Feeds:
Įrašai
Komentarai

Posts Tagged ‘Vėlinės’

Kai jau sukuri savo šeimą, visos šventės padvigubėja. Per tiek pat laiko tenka aplankyti daugiau giminių, o Vėlinių atveju – daugiau žvakelių uždegti, plačiau Lietuvą apvažiuoti. Taip buvo ir šiemet – gal mažiau skubėjom, daugiau žiūrinėjom kapinaites, todėl tos kelios dienos tapo išties labai ilgomis.  Vėlinės man, ko gero, gražiausia šventė prisiminti išėjusiuosius drauge su gyvaisiais.

Kita prasmė – kraštotyrinė. Aplankyti mažas kaimų kapinaites, pagalvoti apie tuos žmones, kurių vardai iškalti paminkluose (kokie vardai, kokie veidai etc.), matyti, kokios buvo „mados“, kaip jos kito – kapuose galima pajusti laikmečių kaitą.

Neabejoju, kad artimųjų lankymas per Vėlines yra svarbia tradicija daugelyje šeimų. Linkėčiau, kad ji būtų perduodama iš kartos į kartą ir noriu pasidalinti keliais savaisiais šiųmečių Ilgių patyrimais Kvykliuose (Utenos raj.).

Pirmiausia, noriu pasidalinti nenusakomu jausmu, kurį teko pajusti Kvyklių kapinaitėse: kai ateini į visai nepažįstamų žmonių bendruomenę, į jų teritoriją, visų žvilgsniai sminga į naujus atvykėlius, o mums norisi atsigręžti ir pažiūrėt per petį – gal taip įsistebeilėjo į ką nors kitą? Vis tik ne, mes esam taikinys, tad belieka linktelėti “sveiki”. Šnabždamės, laukdami, kas bus toliau. Tada mandagiai ir iš tolo mūsų pradeda klausinėti “pas ką jūs?”, mes pasiaiškiname, kad “čia mūsų giminaitis palaidotas”. Nepažįstamoji neatlyžta “a tai kuris čia?”. Mes – “biržietis”. Na, tada pasigirsta “aaa” ir ledai pajuda. Pasakoja, kaip bažnyčią prižiūri, kiek žmonių susirenka, kviečia į koplyčią mišioms. Man labai gražu toks kaimas – su savom tradicijom, savais nuogąstavimais, santūrumu ir droviu draugiškumu.

Vėliau sekė bendra malda kapinaitėse: giesmės ir litanija su klebonu bei vietos giedoriais (kelios moterelės, o vedančioji, itin šviesaus soprano, bendroje maldoje buvo prisėdusi, bet “Viešpaties Angelui” atsistojo, šitaip rodydama pagarbą). Netyčia užtaikėm ir su malonumu pasilikom. Susirinkę pilnos kapinaitės, visas kaimas su iš miesto susirinkusiais vaikais ir anūkais. Kiekviena šeima prie savo kapo: lyg ir atskirai, bet ir kartu. Juk mirusieji sutelkia ir mus – gyvuosius.  Įdomu, ar daugiau Lietuvos miestelių turi tokią tradiciją?

Mūsų šeimai per Ilges svarbu aplankyti ne tik savųjų amžino poilsio vietas, bet uždegti žvakeles ant senelių draugų, kaimynų, bendražygių kapų. Skeptikai sako: „dabar dega žvakutės, o kol gyvi buvo – pykosi“. Nežinau, kas kam kaip buvo, bet sustoti, prisiminti, galbūt net įvertinti tuos santykius yra svarbu, o Vėlinės – tam skirta diena.

Nuo pat vaikystės kartu su šeima lankydavome ir Lietuvai daug davusiųjų kapus – ar tai būtų savanoriai, ar Laisvės kovotojai, ar 1863-ųjų metų sukilėliai, ar žmonės, savo darbais praturtinę Lietuvą. Džiugu, kad ir šiemet nemažai žvakelių degė ant Laisvės kovotojų kapų ar jų žūties vietose – atmintis gyva. Šįmet su Liutauru Kazlavicku ir kitais bičiuliais savo pagarbą atidavėme Dzūkijos partizanams. Siūlyčiau per kitas Vėlines žvakelę uždegti ir mūsų bendrapiliečių žydų žūties vietose. Liūdnos ir nejaukios tos vietos. Aišku, kitaip ir būti negali, juk žinom, kas ten dėjos, tačiau nejauku ir todėl, kad nedega ten žvakelės..Aišku, nėra čia artimųjų, bet, panašu, kad trūksta ir jausmo, kad tai žmonės,  kurie buvo tarpe mūsų. Žinau, kad nemaža dalis gali užsiplieksti  – prie ko čia tie žydai. Bet nekaltų žmonių, bendrapiliečių, žūtis turėtų rūpėti, jei ne jausmiškai, tai bent kaip Lietuvos istorijos dalis.

Tad saugokime savųjų (kaip dažnai galima pamatyti užrašą ant paminklo) atminimą, bet uždekime žvakelę ten, kur jos nėra, už tuos, kurie kūrė stiprią Lietuvą.

Nuotraukose:

1863 m. sukilėlių kapai Karalgiryje; trijų šventikų, sukilimo dalyvių išniekinimo vieta Pašušvyje; savanorio P.Lukšio kapas ir Nepriklausomybės kovų savanorių kapai Kėdainiuose; memorialas tremtiniams Utenoje; kapas Pociūnėliuose; Ilgių apeigos Kvyklių kapinaitėse.

Karalgiris_Karalgiryje2013_11_01-02_Velines-76Lukšio kapasNepriklausomybės kovų savanorių kapaiMemorialas tremtiniams UtenojeKapas Pociūnėliuose2013_11_01-02_Velines-62013_11_01-02_Velines-8

Read Full Post »

Ilgės

M. Mikulėno nuotr.

Read Full Post »

Vėlinės – ko gero viena gražesnių švenčių – šventų dienų. Nuo pat vaikystės tai turi kažkokią ypatingą nuotaiką, kupiną paslaptingumo, susikaupimo ir ramybės. Šiandien nėra laiko, o gaila, daryti popierinius gaubtelius žvakėm, kaip tai darydavom visa šeima anksčiau, bet aplankyti visus proprosenelius, uždegti žvakeles ant valstybės veikėjų, laisvės kovotojų, knygnešių, sukilimų dalyvių ar tiesiog nelankomų (neprisimintų) kapelių – pareiga ir malonumas.

Utena, Anykščiai, Vyžuonos, Užpaliai, Kaunas, Kėdainiai, Grinkiškis, Kairinėliai, Vilnius ir t.t.  – tai, ką pavyko aplankyti šiemet, prisimenant artimuosius ir istorines asmenybes. Gera matyti, kad nepamirštami tremtinių, nežinomų kareivių ar partizanų kapai. Skirtingose vietose dėmesys skiriasi. Bet yra dar tiek daug svarbių žmonių mūsų istorijai, kurie šiandien kiek primiršti. Pavyzdžiui, Užpaliuose aptikome lakūno majoro Juozo  Namiko kapą, ant kurio nebuvo nei vienos žvakelės..O tai žmogus, 1934 ANBO lėktuvais, kartu su kpt. Antanu Gustaičiu apskridęs Europą, garsinęs Lietuvos vardą.

Manau, jog svarbu apsiriboti ne vien savo artimųjų pagerbimu, bet ir žvlelgti plačiau – prisiminti žmones, svarbius mūsų istorijai.

Na, o kalbant apie parlamentinius darbus – praėjusią savaitę Europos Parlamente, Aplinkos komitete balsavome dėl Nepriklausomo poveikio  vertinimo dokumento, Pacientų judumo direktyvos.  Tiek vienas, tiek kitas svarbus dokumentas. Pirmasis – žingsniai link Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos peržiūros ir nepriklausomumo principo įtvirtinimo. Kol kas jis kalba bendrąja prasme apie poveikio vertinimą teisėkūros procedūrose, tačiau anksčiau ar vėliau tai ateis iki konkrečių sričių. Ypač smagu, kai yra pritariama mano siūlomoms pataisoms. Atrodo, tik keli sakiniai ar tiesiog kableliai, bet galutiniame variante – Europos Palamento pozicijoje tai atsispindi. Antrasis dokumentas – dėl pacientų judumo užtikrinimo. T.y. kad už planinį gydymą pacientui būtų kompensuojama ne vien tik jo gyvenamojoje šalyje, bet ir visoje ES. Tai jau antrasis dokumento skaitymas Europos Parlamente, vis dar sunku surasti bendrą sprendimą Taryboje. Tiek dėl vieno, tiek dėl kito dokumento artimiausiais mėnesiais bus balsuojama plenarinėje Europos Parlamento sesijoje.

O ateinanti, „žalioji“ savaitė – kaip ir dera – Lietuvoje: Panevėžys, Pasvalys, Kupiškis, Molėtai. Apie įspūdžius – kituose įrašuose.

Read Full Post »

Nors EP darbo savaitė Briuselyje jau įsibėgėja, noriu prisiminti vieną gražiausių tradicijų  –  prisiminti mums brangius žmones, iškeliavusius iš šio gyvenimo.

Gyvųjų ir mirusiųjų bendravimu, pastarųjų pagalba savo artimiesiems žmonės nuo senų laikų tikėjo visoje Europoje. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės lanko žmones vėlyvą rudenį. Tad lapkričio pradžioje minimos net dvi vėlių minėjimo šventės. Lapkričio 1-ąją – visų šventųjų diena, o lapkričio 2-ąją – Vėlinės.

Tai susikaupimo, ramybės ir prisiminimų laikas, kurį skiriame  ne tik artimųjų, bet ir valstybės, visuomenės veikėjų, Lietuvos Laisvės kovotojų atminimui.

Vėlinės

Vėlinės_

Vėlinės

M. Mikulėno nuotraukos [c], [p].

Read Full Post »