rugpjūčio 7 d. vyko jubiliejinis, 20-asis tarptautinis sąskrydis “Su Lietuva širdy“. Šįmet politinių kalinių ir tremtinių susibūrime be politinių aktualijų aptarta ir jaunimo akcija Misija Sibiras, kuri susilaukė didelio palaikymo sąskrydžio dalyvių tarpe. Smagu, kad jaunoji karta savo iniciatyvomis džiugina tuos, kurie, ko gero,  to labiausiai laukia – buvusius tremtinius, kovotojus už Lietuvos laisvę.
Prie gerų iniciatyvų galime prisidėti kiekvienas.
R. Keršytės nuotr.

Read Full Post »

Tęsiasi kelionė po Aukštaitijos miestus ir miestelius. Daugybė susitikimų, minčių, klausimų, patarimų. Visi jie labai vertingi, tad sulauks laiko ir bus permąstyti jau pasibaigus viešnagėms.

Šiandieną pradėjau Antalieptėje, netrukus 250 metų jubiliejų švęsiančioje šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje, kartu su Zarasų mero patarėja ir Antalieptės bendruomene – malda gegužinėse pamaldose.

Vėliau – apsilankėme bibliotekoje, kur likau maloniai nustebinta, biblioteka netrukus ketina persikelti į naujas patalpas, o ir dabar gyventojus pažinti pasaulį kviečia įrengtos interneto prieigos, atnaujinamas literatūros turinys. Neeiliniai šie metai ir pačiam Antalieptės miesteliui – šiemet jis pasitinka 410 jubiliejinius metus. Šios gražios šventės proga pažadėjau sugrįžti dar kartą pabūti kartu su rūpestingais miestelio gyventojais.

Iš Antalieptės pasukusi į Dusetas, viešnagę pradėjau susitikimus su miestelio bendruomene ir seniūnijos vadovais. Būtų sunku nepasidžiaugti Dusetų kultūrinio gvenimo atgimimu: statomas naujas kultūros centras, veikia dailės mokykla, galerija, pasidairyti kviečia jaukus skulptūrų parkas, šalimais – išpuoselėtos Sartų ežero pakrantės. Aplankę specialiųjų poreikių Vaiku ugdymo namus, turėjome išskubėti į kapelos išgarsintus Sadūnus, kur prie mūsų prisijungė ir Zarasų meras A. Abromavičius, o bendruomenė  pasitiko su gausybe klausimų: daugiausia jų – apie sveikatą, maisto kokybę ir vartotojų apsaugą.

Vakarėjant važiuodami link Salako žvalgėmės po nepaprasto grožio apylinkes, o Salake jau laukė mokyklos bendruomenė, klausinėjusi apie darbo Europos Parlamente aktualijas, pastarųjų dienų sprendimus, ypatingai domėjęsi aplinkos komiteto veikla, domėjosi aplinkosaugos, atsinaujinančių išteklių, maisto kokybės ir poveikio mūsų sveikatai klausimais. Vėliau apie kasdienybę ir salakiečiams svarbius dalykus teko kalbėti lankantis senelių namuose, kultūros centre, kur užtikau garažiai repetuojant chorą, bibliotekoje, kuri gali pasigirti daugybe skaitytojų. Apsilankymąs Salake baigėsi Gražutės regioninio parko lankytojų centre, o dieną – susitikimu Zarasuose su gyventojais ir bendraminčiais, bendrapartiečiais.

Pirmadienį buvau paskyrusi bendravimui su uteniškiais ir Utenos apylinkių žmonėmis: lankiausi  A. Šapokos, Dauniškio gimnazijose, su jaunimu kalbėjomės apie jiems artėjančius iššūkius ir darbą Europos Parlamente, pietų metu susitikę su Utenos apskrities viršininku E. Puodžiuku kalbėjomės apie miesto aktualijas, apskrities aplinkosaugos klausimus, su “Utenos vandenų“ vadovu bei administracija aptarėme vandens nuotekų, vandens tiekimo gyventojams problematiką, kalbėjomės apie vandens kokybės užtikrinimą. Ypatingai dažnai šis klausimas būna aktualus kaimiškųjų vietovių gyventojams, nes dėl pasenusios vandens tiekimo infrastruktūros vandens normos neretai nukrypsta nuo būtinųjų, atitinkančių keliamus reikalavimus. O infrastruktūros reikalams tvarkyti reikalingos ne tik pastangos, bet ir nemaži finansiniai ištekliai, tad labai svarbios ES lėšų panaudojimo perspektyvos tokioms reikmėms.

Rytoj laukia susitikimai su gyventojais, jaunimu, kultūrininkais, miesto vadovybe Anykščiuose, Svėdasuose ir Troškūnuose.

M. Mikulėno nuotraukos [c], [p]. Daugiau nuotraukų ieškokite Akimirkose.

Read Full Post »

Nieko nelaukdama žaliąją savaitę pradedu anksčiau ir labai džiaugiuosi galėdama skirti daugiau laiko susitikimams ir pasikalbėjimui su kraštiečiais. Penktadienį laukė seniai planuotas susitikimas su  Tauragės savivaldybės ir jos apylinkių gyventojais, savivaldos atstovais, kaimo bendruomenių nariais ir seniūnaičiais, o šeštadienį – apsilankymas Berčiūnuose, tradiciniame buvusių tremtinių susitikime.

Susitikę su tauragiškiais nemažai laiko skyrėme ekologinės situacijos Europoje aptarimui, aplinkosaugos ir sveikatos aktualijoms, problemoms ir klausimams, kurie svarbūs kiekvienam lietuviui, kiekvienam europiečiui: Baltijos jūros situacija pradėjus statyti Nord Stream, ekologiniai ir genetiškai modifikuoti maisto produktai, laisvas pacientų judėjimas, galimybė pasirinkti gydymo įstaigą visoje Europoje ir pasinaudoti sąlygomis nemokamam gydymui.

Susitikime  pašnekovai domėjosi nuomone apie energetinius išteklius. Klausinėjo, kodėl vis dar naudojamas iškastinis kuras, kodėl taip lėtai pereinama prie atsinaujinančių išteklių? Diskutavome ir apie “stringančius“ antrinių žaliavų panaudojimo klausimus, sudėtingą Lietuvos padėtį: juk vis dar neturime išvystyto atliekų rūšiavimo tinklo, tausoti aplinką gyventojus skatinančios sistemos. Aptarėme ir naujų darbo vietų kūrimo, jaunimo iniciatyvų skatinimo, paramos kaimo žmonėms poreikį.

Šiltų akimirkų besibaigiant viešnagei sulaukiau ir iš pačių mažiausių „Gelbėkit vaikus“ Tauragės vaikų dienos centre.

Šeštadienio rytą aktyvisto, visuomenininko Petro Gvaldos kvietimu jau sutikau Panevėžio rajone, Berčiūnuose, tradiciniame buvusių tremtinių susitikime. Dalyvavome Šv. Mišiose, minėjome ir prisiminėme 1941-ųjų birželio įvykius, Lietuvos šviesuolių patirtis tremties kraštuose.  Būtent per Berčiūnus einančiu geležinkeliu anuomet pajudėjo pirmieji vagonai vežę į tremtį. Tai susitikimai ir akimirkos, kuriems visada noriu skirti laiko ir pasinaudoju kiekviena akimirka, kai galiu tai padaryti.

M. Mikulėno nuotraukos [c], [p]. Daugiau nuotraukų ieškokite akimirkose.

Šiandien – linkiu Jums gražaus Sekminių vakaro, o jau nuo pirmadienio leisiuosi į kelionę susitikti su Utenos, Zarasų ir Anykščių gyventojais.

Read Full Post »

Prabėgus Europos savaitės šventėms Lietuvoje, šiandien turėjau progos Vilniuje sutikti kolegas, svečius iš Europos liaudies frakcijos. Savaitgalio akimirkas jau keičia įsibėgėjanti darbo savaitė.

Persikeliant prie rimtų temų aptarimo, diskusijų, noriu dar kartą pasidžiaugti, kad šiemet pirmą kartą kartu su Europos Komisijos atstovybe Lietuvoje ir visuomeniniu projektu “Drąsinkime ateitį“ surengtas Europos žinių egzaminas – pavyko.

Nors dar šiandien visi norintys dar gali spręsti egzamino užduotis facebook socialiniame tinkle, noriu pasidžiaugti daugiau nei 31 tūkstančio jau dalyvavusiųjų egzamine aktyvumu.

Tai rodo, jog aktyvių, Europa ir jos institucijomis besidominčių jaunų žmonių, mokytojų mūsų šalyje netrūksta. Neabejoju, kad egzaminas ilgainiui taps ne tik galimybe savarankiškai domėtis ar pasitikrinti savo žinias apie ES, bet atvers ir naujų galimybių, apie kurias iki šiol nebuvo galvota.  Apie pirmąjį egzaminą kviečiu klausytis Žinių radijo laidos “Prie pietų stalo“ įrašo, o ketinantiems dar spėti ir sudalyvauti – linkiu sėkmės!M. Mikulėno nuotraukos [c], [p]. Daugiau nuotraukų ieškokite akimirkose.

Read Full Post »

Ukmergės jaunimas kovo 11osios didžiai progai minėti jau penktus metus rengia krepšinio turnyrą. Renginio organizatoriai pakvietė globoti šį renginį.

Šeštadienį gausiai susirinkę ukmergiškiai atkakliai kovojo krepšinio aikštelėje dėl “Kovo 11osios taurės”. Susirinko bemaž 22 komandos, ir, pasak renginio organizatoriaus Andriaus Kalesniko, džiugino laimėjimais ir sportine aistra.

Sveikindama su Valstybės švente, susirinkusiems linkėjau branginti mūsų tėvų ir senelių iškovotą Nepriklausomybę, ir savo laimėjimais garsinti Tėvynės vardą.

Po renginio nuvykau susitikti su Petronių kaimo bendruomene, Ukmergės rajone.

Read Full Post »

Older Posts »