Feeds:
Įrašai
Komentarai

Posts Tagged ‘susitikimai Lietuvoje’

Ankstyvą penktadienio rytą išvažiavau link Šiaulių į susitikimus. Pirmasis jų vyko Joniškio Jono Avyžiaus bibliotekoje. Gausiai susirinkusi auditorija domėjosi Europos parlamento darbu, galimybėmis spręsti problemas. Pasakojau apie šias aktualias temas, kaip antai atliekų tvarkymo, pacientų mobilumo, maisto ženklinimo, aptarėme energetinės nepriklausomybės klausimus.

Susirinkusiems taip pat buvo įdomu, ar Briuselio Parlamente vyksta tokios pačios rietenos kaip ir Lietuvos Seime. Teko pastebėti, kad ten, EP, asmeniškumų ir rietenų yra gerokai mažiau. Nors atkreipėme dėmesį visi į netikėtą praėjusią savaitę nuskambėjusį po pirmosios EP Prezidento H.Van Rompuy kalbos Europos Parlamento plenarinėje sesijoje europoskeptiko N.Farage`as pareiškimą, kuriame jis įžeidžiančiais epitetais išvadino EP prezidentą.

Šiaulių Universitete susitikau su  Socialinių mokslų fakulteto bendruomene. Studentams rūpėjo EP darbas,  parlamentarų pagalbininkų komandos formavimo principai, darbo organizaciniai klausimai, o dėstytojai domėjosi rinkimų į EP sistemos suvienodinimo galimybėmis, lobistų aktyvumu ir kitomis aktualijomis. Susitikime su fakulteto dekanu doc. Dr.  Gintaru Šaparniu ir kitais fakulteto atstovais aptarėme Universiteto aktualijas, bendradarbiavimo galimybes.

Lieporių gimnazijos mokiniai, kurių buvo susirinkę kelios dešimtys, stebino klausimų gausa ir domėjimusi EP.  Džiugina toks jaunų gimnazistų guvumas. Toks pat šaunus jaunimas laukė Romuvos gimnazijoje, kuri kaip tik tą dieną  šurmuliavo švęsdama sėkmingai įgyvendinto projekto pabaigą. Pastebėjau, kad mokyklose, artėjant Kovo 11ąjai, numatyta įdomių šventinių renginių, susitikimų, mokyklos atitinkamai pasipuošę moksleivių kūrybinias darbais šia tema.

Vakarop užsukau į TS-LKD Šiaulių skyriaus būstinę. Čia prie arbatos puodelio, kartu su skyriaus atstovais, jaunimo bendruomenės aktyvistais beigi jaunaisias konservatoriais pasikalbėjome apie Valstybės,  Šiaulių miesto aktualijas, artėjančius savivaldos rinkimus ir Lietuvos Nepriklausomybės 20mečio renginius.

Grįžau į Vilnių kiek vėliau nei planavau.  Jau ryt partijos Tarybos šventinis posėdis.

Read Full Post »

Šeštadienį, jau besibaigiant savaitei Lietuvoje, nekasdienių susitikimų rytas prasidėjo Vilniaus vaikų socializacijos centre, kur  jo bendruomenės buvau pakviesta kartu prisiminti Pirmąją lietuvių dailės parodą.

Popietė jau tęsėsi parodų centre vykusioje “Knygų mugėje“, kur Europos Parlamento informacinio centro stende bendravau su žmonėmis, klausiama pasakojau apie darbą Europos Parlamente ir visuomeninę veiklą, domėjausi nuomonėmis ir lūkesčiais pavasarėjančioje Lietuvoje.

M. Mikulėno fotoreportažas [c], [p].

Read Full Post »

“Žaliosios” savaitės penktadienį praleidau Jurbarko rajone. Dalyvavau susitikimuose su rajono vadovais, Girdžių seniūnu Dariumi Juodaičiu, Girdžių seniūnijos bendruomene, moksleiviais. Kaip ir visų, šio vizito tikslas – bendrauti su gyventojais, žinoti, kuo gyvena Lietuvos miesteliai, papasakoti apie darbą ir aktualijas Europos Parlamente.

Dieną pradėjau susitikimu su rajono meru Ričardu Juška, mero pavaduotoju Egidijumi Giedraičiu bei administracijos direktoriumi Jonu Bučinsku. Su rajono vadovais kalbėjomės apie aplinkosaugos problemas, atliekų rūšavimą ir jų perdirbimą, jaunimo reikalus.

Netrukus po apsilankymo rajono savivaldybėje jau laukė už 9 km nuo Jurbarko esantys Girdžiai. Ši seniūnija, vadovaujama aktyviojo seniūno Dariaus, apima bene 1300 gyventojų, 29 kaimus, iš kurių 110 – vienkiemiai. Tai seniūnijos darbuotojų kasdienybė ir rūpestis, kad visi būtų aplankyti, visų rūpesčiai išgirsti. Netrukus po pokalbio seniūnijoje jau skubėjom į Girdžių pagrindinę mokyklą, kurioje vaikai ne tik domėjosi darbu EP, bet ir buvo paruošę nemažai klausimų. Išradingieji moksleiviai nepaleido tol, kol nepagrojau M.K.Čiurlionio kūrinio.

Maloniai nuteikė ir įkvėpė susitikimas su Girdžių bendruomene, gyventojais,  kurie ne tik seka politinius įvykius, bet ir rūpinasi atsinaujinančiais energijos šaltiniais, Ignalinos atominės elektrinės ateitimi.

Vienabokštėje Girdžių Šv. Marijos Magdalietės bažnyčioje  mus pasitiko jos šeimininkas – parapijos klebonas Saulius Pavalkis,  besirūpinantis ne tik dvasiniu parapijos gyventojų ugdymu, bet ir rengiantis užsiėmimus jaunimui, rizikos šeimų vaikams.

Visai vakarėjant grįžome į Jurbarką, kur laukė partijos bendražygiai – TS-LKD Jurbarko rajono skyriaus aktyviausieji. Smagu būti bendraminčių būryje, todėl diskusijos įvairiais klausimais virte virė iki vėlumos.

Diena prabėgo nejučia, o kelias į Vilnių laukė netrumpas, tad teko pasižadėti visiems: vaišingajam Girdžių verslininkui Kęstui, kunigui Sauliui, rajono merui, seniūnui Dariui, bendrapartiečiams, kad pas juos dar būtinai grįšim vasarą.

Read Full Post »

“Žalioji” Europos Parlamento kalendoriaus savaitė. Tai laikas, kurį visi europarlamentarai leidžia savo valstybėse. Nežiūrint į tai, kad bendravimui Lietuvoje skiriu kiekvienos savaitės pabaigą – žaliosios EP kalendoriaus dienos suplanuotos bene minučių tikslumu. Be jokios abejonės, ši savaitė namuose – neeilinė, nemaža jos dalis – skirta Valstybės atkūrimo dienai. Džiaugiuosi turėjusi galimybę šią dieną paminėti su daugybe kraštiečių įvairiose Lietuvos vietovėse.

Savaitei įsibėgėjus – jau galėjau tęsti tradicinių kelionių po Lietuvos regionus ciklą. Trečiadienis – skirtas Aukštaitijos sostinei Panevėžiui. Rytą pradėjusi Panevėžio radijo stotyje „Pulsas”, kur rytmetį pradėjome besišnekučiuodami apie darbą Europos Parlamente, darbo prioritetus, aplinkos apsaugos problemas.

Iš karto po laidos – jau laukė Juozo Miltinio vidurinės  mokyklos bendruomenė – mokytojai ir mokiniai. Kartu sugiedoję Lietuvos Respublikos himną, kalbėjomės apie Vasario 16-osios reikšmę Lietuvos istorijai, šiandienos jaunimui, Lietuvos nepriklausomybę, kaip vertybę, valstybės ir asmens laisvę, kuri turi būti grįsta kiekvieno iš mūsų atsakomybe.

Pasidžiaugusi, kad lankausi garsaus režisieriaus vardo mokykloje, buvau paprašyta papasakoti apie savo kelią į Europos Parlamentą, darbo dieną Europos Parlamente, apžiūrėjau mokyklos patalpas, kuri direktoriaus Vytauto Raišio ir visos bendruomenės džiaugsmui, jau kovą turėtų tapti gimnazija, lankiausi mokyklos muziejuje. Maloniai ir šiltai pabendravę, sutarėme dar būtinai susitikti, jei ne Lietuvoje, tai Briuselyje.

Po susitikimo – užpustytais keliais išskubėjau į Vilnių – Europos klubo Seime organizuotą konferenciją “Lietuvos energetikos perspektyvos, „Nord stream“ projektas ir kiti alternatyvūs sprendimai”.

 

M. Mikulėno nuotraukos [c], [p].

Read Full Post »

Su kiekvienais metais laikas bėga vis greičiau ir greičiau. Apmaudu, bet jis ypač greitai prabėga per šventes. Praeinanti savaitė siūlė bent kelias progas nekasdieniškiems, tačiau tradiciniams renginiams.

Jau 20 kartą Vasario 16-osios minėjimas vyko Kruonyje (Kaišiadorių raj.), Gojaus šile. Man, kaip ir daugeliui, tai jau kasmetinis renginys. O istorija tokia: 1946 m. vasario 16 d. trys Didžiosios Kovos apygardos partizanai – Jurgis Krušinskas-Žiedelis, Stasys Lekavičius-Gulbinas ir Pranas Žukauskas-Šalmas – buvo nužudyti už tai, kad ketino Kruonio miestelio aikštėje Nepriklausomybės dienos proga iškelti Lietuvos trispalvę. 1990 m. vasarį minėtų laisvės kovotojų užkasimo vietoje mano tėtis Eligijus Morkūnas su šeimos draugu Vytautu Markevičiumi pastatė atminimo koplytstulpį. Dalyvavom visa šeima. Man, tuo metu šešiametei, tai buvo didelis įspūdis, gyva istorijos pamoka. Tai buvo ta nuotaika, kuri vyravo Sąjūdžio mitinguose, Baltijos kelyje. Nuotaika, išreikšta ne žodžiais, o emocija ir veiksmu.

Tuomet mes buvome keliese, šiandien tai yra tapę tradiciniu Vasario 16osios renginiu, spritraukiančiu apie 1000 žmonių. Ir tai, ko gero, yra didžiausia pagarba tiems, kurie žuvo už laisvę, už mūsų teisę būti.

Kitas puikus minėjimas vyko 1949 m. vasario 16 –osios deklaracijos pasirašymo vietoje Minaičiuose ir Balandiškėse (Radviliškio raj.) – gretimuose kaimuose, kuriuose 1949 m. vasarį vyko Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Tai buvo vienas gražiausių Vasario 16-osios minėjimų, kurio pagrindinis variklis – keturi šiauliečiai: Gintautas Lukošaitis, Kęstutis ir Gintautas Gascevičiai bei Rolandas Dovydaitis. Renginys, skirtas atkreipti visuomenės ir valdžios dėmesį į griūvančią sodybą Balandišių kaime, kurioje anuomet ir prasidėjo minėtas laisvės kovotojų suvažiavimas. Dabar pastatas  yra apdengtas laikina stogine, apsaugančia nuo tolesnio nykimo – tai, ko per dvidešimt metų nesugebėjo padaryti valstybė, padarė tie patys keturi šiauliečiai.

Vidury apsnigtų laukų minia žmonių iš visos Lietuvos ir grupių „Skylė“, „G&G Sindikatas”, “BIX” koncertas, partizano Viktoro Šniuolio-Vytvyčio prisiminimai, kulkos įmūrijimo ceremonija.

Toks nuoširdus, šiltas ir paprastas bendruomenės susibūrimas, pažįstamų ir nepažįstamų žmonių bendrystė. Jei kam yra tekę matyti islandų muzikinės grupės Sigur Ros filmą “Heima” (“Namuose”), tas turėtų kuo puikiausiai suprasti Balandiškių nuotaiką.

Gera, kad kiekvienais metais vis daugiau kalbama ir daroma nesenos partizaninės istorijos išsaugojimui. Juk ilgą laiką tai tebuvo gana siauro rato žmonių tema. Prisipažinsiu, kartais pati pagaunu save galvojant, kad pokaris, okupacija, pasipriešinimas – tai buvo taip seniai. Neseniai! dar turime savo tarpe gyvus liudininkus, kurių auksiniai prisiminimai stiprina mūsų sąmoningumą. Naudokimės šia galimybe niekada nepamiršti!

Mano nuomone, tokie suėjimai, tokie neformalūs ir nuoširdūs paminėjimai yra didžiausias paminklas Vasario 16-ajai, tiems žmonėms, kurie į ją atvedė ir tiems, kurie ją gynė.

Ačiū tiems, kurie organizuoja tokius minėjimus!

M.Mikulėno nuotraukos [c], [p].

Read Full Post »

Šį vakarą jau sutiksiu Strasbūre, kur rytoj prasidės Europos Parlamento plenarinė sesija. Čia EP balsuos dėl naujos Komisijos sudėties, aptars Kroatijos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Turkijos pastangas siekiant įstoti į ES, balsuos dėl ES Regioninės plėtros fondo lėšų socialiai atskirtų bendruomenių būstui, veiksmų, kuriais siekiama sumažinti užkrėtimų adatos dūriais medicinoje skaičių.

Tačiau beišvykstant – norėčiau pasidalinti savaitgalio Lietuvoje akimirkomis ir mintimis.

Penktadienį paskyriau apsilankymui Švenčionyse – Nalšios žemės širdyje. Viešnagė prasidėjo Švenčionėliuose, bendraujant apie šio regiono nelengvą gyventojų kasdienybę dėl augančio nedarbo ir politinių “vingrybių“, aktualijas bei kultūrą, turėjau galimybę apsilankyti Lietuvos tautodailininko skulptoriaus Juozapo Jakšto sodyboje su Šv. Eucharistijos ekumenine koplyčia, atvykus į Švenčionis apie darbą Europos Parlamente ir šiandienos aplinkosaugos problemas, kasdienybę bendravome su Z.Žemaičio gimnazijos moksleiviais, rajono kultūros centre džiaugiuosi galėjusi pasidalinti mintimis apie energetikos, aplinkosaugos aktualijas su bendraminčiais.

Deja, nepavyko susitikti ir pabendrauti su Činčikų kaime, o dabar pačiuose Švenčionyse gyvenančia Ona Činčikaite, kuri 34 metus slėpė paskutinįjį Lietuvos partizaną Stasį Guigą-Tarzaną.

Šeštadienį  Vilniaus įgulos karininkų ramovėje kartu su Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių sąjungos  Vilniaus skyriaus nariais minėjome Lietuvos Nepriklausomybės dieną. Jaukų savaitgalį sekmadienį baigiau keliaudama  Šalčininkų rajone. Čia teko apsilankyti Rimašiuose ir pasibendrauti su šio etnografinio kaimo gyventojais: apie buvusių dienų atmintį, artėjančių Užgavėnių papročius, “Gaujos“ upelio vingius, šiandienos kasdienybę ir sunkumus. Gera ir malonu būti arti ir užsukti į kiemus, nuolat jausti, kaip ir kuo gyvename.

M.Mikulėno nuotraukos [c], [p].

Read Full Post »

Nors savaitgalis jau prabėgo ir šios savaitės dienotvarkėje jau rikiuojasi darbų Briuselyje aktualijos, noriu prisiminti penktadienio viešnagę Plungėje, kurios apylinkėse kartu su LRS nariu Jurgiu Razma bendravome su žmonėmis, jaunimu ir miesto vadovais.

Pradėję nuo susitikimo su Savivaldybės mere Elvyra Valerija Lapukiene, vizitą baigėme smagiu, bet naudingu pabendravimu su Plungės jaunimu.

Susitikime su mere, Savivaldybės administracijos direktoriumi Albertu Krauleidžiu bei ekologe Asta Eigirdienė aptarėme aktualiausius aplinkosaugos klausimus: hidroelektrinių situaciją ir atsinaujinančios energijos plėtros poreikį, atliekų rūšiavimą.

Keliaujant po Lietuvą, man pačiai labai svarbu ir įdomu žinoti, kaip kuris miestas tvarkosi, kaip sprendžia aplinkosaugos problemas, kokie sprendimai yra aktualūs ir būtini, kokie žmonių kasdieniniai rūpesčiai.

Apie kasdieninius džiaugsmus ir skaudulius kalbėjomės ir su „Saulės“ gimnazijos moksleiviais ir mokytojais,  ekologinius projektus vykdančios Platelių gimnazijos bendruomene, susitikome ir su Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.

Grįžę į Plungę susitikome su jaunimo organizacijų atstovais, kurie pasidalino gausybės tarptautinių projektų, jaunimo mainų ir pilietiškumo akcijų patirtimi, išsakė, kuo susirūpinęs Plungės jaunimo aktyvas.

M. Mikulėno fotoreportažas [c], [p].

Read Full Post »

Šį savaitgalį teko lankytis TS-LKD Lazdynų ir Kėdainių skyrių susirinkimuose, bendrauti ir pasidalinti mintimis su kolegomis, bendraminčiais.

Džiaugiuosi šia galimybe pabendrauti su aktyviais žmonėmis, besirūpinančiais savo krašto, paveldo ir aplinkosaugos reikalais. Labai jauku ir miela susitikti, pasidalinti  rūpesčiais, sulaukti linkėjimų, patarimų, kartu vakaronėje dainuoti lietuviškas dainas.

Taip pat džiaugiuosi galėjusi visus pasveikinti su naujais – Lietuvos nepriklausomybės 20-mečio metais.

Read Full Post »

Kaip ir kiekvieną, taip ir šį savaitgalį leidau Lietuvoje.  Laikas pralekia labai greitai, bet laimei, spėju pasimatyti su gausybe įdomių žmonių. Šįsyk susitikau su dviem moksleivių grupėm. Viena jų – Nacionalinės plėtros instituto Vilniuje vykdomo projekto „Pažadas Lietuvos jaunimui“ grupė, kita – Kauno moksleiviai.  Tiek su vienais, tiek su kitais kalbėjomės apie darbo EP ypatumus, apie jaunų žmonių galimybes, diskutavom apie ekologiją, istorinio teisingumo įtvirtinimo galimybes, žaliąją energetika. Vienas iš klausimų – ar gali derėti ekonomika ir aplinkosauga? Manau, kad bet kokioje veikloje nebus taip, kad vieni bus visiški laimėtojai, kiti pralaimėtojai.  Visada teks derinti interesus. O kalbant apie aplinkosaugą išvis sunku nubrėžti  ribas veiklai, juk visa, ką mes darome, įtakoja mūsų aplinką bei gamtą. Tad pagrindinis siekis turėtų būti – veikti taip, kad neigiami padariniai būtų kuo mažesni.

Džiaugiuosi galimybe dalyvauti tokiuose susitikimuose/diskusijose. Tai vienas iš būdų, kaip dalintis informacija apie darbą Europos Parlamente, kaip surasti bendrus sąlyčio taškus tarp priimamų sprendimų ES ir aktualijų Lietuvoje.

Read Full Post »

« Newer Posts