Feeds:
Įrašai
Komentarai

Posts Tagged ‘TS-LKD’

Šios savaitės žemaitiškas maratonas užsibaigė Šilalėje. Tęsiant ne taip seniai aprašytą tremties ir rezistencijos muziejų temą reiktų paminėti būtent šį rajoną.  Čia planuojami du muziejai – tremties, kurį ketinama įrengti tremtinės, gydytojos, rašytojos Dalios Grinkevičiūtės name ir rezistencijos – Kentrų sodyboje už kelių kilometrų nuo Šilalės. Pastarasis projektas kiek tolimesnis, tačiau vizijos itin įdomios ir patrauklios. Linkiu, kad kuo greičiau pavyktų įgyvendinti planus dėl D. Grinkevičiūtės muziejaus, tai būtų labai simboliška – juk ši rašytoja, pati patyrusi tremties sunkumus, paliko mūsų ir tarptautinei visuomenei knygą “Lietuviai prie Laptevų jūros”, per kurią daug kas pažino tremtinių išgyvenimus. D Grinkevičiūtės prisiminimais rėmėsi ir Rūta Šepetys, kurios romanas “Tarp pilkų debesų” tapo pasauliniu bestseleriu ir taip pat prisideda prie Lietuvos istorijos sklaidos.

Diena prabėgo greitai kupina susitikimų, kurie atspindėjo Šilalės rajono nuotaikas, problemas ir džiaugsmus. Savivaldybėje su meru Jonu Gudausku, vicemeru Raimundu Vaitiekumis bei administracijos direktoriaus pavaduotoja Vera Maciene pasidalinome ES ir Šilalės aktualijomis. Rajonas remiasi žemės ūkiu, todėl mano pristatytas Europos Komisijos pasiūlymas dėl galimai mažėsiančios paramos žemės ūkiui buvo sutiktas su nerimu. Guodžia kol kas tiek, kad Europos Parlamente ginsime  Lietuvos interesus visomis išgalėmis. Apsilankymas Socialinių paslaugų centre ir tai, kad jau galiu lyginti su situacija kituose rajonuose, leidžia pagilinti žinias socialinės politikos srityje.

Labai malonus susitikimas buvo su rajono jaunimo organizacijų, kurių aktyviai veikiančių yra 15,  atstovais. Prie šilališkų džiaugsmų priskirčiau D. Poškos baublių komplekso renovaciją (ne tik pačių „namukų“, bet ir visos aplinkos). Tikiuosi, jis dabar sulauks dar daugiau lankytojų – rekomenduoju apsilankytiJ.

Ir kaip visada, esu dėkinga partiečiams bendražygiams už šiltus ir malonius susitikimus.

M.Mikulėno nuotr.

Read Full Post »

Parlamentinis darbas skaičiuojamas savaitėmis: viena – darbas komitetuose, antra – politinėse grupėse, trečia- plenarinė sesija, o ketvirta – taip vadinama “žalioji“, kuomet parlamentaras laisvas dienas skiria bendravimui su kraštiečiais, susitikimams su žmonėmis savo atstovaujamos šalies miestuose ir miesteliuose. Man tai – vienos maloniausių akimirkų, kurios leidžia pajausti kasdienių rūpesčių ir džiaugsmų tėkmę, pažinti problemas, neatitrūkti nuo tikrovės. Be jokios abejonės, toks “ryšio palaikymas“ labai pasitarnauja dirbant Europos Parlamente.

Tad ši savaitė – rudeniškoje Žemaitijoje.

Trečiadienį vizitą pradėjau nuo susitikimų Palangoje ir Kretingoje. Aptarėme atėjusio šildymo sezono sunkumus, savivaldybių siekius ir konkrečius darbus, ieškant galimybių sumažinti šildymo kainas. Taip pat kalbėjomės apie vandens politikos ypatumus ir tai, kad nepaisant į kaimiškąsias vietoves vedamo vandentiekio, žmonės ne itin aktyviai jungiasi prie bendros sistemos. Pagal Vandens politikos pagrindų direktyvą Lietuva įsipareigojusi, kad iki 2014 m. pabaigos ne  mažiau  kaip 95 procentai kiekvienos savivaldybės gyventojų būtų aprūpinami viešojo vandens tiekėjo tiekiamu  vandeniu ir teikiamomis nuotekų  tvarkymo  paslaugomis. Kaip žinia, beveik visi turi šulinius, tad didžiulio poreikio lyg ir nėra, o atsižvelgiant į tai, kad gyventojai savo lėšomis iki namų nuo magistralinės trasos turi atsivesti jungtį – gerokai apsunkina procesą.

Tiek Palangoje, tiek Kretingoje buvo džiaugtasi, jog įvedus rinkliavą už atliekų tvarkymą, stipriai sumažėjo nelegalių sąvartynėlių pamiškėse. Visgi palangiškiai teigia, kad jų specifika kiek kitokia – kurorte vasarą 10 kartų padaugėja žmonių, tokiu būdu – ir atliekų, o už jas kaip ir nėra iš ko pareikalauti mokesčio, tam kad būtų įmanoma efektyviai susidoroti su išaugusiu paslaugų poreikiu.

Dar vienas pajūriui specifiškai aktualus klausimas – atsinaujinanti, vėjo energetika. Turi ji ir gerbėjų, ir oponuojančių. Pastarieji labiausiai piktinasi dėl per mažų atstumų nuo gyvenviečių ir nuvertėjusios žemės, esančios aplink vėjo malūnus. Tačiau visgi pripažįsta, kad tai svarbi energetikos rūšis ir kad reikia ją vystyti, tik aktyviau tariantis su žmonėmis, ieškant dialogo, statant kiek mažiau apgyvendintose vietovėse. Šiuo metu išduota leidimų įrengti beveik 300 MW vėjo jėgainių, dabar veikiančių ar įrengiamų yra apie 200 MW, patys „vėjininkai“ skaičiuoja, kad šiuo metu vėjo jėgainės pagamina apie 2,5 proc. viso Lietuvos elektros poreikio (o esą galėtų iki 33 proc.). Kaip ir kitais atvejais, vėjo energetika – medalis, turintis dvi puses. Pripažįstama, jog esant dabartinei elektros perdavimo tinklų būklei, dėl savo specifikos sudėtinga užtikrinti reikiamas rezervines galias. Todėl dabar LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme vėjo energetikai numatyta maksimali 500 MW galia galėtų būti padidinta tik išsprendus Lietuvos elektros tinklų integracijos į ES tinklus problemą, o idealiausiu atveju – visoje ES įdiegus „išmaniuosius tinklus“, kurie leistų elektrą pagal poreikį perduoti iš vieno ES krašto į kitą.

Netikėtai šiltas susitikimas po pasibuvimo Kretingoje – sekė Rūdaičiuose, kur užsukome į  vietos kultūros centrą jame dirbančios Sigitos Šimkutės kvietimu. Susipažinome su Sigita šiais metais, tuomet, kai ji dalyvavo mano inicijuotame konkurse “Žaliasis kodas“ su pasakojimu “Vaikai ir rupūžė“. Įėjus į liūdnos būklės kultūros centro pastatą, iš už durų pasigirdo adventinių dainų garsai – Sigita repetavo su mažaisiais rūdaitiškiais (Laimiu, Radvile, Rugile ir Gyte). Neišpasakytas nuoširdumas ir šiluma užlaikė mus kiek ilgiau nei planavome. Jauno žmogaus optimizmas, energija – tarsi šviesulys. Ir ne vien Rūdaičiams, tokie deimančiukai praverstų ir didiesiems miestams.

Šiandien – apsilankymas Skuode. Kaip kad sako Vygaudas Ušackas – ten, kur prasideda Lietuva. Ir tikrai, jei dar neatkreipėte dėmesio, pažiūrėkite – kelių atlaso pirmas puslapis – Skuodas.

Visa ilga ir įdomi diena –  pradedant susitikimu savivaldybėje, Skuodo ligoninėje, paslaugų šeimai centre, lankomosios priežiūros ir globos centre ir baigiant aktualiais pokalbiais su maisto ir veterinarijos tarnybos bei aplinkos apsaugos agentūros specialistais.

M.Mikulėno nuotraukos

Diena išties turininga – su  psichologe, dirbančia su vaikais, turinčiais elgesio problemų, kalbos sutrikimų aptarėme, kad nors ir nežymiai, visgi jaučiasi tendencija, kad tokių vaikų daugėja. Ligoninėje kalbėjomės, jog iš tiesų mūsų kraštiečiai labiausiai kenčia nuo besaikio vaistų vartojimo ir pasidavimo masinei reklamai (prielankumas antibiotikams, masiškai vartojami analgetikai ir maisto papildai). Tiesa, visos Europos Sąjungos statistika šioje srityje – tikrai nėra džiuginanti, tačiau pirmiausia, aišku – didžiausią rūpestį kelia savojo krašto žmonių įpročiai, kenkiantys jiems patiems.

Taip pat pavyko apsilankyti ir Skuodo krašto muziejuje, susitikti su pedagogais, apie pilietiškumą mintimis pasikeisti su mokiniais.

Visą dieną Skuode buvau lydima vicemerės p. Levutės Staniuvienės ir jaunojo TS-LKD kandidato į Seimą Skuodo rajone – Gedimino Anužio. Esu dėkinga jiems už rūpestį.

O rytoj – ketinu aplankyti Šilalę, kur susitiksiu su Šilalės rajono savivaldybės vadovais, aplankysiu Socialinių paslaugų centrą, Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejų ir Baublių kompleksą, bendrausiu su Šilalės jaunimu ir visuomeninėmis organizacijomis, apie sveikatos aktualijas norisi pasikalbėti su Šilalės rajono tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto nariais.

Read Full Post »

Praėjusią savaitę vykusi Strasbūro plenarinė sesija – šią vasarą paskutinė. Pagrindiniai sesijos akcentai: Vengrijos pirmininkavimo įvertinimas, Lenkijos pirmininkavimo prioritetų aptarimas, balsavimai dėl genetiškai modifikuotų organizmų auginimo, maisto ženklinimo. Taip pat praėjusią savaitę Europos liaudies partijai, kurios šeimai priklauso mūsų TS-LKD, sukako 35 m. Kaip pažymėjo partijos pirmininkas W. Martensas, „rinkimams vejant rinkimus, mūsų politinė šeima įgauna vis didesnį piliečių pasitikėjimą visoje Europoje“.

Kaip visad plenarinė sesija buvo intensyvi. Teko nemažai pasisakyti aktualiais darbotvarkės klausimais: apie GMO auginimą, dėl energetikos infrastruktūros prioritetų 2020 m. ir vėliau, dėl Europos Komisijos penktosios sanglaudos ataskaitos ir sanglaudos politikos strategijos po 2013 m. Vyko intensyvios diskusijos apie Vengrijos pirmininkavimą 2011 m. pirmoj pusėj. Mano nuomone, kad Vengrija daug pasiekė, kuriant stiprią Europą – šalių narių biudžetų koordinavimo, ekonominio valdymo, Dunojaus strategijos, romų integravimo, Vakarų Balkanų ir kitose srityse. Taip pat teikė nuoseklų dėmesį istorinės atminties skatinimo ir totalitarinių režimų Europoje įvertinimo klausimui. Birželio 8 d. Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos išvados padėjo solidų pagrindą tolimesniems žingsniams sekančiame pirmininkavimo laikotarpyje. Vienas jų būtų pozityvus sprendimas dėl finansinės ES pagalbos įkuriant Europos atminties ir sąžinės platformos būstinę Briuselyje – taip patvirtintume, kad istorinės atminties skatinimas ES lygiu yra mūsų visų reikalas.

Be abejo, aptariant Vengrijos pirmininkavimą tolygus dėmesys buvo skiriamas ir liepos 1 d. prasidėjusiam Lenkijos pirmininkavimui ES. Pirmininkavimo prioritetus Strasbūro plenarinėje sesijoje pristatė Lenkijos ministras pirmininkas D. Tuskas, vyko iškilmingas posėdis, kuriame svečiavosi Lenkijos Prezidentas B. Komorowskis. Lenkija perima pirmininkavimą tokiu metu, kai susirūpinimą tebekelia netolygus ekonomikos atsigavimas, Graikijos skolų krizė ir politinis nestabilumas Šiaurės Afrikoje. Vienas iš ateinančio pusmečio Lenkijos prioritetų – pasiekti, kad ES šalys labiau koordinuotų savo veiklą ir dėl to ekonomika atsigautų sparčiau, būtų kuriama daugiau darbo vietų.

Sesijoje taip pat balsavome dėl gana kontraversiško klausimo – GMO auginimo ir pritarėme leidimui, kad valstybės narės galėtų apsispręsti pačios. 61 procentui Europos gyventojų iš GMO pagamintų maisto produktų vartojimas kelia nerimą ir tokia pati dalis europiečių nepritaria paskatoms plėtoti iš GMO pagamintų maisto produktų gamybą, tačiau reikia pripažinti, kad nemaža dalis (21 proc.) Europos gyventojų – GMO vertina palankiai ir teigia tikį, jog žalingo poveikio ateities kartoms jie neturėtų sukelti.

Dėl teigiamo ar neigiamo poveikio – nei vieni, nei kiti argumentai nėra iki galo pagrįsti moksliškai. O tai reiškia, kad neįmanoma rasti visoms valstybėms vienodo sprendimo. Todėl siūlymas leisti valstybėms pačioms suteikti galimybę riboti GMO auginimą jų teritorijose, manau, kad labai teisingas ir sveikintinas.

Tačiau man pačiai visos savaitės akcentu tapo Valstybės dienos minėjimas Europos Parlamente Strasbūre. Nors Tautiška giesmė viso pasaulio lietuvių giedama jau porą metų, tik šiemet pavyko inicijuoti visų bendrą susibūrimą. 20 val. vietos (21 val. Lietuvos laiku) Parlamento kieme kartu su kolegomis europarlamentarais, padėjėjais, EP darbuotojais bei žurnalistais iš Lietuvos sugiedojome Lietuvos himną, kuris vedamas prof. V. Landsbergio, nuskambėjo ypač jautriai ir nuoširdžiai. Džiaugiuosi, kad šia gražia proga pavyko kartu ir ilgiau pavakaroti.

G.Uzdilaitės nuotraukos

Susitelkimo jausmas, apjungiantis bendraminčius, lydėjo ir savaitgalį, lankantis TS-LKD partijos sąskrydyje Plungės rajone. Šalia tradiciškai vykstančių sąskrydžio sportinių rungčių, Tarybos posėdžio, bendravimo su TS-LKD skyrių nariais, grupės „Skylė“, E. Sipavičiaus koncerto, kartu su Vilniaus m. skyrių Sueigos lyderiu M. Adomėnu partiečius sukvietėme pasidalinti mintimis apie Laisvės kovų atminimą kuriant šiandienę Lietuvą.

M.Mikulėno nuotraukos

Savaitės pabaigą su mintimis apie vieningą Lietuvą, nesusipriešinusią ir siekiančią bendro tikslo, apvainikavo pergalės. Jaunų sportininkų – Lietuvos jaunimo krepšinio rinktinės – pergalė Pasaulio krepšinio čempionate. Tad šiandienos įrašą tuo ir užbaigčiau –  
mes laimėjom!

Read Full Post »

Dienos Europos Parlamento koridoriuose ir posėdžiuose bėga siaubingai greitai, klausimai ir diskusijos veja vieni kitus. Šiokios tokios laiko takoskyros – sugrįžus į Lietuvą, lankant žmones, pasidalijant mintimis apie kasdienybę ir rūpesčius čia, savame krašte.

Džiaugiuosi, kad pernai prasidėjęs renginių ciklas istorinės atminties įtvirtinimui kartu su projektu “Misija Sibiras“ bei muzikinės grupės “Skylė“ albumu “Broliai“ – toliau keliauja per Lietuvą. Praėjusį penktadienį (sausio 21-ąją) aplankėme Kėdainius: pilnutėlė salė moksleivių, jaunimo, senjorų. Prisimintos nelengvos mūsų tautos patirtys, tremtis, laisvės kovos, Sausio 13-oji. Prisiminimai, emocijos ir bendras nusiteikimas išlaikyti tųjų dienų susitelkimą vardan šiandienos Lietuvos.


Sausio 21 dieną lankiausi Varėnoje, TS-LKD visuotiniame susirinkime.  Aptartos rinkimų į savivaldybės Tarybą aktualijos, pristatyta ir diskutuota apie rinkiminės programos nuostatas.  Taip pat aptartos ir beveik visuose regionuose pasikartojančios atliekų tvarkymo problemos bei mokesčio už šias paslaugas našta gyventojams, kuri toli gražu neatitinka teikiamų paslaugų kokybės.

Mėnesio pabaigą, sausio 30-ąją, sutikau Šalčininkuose, kur visus draugėn subūrė jau 14 metus vykstantis lietuviškų rajono mokyklų festivalis “Šalčios aleliumai“. Kasmet vis brandesnėje šios Vilnijos krašto dalies  šventėje, kuri suburia mokinius, mokytojus ir krašto bendruomenę, šįkart svečiavosi ir akad. Zigmas Zinkevičius, LR Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, Seimo nariai.

Nuo praėjusių metų gyvuoja idėja, kad lietuviškų mokyklų vaikai pasirodymus rengtų pagal iš anksto numatytą temą. Tad šįmečiai „Šalčios aleliumai“ skirti lietuviškoms pasakoms. Senosios pasakos scenoje atgijo nuoširdžiais 11 mokyklų įvairaus amžiaus vaikų vaidinimais, pasakojimais, priminė senąsias lietuviškas tradicijas, papročius.

Sveikindama šį šiltą renginį visiems linkėjau, kad mūsų kasdienybėje, nepaisant įvairių sunkumų, kaip kad senosiose pasakose, visgi laimėtų tiesa, tikėjimas ir bendrumo jėga, o pasakose užkoduotos vertybės, moralai ir pamokymai būtų vertinga paspirtimi.

M.Mikulėno nuotraukos [c]

Read Full Post »

Prasidėjus naujiems metams, tęsiu savo įprastus darbus. Besiruošdama pirmajai šių metų sesijai Briuselyje, prabėgusią savaitę, Trijų Karalių išvakarėse lankiausi Lazdijuose. Kaip ne kartą jau įsitikinau, Lazdijai turi stiprų Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų skyrių. Šįkart vyko skyriaus narių, kandidatuojančių į rajono Tarybą pristatymas. Ir džiugu, ir nuostabu, kad susirinkime buvo absoliučiai visi 50 kandidatų. Kurie taps Lazdijų rajono žmonių atstovais savivaldoje, paaiškės jau vasarį. Tačiau tiek Žemės ūkio ministras K. Starkevičius, tiek aš linkėjom, kad įvairaus amžiaus ir profesijų kandidatų komanda, pasitelkdama nesenos Lietuvos dvidešimties metų istorijos įvykius, sugebėtų išlikti tokia pat tvirta ir susitelkusi kaip anuomet bei kuo daugiau šios komandos atstovų, vadovaujamų rajono mero A.Margelio, taptų Lazdijų rajono tarybos nariais.

Dar kartelį įsitikinau, kaip gera būti bendraminčių būryje, todėl ir šiais metais stengsiuos aplankyti ne  ką mažiau Lietuvos miestų ir miestelių renginių, TS-LKD skyrių ir bendruomenių. Jau šią savaitę laukia ne tik politinės grupės ir darbo grupių posėdžiai Briuselyje, tačiau susitikimai Mažeikiuose, Sausio 13-osios dvidešimtųjų minėjimo metinių renginiai Vilniuje.

Read Full Post »

Prabėgusi plenarinė Strasbūro savaitė buvo itin orientuota į socialinius klausimus. Be jau mano dienoraštyje aptarto gimdymo-motinystės atostogų pailginimo klausimo, Parlamente šią savaitę balsavome dėl pajamų minimumo nustatymo, minėjome pasaulinę kovos su skurdu dieną. Taip pat patvirtinom 2011 m. biudžeto projektą, skirtą ekonomikos skatinimui, tiesa dėl jo dar turi susitarti EP su Taryba taikinimo komitete ir jau už galutinį balsuosime lapkričio plenarinėje Strasbūre.

Prekių žymėjimas

Dar vienas gana socialiai jautrus, kuriam irgi buvo pritarta, pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl iš trečiųjų šalių importuojamų prekių kilmės šalies nuorodos. Manau, kad ir vartotojas ir gamintojas privalo jaustis saugiai. Vartotojas privalo žinoti, kas yra jo pasirenkamos prekės gamintojas. Informacija, kaip teigiama ir priimtame dokumente, užtikrina prekės ar produkto saugumą. Europos Sąjungos valstybės narės labai dažnai tėra tik tarpinė grandis, kurioje iš žaliavos, gaunamos trečiojoje šalyje yra pagaminamas produktas. Kilmės šalies nuoroda būtina dar ir dėl to, kad taptų įmanoma apsaugoti smulkius gamintojus, kurie dažnai nukonkuruojami stambių bendrovių, imituojančių originalius dirbinius. Taip pat, mano nuomone, būtina siekti, kad įsigaliotų bendri instrumentai dėl žymėjimo, kokiais aplinkosauginiais standartais remiantis prekė pagaminta.

Taikinimo komitete – diskusijos dėl klonuotos mėsos

Kita vertus, dar labai norėčiau pasidalinti mintimis apie savo dalyvavimą taikinimo komitete dėl naujoviškų maisto produktų. Džiaugiuosi galimybe būti šio komiteto pakaitine nare ir dalyvauti svarstant visiems ES piliečiam be galo svarbų klausimą – klonuotų gyvulių mėsos ir jos gaminių  tiekimą į ES rinką. Taikinimo komitetas, apie kurį dar turbūt savo dienoraštyje nekalbėjau, – trečia ir paskutinė Europos Parlamento ir Europos Tarybos derybinė fazė dėl dokumento, įsigaliosiančio visoje ES. Taikinimo komitetas svarsto ir tvirtina derybų mandatą EP delegacijai, kuri ir derasi su Tarybos atstovais. Tad šio susitikimo metu derybų grupė pristatė savo pozicijas ir daugiausia diskusijų kilo dėl pereinamojo 5 m. laikotarpio klonuotų gyvulių mėsos įvežimui ir jo peržiūros, ES rinkos konkurencingumo uždraudimo atveju, klonuotos mėsos žymėjimo, gyvulių gerovės, technologinės ir mokslo pažangos. Atrodo, kad dar ne kartą galėsiu su jumis pasidalinti apie diskusijų  eigą komitete, nes planuojama, kad galutinis sprendimas turėtų būti ne anksčiau nei 2011 m. rudens.

Tačiau ne vien kaip įprasta dirbome šią savaitę. Vyko net keletas iškilmingų posėdžių: EP svečiavosi Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moon. Praėjusį ketvirtadienį pirmininkas taip pat paskelbė Sacharovo premijos laureatus – jais tapo mūsų politinės grupės nominuotas Kubos disidentas ir  žmogaus teisių gynėjas G. Fariñas.

Lietuvoje – apie donorystę, 2011 m. biudžetą bei rytų Lietuvos problemas

Vos grįžusi į Lietuvą, penktadienį Vilniuje dalyvavau Europos Parlamento Informacijos biuro ir Nacionalinio Transplantacijos biuro rengtoje diskusijoje apie organų donorystę. Deja, pats susitikimas ir susirinkusiųjų skaičius parodė, kad ši tema vis dar susilaukia skurdaus visuomenės dėmesio, o juk sutikdamas tapti donoru, vienas žmogus gali išgelbėti 7 žmonių gyvybes. Esu tikra, kad šia tema dar teks ne kartą kalbėti ir pasikeisti nuomonėmis, nes ji taip pat yr air viena iš dažniausiai aptariamų temų EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete.

Šeštadienį TS-LKD Tarybos posėdyje aptarėme 2011 m. biudžetą (tačiau tai atskira tema, kuriai skirsiu daugiau dėmesio artimiausiu metu) bei rytų Lietuvos problemas.

Na, o jau nuo pirmadienio Briuselyje vieši į tarptautinį planavimo susitikimą (kuriame ketinu dalyvauti ir pati) atvykę švarinimo akcijos DAROM koordinatoriai, prasideda naujoji darbo komitetuose savaitė. EP startuoja bene iki lapkričio mėnesio vidurio vyksianti kino filmų, nominuotų LUX prizui gauti, peržiūra.

Read Full Post »

Šį savaitgalį Lietuvoje minėjome Žolines. Šią vasaros pabaigos šventę ne tik tradiciškai praleidau su šeima ir artimaisiais, bet ir dalyvavau Plungės rajone vykusiame TS-LKD jaunimo bendruomenės sąskrydyje. Nors šiemet Lietuvoje skaičiuojami karščio rekordai, į netoli Plungės esančią sodybą susirinko virš 100 jaunų žmonių iš įvairių TS-LKD bendruomenės skyrių.

Sąskrydžio metu įvertinti aktyviausi ir geriausiai dirbę TS-LKD jaunimo bendruomenės skyriais bei nariai. Džiaugiuosi, kad du aktyviausius TS-LKD bendruomenės narius rudenį galėsiu pakviesti į kelionę į Europos Parlamentą. Bendraudama su sąskrydžio dalyviais, linkėjau jiems dirbti išvien, dirbti Lietuvai.

Be sąskrydžiams būtinos laisvalaikio programos, labai smagu, kad jauni žmonės turėjo progos pasiklausyti ir padiskutuoti su finansų ministre Ingrida Šimonyte, ES misijos Afganistane vadovu Vygaudu Ušacku, Seimo nare Agne Bilotaite ir Jurgiu Razma.

Read Full Post »